Atlyginimų augimą numatančiam 2027 metų biudžeto projektui penktadienį pritarė Ministrų kabinetas, dabar jį svarstys Seimas.
Anot projekto, nuo sausio 1 dienos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestis didėtų 7,56 procento.
4,5 proc. didinami pareiginės algos koeficientai, 0,43 proc. būtų skirta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimui dėl veiklos sudėtingumo, priemokoms ar kitoms išmokoms, o 2,5 proc. didėja pareiginės algos bazinis dydis.
„Kas yra jų įsipareigojimai, ką jie turėjo padaryt, tą jie ir daro“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Taip sutarta yra dar sausio mėnesį atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje, tai yra 5 proc. daugiau negu prognozuojama Finansų ministerijos kitų metų šalies vidutinis darbo užmokestis, tai vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad pateiktas siūlymas – neteisingas, profesinė sąjunga jau yra pateikusi pastabas Vyriausybei.
„Visi ekonomistai dabar vienareikšmiškai kalba, kad darbo užmokestis tuos metus didėdavo apie 9,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o susitarimuose švietimo darbuotojams didinama 7,5 proc. darbo užmokestis, tai matom, kad, lyginant su šalies darbo užmokesčiu, švietimo darbuotojų mažėja darbo užmokesčio ta proporcinė dalis“, – BNS sakė A. Navickas.
„Vyriausybė vadovaujasi klaidingu susitarimu ir mes tikrai derybose ir su ministerija kitą savaitę išsakysime tai dar kartą ir, jeigu negirdės, galvojam ir Vyriausybei rašysim dar. Paskui jau spręsim, jeigu nebūsim išgirsti, ką toliau darysim“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę LŠDPS paskelbė raginanti Vyriausybę ir Seimą numatyti ne mažesnį kaip 10 proc. pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimą ir tam skirti reikalingus valstybės biudžeto asignavimus.
Pasak A. Navicko, tokios pozicijos bus laikomasi planuojamame susitikime.
Vyriausybei pritarus algų augimui 7,56 proc., skaičiai tenkina ne visus švietimo darbuotojus
Savo ruožtu LŠMPS šiemet neketina šiuo klausimu su Vyriausybe vesti papildomų derybų.
„Jie turi savo atskirą kolektyvinę sutartį, tai jie tegul savo kolektyvinėje sutarty ir tariasi. Jeigu jie susitars daugiau, jeigu jiems pavyks susiderėti, nuo to visiems pedagogams bus geriau, – kalbėjo E. Milešinas. – Mūsų pozicija yra tokia, kad mes visada norim ir mokytojams, ir visiems pedagogams, kad būtų daugiau, 10, ir 15, ir 20 proc., bet reikia žiūrėti į tai, kas yra susitarta ir kad tai, kas susitarta, būtų įgyvendinta.“
Kaip skelbė BNS, sausį ŠMSM ir keturios profesinės sąjungos pasirašė atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį, įtvirtinančią sutarimą dėl švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo.
Įgyvendinant Vyriausybės programą ir įsipareigojimus, nustatytus kolektyvinėse sutartyse su profesinėmis sąjungomis, yra numatyta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis turi augti ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Šakos kolektyvinę sutartį yra pasirašiusios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.
A. Navicko vadovaujama LŠDPS su ministerija turi atskirą susitarimą.
