maisto kainos

Didžiausią įtaką 6 proc. rugsėjį pasiekusiai išankstinei metinei infliacijai turėjo kuro ir šilumos, o ne maisto prekių kainų augimas, sako portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Pastaruoju metu kalbama, kad Lietuvos ir Europos gyventojų laukia sudėtinga žiema: prognozuojami kainų šuoliai energetikos ir kitose rinkose. Šilumos tiekėjai sako, kad centralizuotas šildymas gali brangti bent 15 proc., net jei artėjanti žiema bus šiltesnė nei praėjusi. Taip pat pradėta kalbėti apie galimą maisto kainų augimą. Nors vieni sako, kad ekonominės prognozės dar gali keistis, kiti pažymi, kad šalta žiema atneš nemalonumų.

Nors geopolitinis neapibrėžtumas ir kylančios kainos toliau išbando šalies ekonomiką, stipri darbo rinka ir augantys atlyginimai palaiko gyventojų perkamąją galią. Tačiau ateinantis ruduo atneš naujų iššūkių: prognozuojama didesnė infliacija, tolesnis kuro brangimas bei gerokai brangesnis šildymo sezonas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.

Degalinėse dyzelino kainoms grėsmingai artėjant prie 2,5 euro, o prekybos tinklams įspėjant apie naują maisto ir kitų kasdienių prekių brangimo bangą, gyventojų finansinė našta vėl sunkėja.

Šalnų, liūčių ir audrų nualinti ūkininkai skundžiasi didžiuliais nuostoliais ir grasina naujais protestais. Jų sąnaudas didina pabrangę kuras ir trąšos. Tad ūkininkai perspėja, kad kels maisto žaliavų kainas arba bankrutuos. Žemės ūkio ministras, panaikinęs Maisto tarybą maisto kainas tikisi stabdyti dalindamas ūkininkams kompensacijas. Tačiau rinkos ekspertai siūlo pagrindinių maisto produktų kainas stabdyti kaip degalų – kasdien jas viešinti specialioje svetainėje.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad sureguliuoti maisto kainas yra neįmanoma užduotis.   „Tikslas sureguliuoti maisto kainas turbūt neįmanomas dalykas, ką mes matome iš realybės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Mažeika. Nuo 2025-ųjų veikusią Gintauto Palucko Vyriausybės įkurtą Maisto tarybą neseniai panaikinęs ministras sako, kad ji nedavė jokio rezultato, o jos darbu buvo nusivylę ir patys tarybos nariai.

Kodėl maistas Lietuvoje brangsta, o kaimyninėje Lenkijoje dalis produktų kainuoja gerokai pigiau? Ar vietos gamintojai turi pakankamai galimybių konkuruoti ir ar Lietuva būtų pasirengusi didesniems iššūkiams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Užsiminėte apie maisto kokybę, gyventojus išties piktina ir maisto kainos.

Lietuvoje greitėja kainų augimas: metinė prekių ir paslaugų infliacija įsibėgėjo iki beveik 6 procentų ribos ir tai – dar ne pabaiga. Tiesa, ekonomistai guodžia, kad kainų augimo pikas jau netoli, o laivų apšaudymai Hormūzo sąsiauryje esą ne tiek kelia naftos kainą kaip karo Irane pradžioje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Lietuviai jaučia prekių brangimą Dalis viename sostinės prekybos centre sutiktų pirkėjų stebi kainas lentynose.

Populiariausios vasaros sriubos – šaltibarščių – kainos Lietuvoje verčia pakelti antakius. Vienur už dubenėlį su šalia pateiktomis bulvėmis tenka sumokėti 5 eurus, kitur beveik 10 eurų. O populiarios sriubos kainas išpučia tiek augantys atlyginimai restoranuose, tiek karas Irane. Mat rudenį maisto produktai gali gerokai išbrangti, dėl to šaltibarščių kaina vasaros pabaigoje, rudens pradžioje padidės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kai kurių maisto produktų kainos šiuo metu mažėja, tačiau ilgainiui jos gali ir vėl kilti. Po staigesnių svyravimų rinkoje ramybė dažnai neužsitęsia. Ar verta tikėtis ilgalaikio atpigimo? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Norfa“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis. Dundulis: maisto kainose logikos dažnai tiesiog nėra Ar jūs manote, kad maistas greitai brangs? D. Dundulis: Dažnai norisi vadovautis logika, sakyti taip, bet būna visiškai nelogiškų dalykų.

Balandžio pradžioje pigiausias dažno vartojimo prekių krepšelis fiksuotas „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias prekybos tinkle „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Tyrimo duomenimis, balandžio 7 d. pigiausių prekių krepšelio bendra kaina prekybos tinkle „Lidl“ siekė 34,7 euro, „Maximoje“ – 36,45, „Rimi“ – 36,46, „Norfoje“ – 37,43, o „Iki“ – 39,49 euro.

Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjus naftos kainoms, pasekmės gali būti juntamos gerokai plačiau nei tik degalinėse. Ekspertai perspėja – brangesnis kuras neišvengiamai brangina ir maisto gamybą bei transportavimą, todėl netrukus tai gali atsispindėti ir parduotuvių lentynose. Neramumai Artimuosiuose Rytuose paskatino naftos kainų kilimą.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad maisto kainos Lietuvoje ne tik sparčiai auga, bet jau ir viršija Europos Sąjungos vidurkį. Tai kelia vis didesnį nerimą gyventojams, ypač tiems, kurių pajamos yra mažesnės. Matomi pirmieji pokyčiai – prekybos tinklai skelbia apie kainų mažinimus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Maxima“ atstovas Titas Atraškevičius.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), pastaruoju metu stebimas trąšų kainų augimas. Pasak specialistų, jį lemia pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) ir energetinių išteklių brangimas. Esą šis yra susijęs su šalta žiema, o vėliau – ir geopolitine įtampa. Daug kur ES (o ir visame pasaulyje) stebimas akivaizdus azotinių trąšų, tiesiogiai priklausančių nuo gamtinių dujų kainų, brangimas.

Anot Vokietijos ekspertų, dėl karo Irane mineralinių trąšų kainos nuo metų pradžios išaugo 30–40 proc., o tai kelia grėsmę pasaulinėms maisto kainoms. „Azoto trąšų kainos pasaulinėje rinkoje vis labiau artėja prie aukščiausio lygio, kurį matėme Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje 2022 m. vasarį“, – sako Philippas Spinne, Vokietijos kooperatyvų sąjungos (DRV) vykdomasis direktorius.

Dėl karo Vidurio Rytuose prabrangusi nafta ir dujos kels ir maisto kainas. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas šiemet pabrangs apie 6 proc. O pirmiausia tai pajusime pirkdami šviežias daržoves. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Irena jau ruošiasi Velykoms, tačiau prisipažįsta, kad jos šiemet bus kuklios. Šventiniam stalui senjorė viliasi išleisti ne daugiau 20 eurų. „Aš viena, pasėdėsiu ir eisiu gulti, ir po visko. Kitos išeities nėra.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad maisto kainos Lietuvoje ne tik sparčiai auga, bet jau viršija ir Europos Sąjungos vidurkį. Tai kelia rimtą susirūpinimą gyventojams, ypač tiems, kurių pajamos neauga taip greitai kaip išlaidos. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos Pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Maxima“ atstovas Titas Atraškevičius. Kiek pabrangę maisto produktai? Kasmet yra kalbama, kad maisto produktai brango ir vis dar brangsta.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugus naftos bei trąšų kainoms, ūkininkų atstovas bei ekonomistas sako, kad maisto kainos artimiausiu metu dėl to gali kisti minimaliai. Tačiau antroje metų pusėje išaugusios trąšų kainos gali lemti sumažėjusią pasiūlą bei aukštesnes maisto kainas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iki karo Artimuosiuose Rytuose pradžios buvo galima tikėtis, kad šiemet maisto produktai nebrangs, priešingai – kovą ir balandį buvo tikimasi maisto kainų mažėjimo.

Pastaraisiais metais europiečiai vis dažniau pastebi augančias maisto kainas parduotuvėse. Nors bendras kainų augimas pamažu lėtėja, kai kurie produktai ir toliau brangsta sparčiau nei kiti. Naujausi duomenys rodo, kad ypač išsiskiria mėsos kainos – kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse jos per metus išaugo daugiau nei 20 proc. „Eurostat“ duomenimis, mėsos brangimą lemia keli veiksniai: gyvūnų trūkumas, ligos ir didelė paklausa.

Maisto tarybai kol kas nerandant sprendimo, kaip mažinti maisto kainas, premjerė Inga Ruginienė sako, kad taryba turėtų susitikti dažniau ir dirbti aktyviau.  „Tai jeigu jau profesionalai negali surasti sprendimo, tai turi sėsti... Matyt, gal per retai susitinka. Tai tegul susitinka dažniau ir randa sprendimą“, – žurnalistams penktadienį Seime sakė premjerė paklausta, kokių ji turi pasiūlymų mažinti maisto kainas.

Beveik ketverius metus trunkantis karas prieš Ukrainą vis labiau atsispindi kasdienėse rusų išlaidose – brangsta maistas, lėtėja ekonomika, o atlyginimai nebepaveja kainų augimo. Tai, kas ilgą laiką buvo pridengiama gynybos pramonės plėtra ir papildomomis išmokomis, šiandien tampa sunkiai ignoruojama realybe milijonams gyventojų.

Pastaraisiais metais gyventojai vis dažniau pastebi, kad kasdienio apsipirkimo krepšelis brangsta. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse maistas praėjusiais metais brango gerokai sparčiau nei kitose, o pirkėjų krepšeliuose labiausiai išsiskyrė keli netikėtai pabrangę produktai. 2025 m. maisto kainos ES, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 2,8 proc.

Valdžia ir verslas Lietuvoje vis dažniau atsiduria priešingose barikadų pusėse – ką tai reiškia ekonomikai ir mūsų kasdieniam gyvenimui? Apie didžiulę prarają tarp valdžios ir verslo bei ateinančius metus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Jūs teigiate, kad tarp valdžios ir verslo atsivėrė didžiulė praraja.

Vienoje parduotuvės pusėje – „akcijos“ ir mažėjančių kainų etiketės, kitoje – augančios sąskaitos ir įtarimas, kad nuolaidos tėra žaidimas. Pieno produktai traukiasi žemyn, alyvuogių aliejus jau nebe prabangos prekė, tačiau kavos pigimo dar tenka laukti, o augalinių aliejų kainas į viršų stumia sumažėjusi gamyba ir trūkumas.

Vienose Europos šalyse pirkėjai už tą patį prekių krepšelį moka gerokai daugiau, kitur – mažiau, tačiau didesnės kainos ne visada reiškia didesnę finansinę naštą. Skirtingi atlyginimų lygiai, mokesčiai ir vartojimo įpročiai lemia, kad realus maisto įperkamumas Europoje labai skiriasi.

Pigių maisto produktų Lenkijoje – mėsos, pieno, grietinės, sviesto – era panašu jau eina į pabaigą. Vokiečiai skaičiuoja, kad jiems Lenkijoje apsipirkti apsimoka vis mažiau – tai rodo naujas Lenkijos ir Vokietijos vartotojų informacijos centro tyrimas. Išaugusiomis kainomis Lenkijoje skundžiasi ir ten apsiperkantys lietuviai – sako, kad važiuoti apsimoka tik tuo atveju, jei gyveni šalia, perki daug ir ilgam, arba perki tik specifinius produktus.

Artėjant rinkimams Latvijos ir Švedijos politikai žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. Kaip bus Lietuvoje? Kokios kainos laukia mūsų kitais metais, laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. Gerbiamas Sysai, Lietuvoje gyventojai skundžiasi, kad maistas tapo toks brangus.

Ar verta mažinti PVM maistui, kai kaimynai jau žengia šį žingsnį, o Lietuva vis dar delsia? Ar tokia lengvata iš tiesų atpigintų produktus, ar tik dar labiau išpūstų biudžeto skylę? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. Užsiminėte apie žemės ūkį, apie produktus ir apie gyventojų skaičių.

Švedija ir Latvija kitąmet planuoja mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Tai reiškia, kad šiose šalyse už pagrindinius maisto produktus žmonės mokės mažiau. Tokia idėja 2022 m. buvo išsakyta ir Lietuvos politikų, tačiau nebuvo įgyvendinta. Ir ne be reikalo – Finansų ministerija ir ekonomistai vienbalsiai pabrėžia, kad tokios lengvatos yra kenksmingos valstybės biudžetui.

Švedijai ir kaimyninei Latvijai žadant sumažinti PVM maisto produktams, mažesnes kainas parduotuvių lentynose tikisi pamatyti ir dalis Lietuvos gyventojų. Tačiau kiek tai yra realu? Ar galima tikėtis mažesnių kainų bent vaisiams ir daržovėms?  Kokios kainos laukia mūsų kitais metais, laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Per metus kiaušiniai pabrango beveik trečdaliu. Maisto brangimą turinti pažaboti Vyriausybės įsteigta Maisto taryba nusprendė išsiaiškinti kodėl, tačiau stringa ginčuose. Vištų augintojai reikalauja švelninti aplinkosaugos ir vištų gerovės reikalavimus, o dėl didžiulių antkainių spaudžiama prekybininkų atstovė nuo atsakymo bėga ir peikia aukštas kainas skelbiančios Žemės ūkio ministerijos metodikas. Matydami tokį chaosą Maisto taryboje, ūkininkų atstovai jau abejoja, ar iš jos bus naudos.

Infliacijai išliekant 2,6 proc., Danija buvo brangiausia šalis pagal grūdų produktų bei žuvies kainas, o Rumunija – pigiausia pagal vaisių, daržovių ir bulvių kainas. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Liuksemburgas buvo brangiausia ES šalis pagal bendrą maisto kainų lygį, o Suomija – pagal alkoholinių gėrimų kainas. Maistas sudaro vidutiniškai 16 proc. visų namų ūkių išlaidų ES, o nealkoholiniai gėrimai, alkoholiniai gėrimai ir tabakas – po 2 proc.

Sudėtingomis sąlygomis besiskundžiantys didieji prekybos tinklai skaičiuoja solidžius pelnus. Daugiausiai – virš 120 milijonų eurų – uždirbo „Maxima“. „Norfa“ pasiekė kiek daugiau nei 20 milijonų eurų pelną, „Iki“– 14 milijonų eurų, o „Rimi“ dar dirba nuostolingai, tačiau nuostolį susimažino perpus – iki 2 milijonų eurų.  Gyventojams piktinantis prekybos centrų godumu, šie ginasi – dideli pelnai tik atrodo įspūdingai, bet palyginus su apyvarta pelnas sudaro vos kelis procentus.

Šaltibarščių kainų detektyvas Lietuvoje – gyventojai spėlioja, kurioje vietoje už šaltibarščių porciją teks sumokėti net 8,50 euro. Kainų analizę atliekančio portalo „Pricer.lt“ atstovai socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotos patiekalų meniu kainoraštis. Kaip galima matyti nuotraukoje, už mėsainį gyventojams tektų sumokėti 20 eurų, Cezario salotas 15 eurų, keptą duoną 7,50 euro, o už šaltibarščius – 8,50 euro.

Blogos žinios Lietuvos valgytojams – maisto perdirbėjai rengiasi branginti mėsą. Vištienos produktus vidutiniškai 11 procentų, kiaulienos 5 procentais. Kavos tiekėjai taip pat nori kelti kainą net penktadaliu. Brangti turėtų ir šaldytos daržovės, jų kainą verslas nori didinti vidutiniškai 12 procentų. Pasak ekonomistų, gyventojų tokios tendencijos stebinti neturėtų. Esą prekybininkai žingsnis po žingsnio kelia kainas lentynose pagal tai, kaip anksčiau brango žaliavos.

Nuo šiol visų gerai žinoma „Rimi“ pasikeis iš esmės – prekybos tinkas turės ne tik naujus savininkus, bet ir naują strategiją, kuri yra kuriama atsižvelgiant į pirkėjų lūkesčius. Pirmadienį „Rimi“ atstovai pasakojo, kad šių metų pradžioje buvo atliktas kone didžiausias prekybos tinklo tyrimas Baltijos šalyse, apklausiant virš 3 tūkst. gyventojų.

Latvijos valdžia skelbia karą aukštoms maisto kainoms, nori įvesti žemų kainų krepšelį maisto produktams. Taip pat kurs sistemą, kurioje gyventojai lengvai galės pasitikrinti, kuriose parduotuvėse maisto produktai pigiausi. Jei Latvijai pasiseks, panašiu keliu žada eiti ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.

Nauja maisto kainų augimo banga. Dėl paukščių gripo dešimtadaliu pabrango paukštiena, o kiaušinių kaina per metus augo penktadaliu. Tiek pat brangesnė ir duona, kai kurie pieno produktai. Dešimtadaliu išaugusios jautienos kainos, anot perdirbėjų, kils dar trečdaliu. Kainų palyginimo portalas sako, kad vis didesnė žmonių dalis nebeįperka to maisto, kurį valgydavo anksčiau.  Atėję į parduotuvę lietuviai stebisi į viršų šovusiomis kainomis.

Dalis gyventojų jau susitaikė, kad kasmet tiek prekių, tiek paslaugų kainos Lietuvoje kyla. Tačiau kai kurių produktų pabrangimas vis dar stebina. Pvz., pasak vilnietės Gretos, nesunku pastebėti, kad per kelerius metus parduotuvėse kone dvigubai pabrango ledai. „Ledus, ypač vasarą, valgau labai dažnai. Visą laiką mėgdavau tuos dėžutėse. Pamenu, mokėdavau 4 eurus, po to 5 ar 6, o dabar daugelis jų kainuoja 9 ar 10 eurų. Tai kainos išaugo ir du, ir tris kartus.

Latvijos vyriausybės atstovams, maisto produktų gamintojams ir prekybininkams pasirašius susitarimą dėl produktų kainų mažinimo, Lietuva stebės, kaip jis veikia, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Palauksime tokių susitarimų efekto ir matysime, ar verta tai kartoti Lietuvoje“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis, paklaustas, ar Lietuva neseks Latvijos pavyzdžiu.

Kainomis restoranuose jau skundžiasi ne tik gyventojai, bet ir pačių restoranų savininkai. Esą užsiimti šiuo verslu neturėtų joks sveiko proto žmogus, kadangi pelno čia nėra, o kainos – jau didesnės nei užsienyje. Šią problemą iškėlė ir atvirai apie tai pirmadienį forume „Apginkime ekonomiką“ kalbėjo restoranų įkūrėjas, žinomas virtuvės šefas Liutauras Čeprackas.

Ryžių kainos tarptautinėje rinkoje pasiekė nuo 2020-ųjų lapkričio neregėtas žemumas, stiprėjant pasaulinės pasiūlos augimo lūkesčiams, skelbia „Trading Economics“. JAV Žemės ūkio departamentas šio mėnesio rinkos apžvalgoje prognozuoja, kad ryžių gamyba pasaulyje 2025-2026  žemės ūkio metais pasieks rekordines apimtis – 538,7 mln. tonų, pirmiausia dėl tikėtino gero derliaus Indijoje, Bangladeše ir Kinijoje.

Balandžio mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su kovu, šalies parduotuvėse pigo 0,59 euro (0,8 proc.) ir buvo 8,22 euro (12,7 proc.) brangesnis nei prieš metus, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė. „Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje pozicijoje balandžio mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“, kurio prekių krepšelis pigo 1,22 euro.

Prieš artėjančias Velykas tiekėjai prekybos tinklus masiškai informuoja apie planus didinti maisto produktų kainas. Jautieną, žuvį, o ypač silkę, kiaušinius ar konditerijos gaminius mėgstantys gyventojai turės gerokai patuštinti pinigines. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU ekonomistas Algirdas Bartkus ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Saldusis šv. Velykų stalas šiemet bus brangesnis nei pernai. Daugiau mokėsime ir už šakočius, ir už kitus gardėsius, nes per metus pastebimai pabrango pagrindiniai skanumynų ingredientai – aliejus išbrango net 40 procentų, įkandin didėjo ir sviesto bei kiaušinių kaina. Tiesa, ekonomistai mano, kad maisto brangimas Lietuvoje jau išsikvėpė, nes apklausos rodo mažėjantį vartotojų pasitikėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prieš artėjančias Velykas tiekėjai prekybos tinklus masiškai informuoja apie planus didinti maisto produktų kainas. Jautieną, žuvį, o ypač silkę, kiaušinius ar konditerijos gaminius mėgstantys gyventojai turės gerokai patuštinti pinigines. Mėsos perdirbėjai kreipėsi į prekybininkus, nes nori maždaug trečdaliu branginti savo produkciją ir išskirtinai jautieną, mat jos trūksta visoje Europoje. O žuvis, pavyzdžiui, silkė turėtų brangti daugiau nei dešimtadaliu.

Prasidėjus trečiajai kainų augimo bangai ir paaiškėjus, kad beveik dešimtadalis lietuvių vis pritrūksta pinigų maistui, žmonės priversti griebtis šiaudo. Vieni pasakoja, nebeužsisakantys maisto, kiti – perkantys tik nukainotas ar tik prekes su akcija.  Į kainų šoktelėjimą reaguodami lietuviai socialiniame tinkle „Reddit“ ėmė dalintis būdais, kaip prisitaiko prie augančių maisto produktų kainų.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą kainavo 3,8 proc. (2,7 euro) daugiau nei vasarį ir 15,1 proc. (9,67 euro) daugiau nei praėjusių metų kovą, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. 2025 metų kovą, palyginti su 2021 metų kovu, krepšelis pabrango 33,9 proc. (18,67 euro), skelbia portalas.

Toli gražu ne visus maisto produktus parduotuvėse yra spėjama parduoti iki jų galiojimo termino pabaigos. Neseniai vienas prekybos tinklas užsienyje tokius produktus nusprendė pirkėjams dalyti nemokamai. Į tai sureagavo ir prekybos tinklai Lietuvoje – ar to verta tikėtis ir mums? Prekybos tinklas „Tesco“ Didžiojoje Britanijoje iki šiol besibaigiančio galiojimo maistą atiduodavo labdarai, darbuotojams ar parduodavo su 90 proc. nuolaida.