Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Norfa“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis.
Dundulis: maisto kainose logikos dažnai tiesiog nėra
Ar jūs manote, kad maistas greitai brangs?
D. Dundulis: Dažnai norisi vadovautis logika, sakyti taip, bet būna visiškai nelogiškų dalykų. Paimkime, pavyzdžiui, grūdų kainą. Šiuo momentu ji yra praktiškai ties žemiausia riba, nors trąšos pabrango, darbo jėga pabrango, technika pabrango – viskas, kas susiję su grūdais, pabrango, o jų kaina nukrito. Kur čia logika?
Jūs sakote, kad pasitaiko tokių atsitiktinumų, kai logika nesuveikia?
D. Dundulis: Yra labai daug tokių atsitiktinumų, galiu pateikti pavyzdį apie dabartinę pieno situaciją – žaliavinio pieno kaina nukrito žemiau savikainos, ir tai yra blogai. Pieno produktai parduotuvėse šiek tiek atpigo.
Šiandien Lietuvoje nusipirkti sviesto už 1,19 eur. tikrai nėra problema – praėjusiais metais tuo pačiu metu žemiausia kaina buvo apie 2 eur., tad žaliavinis pienas turėtų būti brangesnis nei yra dabar, bet jis yra pigesnis.
O kur tuomet yra logika? Kodėl jis pigesnis?
D. Dundulis: Mano asmenine nuomone, buvo uždaryta Kinijos rinka, atsirado pieno gaminių perprodukcija Europos Sąjungoje ir automatiškai žaliavinio pieno poreikis sumažėjo. Jo nebereikia nei prekybininkams, nei perdirbėjams tokiais kiekiais, todėl žaliavinio pieno kaina krito – čia labiau veikia paklausos ir pasiūlos dėsnis, tas pats galioja ir naftai.
Taip, naftos kiekis, pateikiamas rinkai, sumažėjo, o tai iššaukė kainų padidėjimą, naftos rinka yra pasaulinė. Jeigu Rusijoje išgavimas nesumažėjo, bet mes ar Europos Sąjunga iš jų neperkame, Rusija naftą pateiks Azijai, o Azija tuomet nebepirks iš kitur – tai vis tiek daro įtaką kainai. Nafta, kuri buvo perkama iš Kuveito ar Irano, šiuo metu nepatenka į rinką tokiais kiekiais, todėl kaina auga.
Kas vyksta vėliau? Paaugus kainai, krenta vartojimas. Manau, kad šiandien vartojimas ir Lietuvoje yra šiek tiek sumažėjęs. Kai kaina kyla, visoms kitoms šalims, kurios išgauna naftą, labiau apsimoka didinti kiekius, nes jos pradeda dirbti labai pelningai.
Kai jos pateikia rinkai daugiau naftos, kaina pradeda kristi. Po kurio laiko nutinka taip, kad kaina įkrenta į dar žemesnę duobę, nei buvo prieš tai – po didelio kilimo visada būna kritimas. Kiek esu stebėjęs, nesvarbu, koks tai produktas – nafta, aliejus ar pienas – ši tendencija pasikartoja.
Šiuo metu stebime pieno produktų kainų kritimą, bet vėliau jos vėl kils. Šiuo metu visoje Europos Sąjungoje mažėja karvių skaičius. Kai jų sumažės tiek, kad pieno nebeužteks, žaliavinio pieno kaina šaus į viršų ir pieno produktų kainos vėl kils. Čia veikia pasiūlos ir paklausos dėsniai, o ne vienkartiniai kainų šuoliai.
Yra dar vienas aspektas, visoms Vakarų pasaulio valdžioms reikia patenkinti rinkėjų lūkesčius. Todėl tam tikrais laikotarpiais į rinką įleidžiami „tušti“ pinigai, tie pinigai sukelia infliaciją. Jeigu „tuščių“ pinigų nebūtų, kainų lygis būtų panašus: pieno produktai pabrangtų, duonos produktai atpigtų, bet bendras krepšelis išliktų panašus.
Tačiau atsiradus „tuštiems“ pinigams, pinigų vertė mažėja ir kainos kyla. Pavyzdžiui, kovidiniu laikotarpiu pinigų kiekis padidėjo apie 15 proc., tad tuos 15 ar 30 proc. infliacijos mes ir pamatėme. Viskas priklauso nuo to, kiek bus tų neapdirbtų, „tuščių“ pinigų.
Koks jūsų požiūris į degalų kainų reguliavimo idėją?
D. Dundulis: Man įdomiausia, kad šis pasiūlymas ateina iš mūsų ekscelencijos prezidento, kuris prieš tai mus mokė ekonomikos, būdamas SEB banko ekonomisto patarėju. Jeigu palygintume jo tuometinius pasisakymus ir šią dabartinę idėją, tai yra visiška priešprieša.
Kiekviena idėja yra bandymas. Atvirai pasakius, aš netgi šiek tiek laukiu, kad būtų užfiksuota kokia nors viena kita prekė, kad pamatytume, kuo tai virs. Asmeniškai aš šia idėja netikiu, bet kartais iš nesėkmingo bandymo galima gauti pamokantį rezultatą – jeigu nieko nedarysi, niekada nežinosi.
Jei aš būčiau valdžios vietoje, užfiksuočiau kokią nors „nekaltą“ prekę ir pažiūrėčiau, kas vyks. Mes apie kainų fiksavimą kalbame jau 20 metų, tad galime pabandyti ir pamatyti, kas gausis, kad ateityje žinotume, ar projektą tęsti, ar jo atsisakyti.
Tačiau yra vienas „bet“. Šiuo metu tendencija yra kainų kilimas dėl infliacijos. Jeigu mes užfiksuojame kainą, o savikaina kyla ir ją pralenkia, yra keli keliai: arba kažkas tą skirtumą kompensuoja iš mokesčių mokėtojų pinigų, arba ta prekė tiesiog dingsta iš rinkos.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
