Trečiadienį Seimo komitete aptariant pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui paaiškėjo, kad rugsėjį gyventojai pateikė apie 58 tūkst. prašymų skirti šildymo kompensacijas. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 49 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad šį sezoną kompensacijomis vidutiniškai per mėnesį naudosis apie 171 tūkst. gyventojų. Tam numatomas lėšų poreikis siekia 94 mln. eurų, jei šilumos kainos augs apie 20–30 proc.
Palyginti su 2026 metų planu, kompensacijoms reikalingų lėšų suma gali padidėti apie 18 proc. (nuo 80 mln. iki 94 mln. eurų).
Visų prašymų iš karto išnagrinėti nepavyks
Posėdyje savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį, kad prasidėjus šildymo sezonui smarkiai išaugantis darbo krūvis apsunkina kompensacijų skyrimą.
„Visi gyventojai nori gauti kompensacijas nuo pirmo šildymo sezono mėnesio, tačiau tai įgyvendinti mes nesame pajėgūs“, – posėdyje pripažino Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė.
Anot jos, prašymų nagrinėjimas užtrunka ir dėl informacinių sistemų, kuriose ne visada laiku atsiranda reikalingi duomenys.
Apie problemas kalbėjo ir Jonavos savivaldybės atstovė Daiva Ūselienė. Ji prisiminė, kad praėjusį sezoną dėl didelio sistemos apkrovimo darbuotojai negalėjo laiku išnagrinėti gyventojų prašymų.
„Pernai buvo didelė apkrova, sistema strigo, skyrių darbuotojai negalėjo dirbti – tiesiog tuščiai leisdavo laiką“, – pripažino ji.
SADM atstovai tikino, kad duomenų surinkimas dabar vyksta sparčiau. Pasak SADM Piniginės paramos grupės vadovės Svetlanos Kulpinos, anksčiau tam kartais prireikdavo pusvalandžio, o dabar dažniausiai užtenka 5–10 minučių.
Vis dėlto nemaža dalis gyventojų ir toliau renkasi kreiptis gyvai. Savivaldybių atstovai aiškino, kad vyresni žmonės dažnai nesinaudoja elektronine bankininkyste arba nemoka pateikti prašymo internetu.
„Vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi garantuoti, kai prašymus nueina pateikti gyvai“, – pabrėžė buvusi SADM ministrė Jūratė Zailskienė.
Konsultacijos tenka laukti net iki gruodžio
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad ilgos laukimo eilės gali tapti rimta problema mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
Ji pateikė Vilniaus gyventojo pavyzdį. Anot jos, žmogus dėl kompensacijos norėjo pasikonsultuoti gyvai, tačiau vizito laiką gavo tik gruodžio mėnesį. Tad iki tol jam teks pačiam apmokėti šildymo sąskaitas, nors jo pajamos mažos.
R. Grabauskė pasiūlė svarstyti galimybę bent daliai pensinio amžiaus gyventojų kompensacijas skirti paprasčiau, naudojantis valstybės informacinėse sistemose jau turimais duomenimis.
Tokiu atveju žmonėms nebereikėtų patiems vykti į savivaldybę ir teikti prašymo.
Kompensaciją galima gauti už visą sezoną
Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos gyventojai gali kreiptis viso šildymo sezono metu.
„Prašymus galima teikti per visą šildymo sezoną ir kompensacija bus padengta už visą šildymo sezoną nuo pat pradžių“, – posėdyje priminė SADM viceministras Tadas Vinokuras.
Anot jo, vieno prašymo užtenka visam šildymo sezonui. Kompensacija gali būti skiriama nepriklausomai nuo to, ar būstas šildomas centralizuotai, elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.
Skiriant paramą vertinamos gyventojų pajamos, turimas turtas ir būsto šildymo išlaidos. Nuo 2026 metų birželio taip pat įsigaliojo palankesnės turto vertinimo sąlygos, todėl daliai gyventojų galimybės gauti kompensaciją padidėjo.
Pasitikrinti, ar kompensacija galėtų priklausyti, galima SPIS skaičiuoklėje. Prašymai priimami internetu per SPIS arba gyvenamosios vietos savivaldybėje.
Praėjusį šildymo sezoną kompensaciją vidutiniškai per mėnesį gavo apie 165 tūkst. žmonių. Daugiausia kompensacijų gavėjų, palyginti su savivaldybės gyventojų skaičiumi, buvo Biržų rajone, Visagine ir Pagėgiuose.
