„Aš jau nesuvokiu, kurioje šalyje esu“: norint dirbti Lietuvoje reikės mokėti rusų kalbą?

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vaida (vardas pakeistas), kuri pasidalijo savo patirtimi naujame darbe.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Neleis ne tik vairuoti, bet ir susirasti darbo? Grįžus į Lietuvą – nemaloni staigmena gyventojams

Lietuviams už mažesnę algą tenka dirbti vis ilgiau: paaiškino, kuo esame prastesni už kitus europiečius

Šiems gyventojams šildymas brangs labiausiai: pasitikrinkite, kuriame mieste bus brangiausia

Moteris pasakoja, kad užsienyje praleido 16 metų, o su šeima grįžusi į Lietuvą nusprendė tęsti konditerės darbą prekybos tinkle „Iki“. 

Tačiau, anot Vaidos, vos pradėjusi dirbti ji sužinojo, kad norėdama susikalbėti su kolege turės mokytis rusų kalbos.

+4

„Kurioje vietoje liekame mes?“

Anot moters, pirmą darbo dieną vadovė ją supažindino su kolege ukrainiete, kuri nekalbėjo lietuviškai. Pati Vaida nekalba nei ukrainietiškai, nei rusiškai.

Vis dėlto labiausiai ją nustebino ne kalbos barjeras, o vadovės žodžiai.

„Vedėja pasakė, kad man teks greitai išmokti rusiškai, nes ukrainietė lietuviškai nesimokins. Aš jau nesuvokiu, kurioje šalyje esu“, – stebėjosi skaitytoja.

Vaida prisimena, kad pati gyvendama svetur turėjo prisitaikyti prie vietos taisyklių ir išmokti užsienio kalbą. Tad grįžusi į Lietuvą nesitikėjo, kad darbe iš jos bus reikalaujama mokytis dar vienos kalbos.

„16 metų gyvenau kitoje šalyje, mokiausi jų kalbos ir gyvenau pagal tos šalies taisykles. Dabar aš grįžusi į savo šalį turiu vėl mokytis kitos kalbos? Tai kurioje vietoje liekame mes?“ – piktinosi moteris.

„Iki“ neigia reikalaujanti mokėti rusų kalbą

Situaciją paprašius pakomentuoti prekybos tinklo „Iki“, jo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė patikino, kad iš darbuotojų nereikalaujama mokėti rusų ar kitą užsienio kalbą.

„Esame Lietuvoje veikianti įmonė, klientus aptarnaujame lietuviškai, tad lietuviškai kalbančių darbuotojų nėra prašoma ar reikalaujama su kolegomis bendrauti anglų, rusų ar kita užsienio kalba“, – nurodė G. Kitovė.

Anot jos, jeigu kolegos moka bendrą užsienio kalbą, jie gali ja bendrauti savo nuožiūra. Tačiau tai nėra privaloma.

Prekybos tinklo atstovė paaiškino, kad lietuviškai dar nekalbantiems darbuotojams padeda kolegos, vertimo programėlės ir vaizdinės darbo instrukcijos.

„Iki“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba apie 180 iš užsienio atvykusių darbuotojų. Jie sudaro maždaug 3 proc. visų darbuotojų, o daugiausia tarp jų yra ukrainiečių.

G. Kitovė pridūrė, kad užsieniečiams organizuojami lietuvių kalbos kursai, o mokymai darbo vietose vyksta lietuviškai.

Ar darbdavys gali liepti išmokti užsienio kalbą?

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai aiškina, kad darbdavys turi teisę nustatyti darbuotojams užsienio kalbos mokėjimo reikalavimus, tačiau jie negali būti keliami be pagrindo.

Pasak VDI, reikalavimas mokėti konkrečią užsienio kalbą turi būti tiesiogiai susijęs su darbuotojo pareigomis ir būtinas joms atlikti.

Pavyzdžiui, toks reikalavimas gali būti pagrįstas, jei darbuotojui nuolat tenka bendrauti su užsienio klientais, partneriais ar tiekėjais arba rengti dokumentus užsienio kalba.

Jeigu darbdavys nurodo darbuotojui išmokti rusų kalbą, jis turėtų pagrįsti, kodėl būtent ši kalba būtina jo darbui.

VDI primena, kad Darbo kodeksas draudžia diskriminaciją dėl kalbos ir įpareigoja darbdavius užtikrinti vienodas darbo sąlygas.

Jeigu naujas užsienio kalbos reikalavimas nustatomas jau įdarbinus žmogų, darbdaviui gali tekti pasirūpinti ir darbuotojo mokymu.

„Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti“, – paaiškino VDI.

Be to, jei darbdavys savo iniciatyva siūlo pakeisti darbo sutarties sąlygas, tam tikrais atvejais jis turi raštu informuoti darbuotoją ir gauti jo sutikimą.

Vis dėlto atsisakymas sutikti su pagrįstais darbo sąlygų pakeitimais tam tikromis aplinkybėmis gali tapti pagrindu nutraukti darbo sutartį be darbuotojo kaltės. Tokį sprendimą darbdavys turėtų pagrįsti reikšmingomis ekonominėmis, organizacinėmis ar gamybinėmis priežastimis.

VDI rekomenduoja darbuotojams tokius reikalavimus ir savo atsakymus pateikti raštu, išsaugoti darbo sutartį bei pareigybės aprašymą. Kilus ginčui galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Kalbos inspekcijos vadovas: „Keista“

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka taip pat mano, kad darbuotojai negali būti nepagrįstai įpareigojami mokytis užsienio kalbos.

Jo vertinimu, svarbu, kokie reikalavimai darbuotojai buvo pateikti priimant ją į darbą.

Jeigu rusų kalbos mokėjimas nebuvo numatytas pareigybės aprašyme, darbdavys, norėdamas nustatyti tokį reikalavimą, turėtų pasirūpinti darbuotojos mokymu.

A. Valotkai abejonių kelia ir pats sprendimas lietuvei darbuotojai nurodyti mokytis rusų kalbos, užuot skatinus užsienietę kolegę mokytis lietuviškai.

„Reikalavimas, kad lietuvė mokytųsi rusų (kodėl ne ukrainiečių?) kalbos, yra keistas, nes ukrainietė, gyvenanti Lietuvoje, greičiau išmoktų kalbėti lietuviškai“, – komentavo jis.

Inspekcijos vadovas priminė, kad darbdavys, įdarbinęs lietuviškai nekalbančius žmones, privalo organizuoti darbą taip, kad klientai būtų aptarnaujami valstybine kalba.

Tiesa, šiuo metu karo pabėgėliams taikomos lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimų išimtys.

„Iki“ nurodo, kad tiesiogiai klientus aptarnaujantiems užsieniečiams taikomas A2 lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas, tačiau jis netaikomas karo pabėgėliams.

A. Valotka kritikuoja šią išimtį ir mano, kad ji neskatina užsieniečių integracijos.

Vis dėlto, ar skaitytojai iškeltas reikalavimas buvo teisėtas, priklausytų nuo jos darbo sutarties, pareigybės aprašymo ir to, kokie reikalavimai jai iš tiesų buvo pateikti.