„Pagal dabartines projekcijas 2029 metais skola sieks apie 54 procentus BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS). Tai reikšmingas augimas. Didelę jo dalį lemia sprendimas sparčiau sukurti gynybos pajėgumus, tačiau jų sukūrimo ir vėlesnio išlaikymo išlaidos skiriasi. Užbaigus didžiausius įsigijimus ir infrastruktūros darbus pradinių investicijų poreikis mažės. Kartu su stabiliomis pajamomis ir ekonomikos augimu tai sudarytų sąlygas po 2030 metų mažinti skolos santykį su BVP“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė T. Valys.
Vyriausybės penktadienį patvirtintas 2027–2029 metų biudžeto projektas numato, jog valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP, 2028-aisiais augti 50,7 proc. dar po metų – iki 54,3 proc. BVP.
Šis rodiklis nesieks ES šalims narėms taikomo Mastrichto kriterijaus (60 proc.).
Anot ministro, didėsiančios skolos aptarnavimo išlaidos įtrauktos į biudžeto skaičiavimus: „Kiek skolinamės, kam panaudosime lėšas ir kokius įsipareigojimus paliekame ateičiai.“
Kitais metais, pasak T. Valio, skolos aptarnavimo išlaidos turėtų augti nuo 753 mln. eurų šiemet iki 1,12 mlrd. eurų kitąmet, 2028-aisiais – iki 1,35 mlrd. eurų, dar po metų – iki 1,62 mlrd. eurų.
Finansų viceministrė Lineta Jakimavičienė teigė, jog kitais metais Lietuva planuoja pasiskolinti 10,5 mlrd. eurų: „Šitos lėšos padengtų valstybės biudžeto deficitui padengti reikalingus 5,7 mlrd. eurų, 4,2 mlrd. eurų – skolai grąžinti, kitus tikslus.“
Kaip rašė BNS, Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektu ir jį siunčia Seimui – numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 procentus.
Gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba lygiai 5 proc. BVP.
Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau.
