Apie galimus išbandymus ir kaip gyventojams sutaupyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistai – Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
Kita tema vėlgi susijusi su maisto kainomis. Užsienio žiniasklaidoje netyla pranešimai. Šiuo atveju „The Financial Times“ rašė apie situaciją, susijusią su Ukraina.
Pasak publikacijos, yra pastebima, kad šiuo atveju Rusijos atstovai savo taikiniais pasirenka Ukrainos uostus ir dėl to vėliau kyla logistinių problemų, šiuo atveju – išplukdant grūdus. Ir publikacijoje vienas akcentas buvo pažymėtas, kad pasaulis susidurs ne tik su Hormuzo sąsiaurio krize, bet šiuo atveju ir su kita krize – maisto kainų didėjimu.
Ar matote realų scenarijų, kad maisto kainų augimo neišvengsime?
T. Karpavičius. Jau turbūt neišvengiame maisto kainų augimo. Visi tai jaučiame. Kalbant apie grūdus, tai po tų visų sprogimų rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais – apie 6–7 proc. pabrango, o nuo metų pradžios, jeigu aš neklystu, 17–18 proc. Tai tas kilimas yra, bet jis daugiausia galbūt nėra dėl trūkumo pačių grūdų, o dėl tiekimo grandinių trūkinėjimo.
Kaip ir minėjau, verslai ir valstybės tuos kelius labai greitai pasirenka naujus ir prisitaiko. Plius, kiek esu skaitęs, tai prognozuojamas antras didžiausias istorijoje grūdų derlius ateinantį sezoną. Tai vėlgi yra labai geras indikatorius, o ir atsargų ir suvartojimo santykis yra labai geras.
Kaip ir minėjau, atrodytų, kad viskas yra pritaikyta ir kažkokių labai baisių dalykų neturėtų būti. Bet vėlgi, jeigu mes turėsime kažkokį suaktyvėjimą Rusijos ir Ukrainos kare ar galbūt vėlgi kitose pasaulio vietose, tai vėlgi gali stipriai paveikti. Ir galbūt kalbėsime apie tikrai žymiai ženklesnius kainų padidėjimus, net ir maisto produktų.
Gerbiamas Andriau, buvo kalbėta, kad maisto kainos didės rudens laikotarpiu. Vėliau tas laikotarpis nusikėlė dar vėlesniam laikui. Kaip žvelgiate į šitą situaciją, susijusią su maisto kainomis?
A. Jaržemskis. Maisto kainos didėja dėl daugelio elementų. Tai tas pats kaip anksčiau aptartos degalų kainos. Jos kaip dedamoji yra ir žemės ūkyje, maistą gaminant, ir transporte, logistikoje, tą maistą vežant į prekybos tinklus. Tai tas, sakykime, 10–15 proc. maisto kainų didėjimas, jis, matyt, išliks.
Vartotojas, greičiausiai, reaguos keisdamas savo pirkinių krepšelį. Galbūt bus pereinama prie mažesnės vertės, energetinio naudingumo, kokybės produktų ir taip bandoma bus amortizuoti tą pabrangusį, sakykime, bendrą maisto krepšelį.
O kitas dalykas, kalbant apie tokius geopolitinius iššūkius kaip grūdų pasaulinės kainos arba kiekiai, tai iš viso dabar, kadangi gyvename nesaugiame dešimtmetyje, tai, sakykime, labai pasiteisina, tai Europa, taip pat ir Lietuva, savo žemės ūkio politiką remia.Ir kartais pasigirsdavo: „Kodėl čia mes tuos ūkininkus turime remti?“
Tai tas labai gerai įrodo, kad žemės ūkis ir apsirūpinimo maistu visa industrija yra kritinės svarbos valstybės raidai. Tai šioje vietoje tikrai reikėtų to nepamiršti, tą stiprinti, nes nežinome, kokių dar gali... Dabar apie grūdus kalbate, o gal kitą dieną kalbėsime dar apie kažkokias ir kitas maisto žaliavas.
