maisto kainos

Skurstantiems gyventojams Lietuvoje skiriama parama. Anksčiau žmonėms buvo dalijami maisto paketai, o dabar išduodamos specialios kortelės, su kuriomis bus galima įsigyti maisto įprastose parduotuvėse. Tačiau gyventojai skaičiuoja, kad 8 eurų, esančių kortelėje, neužteks net būtiniausiems maisto produktams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad neseniai pasiėmė socialinę kortelę, skirtą maistui įsigyti.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti vis daugiau pinigų. Kainų specialistai pastebi, kad daugelis žmonių įprastomis kainomis maisto tiesiog nebeįperka, todėl ieško akcijų ir nuolaidų. Jų metu gyventojai plūsta į parduotuves ir tuština lentynas. Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad pirmadienį nuvykusi apsipirkti į „Norfos“ parduotuvę rado tuščias lentynas. „Perskaičiau, kad būtent pirmadieniais, nuo 17 val.

Jei parduotuvė SMS žinutėmis skatina klientus pirkti produktus palankesnėmis kainomis nei konkurentai, ji privalo paaiškinti, kaip atliko tokius skaičiavimus, teigia teisininkai, komentuodami prekybos tinklų „Biedronka“ ir „Lidl“ ginčą Lenkijoje.

Sausį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su 2023 metų gruodžiu, šalies parduotuvėse pabrango 0,42 cento (0,6 proc.), tačiau buvo 10,92 euro (14,3 proc.) pigesnis nei pernai metų sausį, rodo  kainas stebinčio portalo Pricer.lt analizė. Sausio mėnesio pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitinge kaip įprastai, pagrindinė konkurencija vyko tarp prekybos tinklų „Maxima“ ir „Lidl“. „Maxima“, sumažinusi krepšelio kainą 0,79 euro liko pirmoje vietoje.

Prekybos tinklai, kaip ir bet kuris kitas verslas, siekia uždirbti pelno. Prekybininkai to siekia ne tik mažindami savo išlaidas, bet ir didindami pajamas. T.y., imdamiesi tokių triukų, dėl kurių pirkėjai išleidžia daugiau pinigų.

Vis daugiau gyventojų apsiperka Lenkijoje, žmonės skaičiuoja, kad ten apsimoka pirkti ne tik maisto produktus, bet ir buitinę techniką, statybos ir remonto prekes, drabužius ir batus. Banko atstovai skaičiuoja, kad pernai gyventojai Lenkijoje išleido milijonus eurų. Tačiau tikina, kad ten apsipirkti ne visada apsimoka. Patys gyventojai skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia mažiausiai 100 eurų.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Praėjusį lapkritį Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, leidusias Lietuvos prekybininkams pardavinėti maisto produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Dėl to Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė rekomendacijas, kiek laiko skirtingi produktai taip gali būti pardavinėjami ir kaip nustatyti, ar pirkėjams juos galima siūlyti.

Nuo sausio 1 d. dešimtadaliu padidėjus PVM maitinimo paslaugoms maistas jau brangsta, o plačiau pinigines teks atverti ne tik restoranų lankytojams, bet ir po atostogų į mokyklas grįšiantiems kai kuriems moksleiviams. Daugiau už vaikų maitinimą kai kuriuose darželiuose turės mokėti ir tėvai. Nuo naujų metų valdantiesiems padidinus pridėtinės vertės mokestį maitinimo įstaigoms iki 21 proc. vietoje buvusių 9proc., maitinimo įstaigos jau kelia kainas.

Išvykę gyventi ar atostogauti svetur lietuviai lygina maisto produktų kainas ir stebisi, kad kitose šalyse lietuviška produkcija pigesnė. Anot ekonomistų, lietuvių gamintojai nori įsitvirtinti rinkose, todėl užsieniečiams ir taiko nuolaidas. O ūkininkai tikina, kad už nuolaidas svetur tenka susimokėti Lietuvos pirkėjams.

Nuo sausio 1 d. viešojo maitinimo paslaugoms nebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Nuo Naujųjų jis sieks 21 proc. Dėl to maistas brangs ne tik kavinėse, bet ir mokyklų bei darželių valgyklose. Anot mokyklų atstovų, dėl to mokiniai esą yra stumiami į greito maisto kavines, kioskus ar parduotuves, kur pirks pigesnį maistą ar užkandžius, tad nukentės jų mitybos kokybė.

Pastaruoju metu oficialioji statistika ir kai kurie ekspertai ramina, kad maisto produktų kainos Lietuvoje esą nedidėja, o kai kurių net ir mažėja. Tačiau kai kurie, regis, nebaisiai ypatingi produktai parduotuvėje jau kainuoja daugiau nei tikras sidabras. Už sidabrą brangesnės braškės Dėmesį į tai atkreipė kainų lyginimo portalas „Pricer.

Šiemet maisto kainos pasižymėjo pokyčių šuoliais. Metų pradžioje jos buvo didelės, vėliau šiek tiek sumažėjo. Tačiau gyventojai tikina, kad maistui vis tiek tenka išleisti didelę pajamų dalį. Specialistai dėl maisto kainų artimiausioje ateityje nesutaria: vieni tikina, kad kainų kritimui priežasčių nėra, kiti prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje už maistą mokėsime kiek mažiau. Kainų lyginimo portalo pricer.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Artėjant šventėms, kai kurie gyventojai iš anksto ėmė rūpintis šventiniu stalu. Žmonės tikina, kad maistui per šventes išleidžia bene daugiausiai pinigų. O finansų specialistai pastebi, kad daugelis gyventojų švenčių stalui taupo. Vieni tai pradeda daryti jau prieš pusmetį, o kiti – vos prieš porą mėnesių. Šventiniam stalui iki 50 eurų planuoja skirti 12 proc. gyventojų. Didžiausia dalis gyventojų savo stalui planuoja išleisti nuo 50 iki 250 eurų – tokių bus 79 procentai.

Gruodį įsibėgėjusi Kalėdų karštinė priverčia dažną pirkėją į prekių krepšelį įsidėti didesnį produktų kiekį nei buvo planuota iš anksto. Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūros SeeNext atliktas gruodžio mėnesio tyrimas, kuriame palygintos dažno vartojimo maisto prekių kainos, atskleidė, kad šventiniu laikotarpiu žemiausiomis kainomis galima apsipirkti prekybos tinklų „Lidl“ ir „Maxima“ parduotuvėse.

Skelbiama, kad maisto produktų kainos mažėja. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pigo paukštiena, cukrus, sultys. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kodėl realybėje parduotuvių lentynose žmonės tokių pokyčių nepastebi, o prekybininkai kalba apie dar vieną maisto kainų šuolį po naujųjų metų? Apie tai naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja: „Norfos“ tinklo vadovas Dainius Dundulis, „Luminor“ banko vyresnysis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų lyginimo portalo „Pricer.

Gyventojai skundžiasi, kad maistui tenka išleisti reikšmingą dalį savo pajamų. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl nuo sausio 1 d. leido prekybininkams pigiau prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Patys prekybininkai šį siūlymą vertina atsargiai ir tikina, kad kol kas neskubės lentynose dėlioti prekes su pasibaigusiu galiojimu.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse lapkritį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su spaliu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis lapkritį pigo 2,2 proc. (1,48 euro), o palyginti su 2022-ųjų lapkričiu buvo 12,1 proc. (9 eurais) pigesnis. Stebimų prekių kainos mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 17,1 proc. (9,52 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Daugiau nei pusė europiečių teigia, kad per pastaruosius trejus metus jų biudžetas sumažėjo. Kylančios kainos beveik trečdalį europiečių įstūmė į „nesaugią“ finansinę padėtį ir jie turi taupyti savo ar vaikų maistui, rodo naujausias tyrimas. Jo išvadas nagrinėjantis portalas „Euronews“ pastebi, kad europiečių perkamoji galia per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo. Todėl dauguma jų buvo priversti atsisakyti maisto ir griebtis sudėtingų finansinių sprendimų.

Iki didžiųjų žiemos švenčių liko mėnuo. Gyventojai jau ėmė joms ruoštis. Nemaža dalis žmonių apsipirkti šventėms vyksta į Lenkiją: jie perka maistą, kitas prekes ne tik sau, bet ir giminaičiams ir draugams. Žmonės skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia ir beveik 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad praėjusią savaitę vyko apsipirkti į Suvalkus. „Pirkome mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių. Taip pat nemažai buitinės chemijos.

Ketvirtadienį Seimas gautinai pritarė Maisto įstatymo pataisoms. Jomis numatoma nuo kitų metų pradžios prekybininkai galės pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki...“, vartojimo terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 92 parlamentarų, 6 buvo prieš, o 14 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Tą padarius, jis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Ką leis ir ko neleis pardavinėti pasibaigus galiojimui Žyma „Geriausias iki.

Prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad maisto produktai Lietuvoje ir toliau brangs. O didesnis kainų šuolis esą numatomas po Naujųjų metų, kuomet brangs beveik visas maistas, nuo mėsos iki pieno produktų. Tačiau kainų stebėjimo specialistas tikisi kainų burbulo sprogimo. Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prognozavo, kad nuo kitų metų gali brangi daugelis maisto produktų. Esą tai yra susiję su didinamais akcizais kai kuriam iškastiniam kurui.

Maistas Lietuvoje pinga trečią mėnesį iš eilės ir, palyginti su pernai, pigiausių maisto produktų krepšelio kaina krito net dešimčia procentų. Tačiau kainų stebėtojai akcijų miške mato triuką – kainas pamažino iki šiol jas didžiausias turėję prekybos tinklai. Tad tie, kurie ir šiaip ieškojo mažiausių kainų pigiausiose parduotuvėse, praktiškai nieko neišlošia. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas dar pigs, tačiau itin palengva ir gyventojai kainų mažėjimą menkai tepajaus.

Per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugus daugeliui maisto produktų, pirkėjai ėmė jų pirkti mažiau. Nenorėdami prarasti pajamų prekybos tinklai ėmė taikyti įvairias akcijas. O kai kurios jų rodo, kad sumažinus kainą pardavimas gali išaugti kelis ar keliolika kartų.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau.  Apie tai, ar naujas prekybos centras Lietuvoje sumažins kainas kituose tinkluose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Pricer.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, praėjusį mėnesį buvo 10,9 proc. žemiau nei pernai spalį. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) maisto kainos tarptautinėje rinkoje sumenko 0,5 proc., penktadienį skelbia organizacija.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Elena pasakojo, kad vos išgirdusi apie naujo prekybos tinklo atidarymą, iš karto jame apsilankė. „Parduotuvė atsidarė Lazdynų mikrorajone, gyvenu netoliese, todėl jau tą pačią dieną atėjau apsižvalgyti. Žmonių buvo labai daug.

Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.  „Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė.

Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę lietuviškiems produktams ne tik todėl, kad palaiko vietinius verslus. Žmonės tikisi lietuviškus gaminius įsigyti pigiau, juk atkrenta transportavimo kaštai, kurie priskaičiuojami atvežtinėms prekės. Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, rugsėjį pasiekė žemiausią lygį nuo 2021-ųjų kovo – 121,5 punkto. FAO duomenimis, maistas pasaulyje praėjusį mėnesį buvo 10,7 proc. pigesnis nei pernai rugsėjį, kainų vidurkis buvo 24 proc. žemiau 2022-ųjų kovą pasiekto rekordinio lygio.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Rugsėjo pradžioje prekybos tinklui paskelbus „Anekdotas, o ne kaina“ pasiūlymą, šalies gyventojai suplūdo į parduotuves. Skaičiuojama, kad mažų kainų prekių per pirmąją savaitę buvo parduota nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau nei įprastai, rašoma bendrovės pranešime. Pasak jo, lietuviai į prekių krepšelius dažniausiai dėjo žinomų prekės ženklų majonezą, kečupą, traškučius bei gėrimus.

Sriuba vos 10 euro centų, kiaulienos išpjovos troškinys nekainuoja nė euro, žemaičių blynai – vos 90 centų. Tad sotūs pietūs neatsieis nė pusantro euro. Tokiu pigiu ir gardžiu maitinimu gali pasigirti Lazdijų rajono mokyklos. Jose pakeista vaikų maitinimo tvarka ir pažvelgus į valgiaraštį sunkiai galima patikėti, kad tokios kainos Lietuvoje apskritai dar egzistuoja. Tokiomis stulbinamai žemomis maisto kainomis pagarsėjo Lazdijų rajono, Šeštokų miestelio mokyklos valgykla.

Lietuviai kas mėnesį maistui skiria penktadalį savo atlyginimo – 218 eurų asmeniui. Tokią sumą maistui skiria maždaug 1200 eurų uždirbantis lietuvis. Tai yra tiek pat, kiek maistui išleidžia vokiečiai, kurių atlyginimai du kartus didesni nei mūsų.  Lietuvoje maistui išleidžiame per daug – maždaug penktadalį vidutinio atlyginimo – 218 eurų per mėnesį. „Nu, sunku pasakyti, kai naudojiesi tokiomis nuolaidomis, tai išeina mažiau“ , – teigia gyventojas.

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų. Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, praėjusį mėnesį vėl sumažėjo. FAO duomenimis, maistas pasaulyje rugpjūtį atpigo 2,1 proc., po pabrangimo 1,3 proc. liepą, o jo kainų vidurkis praėjusį mėnesį buvo 23 proc. žemiau pernai kovą pasiekto rekordinio lygio.

Baigus Lazdijų rajono Šeštokų mokyklos remonto darbus, pavalgyti į mokyklos valgyklą kviečiami visi. Ir kainos čia išties maloniai nustebins: sriubos dubenėlis kainuoja vos 12 centų, pagrindinį patiekalą galima įsigyti ir už mažiau nei eurą, papildomai teks susimokėti už garnyrą, tačiau ir jis kainuoja centus. Lazdijų rajono savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidžiaugė, kad baigus mokyklos remonto darbus, duris atvėrė ir mokyklos valgykla.

Skaičiuojama, kad pastaruoju metu prekybininkų, prekiaujančių maistu, apyvartos mažėja. Žmonės mažiau perka jų parduotuvėse, vietoje jų – augina daržoves patys, vyksta į Lenkiją arba prašo valstybės paramos maistu. Prekybininkai pastebėjo, kad gyventojų krepšelis sumažėjo ir pabrango, todėl siūlo daugiau akcijų ir nuolaidų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,4 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti didžiąją dalį algos. Kai kuriems žmonėms neužtenka ir 1 tūkst. eurų vien maisto išlaidoms mėnesiui. Maisto kainų specialistai ir ekonomistai irgi skaičiuoja, kad Lietuvoje maistas bene brangiausias Europoje, ir neaišku, ar kainos sumažės ir grįš į buvusį lygį. Vienoje socialinio tinklo grupėje gyventojai dalijosi, kiek pinigų išleidžia maistui per mėnesį. Štai vilnietė Emilija skaičiavo, kad 4 asmenų šeimai maistui išleidžia 1 tūkst. eurų.

Maisto kainos Japonijoje liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 8,8 proc. ir metinis prieaugis buvo didesnis negu birželį, kuomet sudarė 8,4 proc., bei didžiausias nuo 1976 metų rugsėjo, rodo vidaus reikalų ministerijos penktadienį paskelbti duomenys. Maisto kainos šalyje liepą kilo 23-ą mėnesį iš eilės, rašo portalas „Trading Economics“. Didinantį spaudimą maisto infliacijai darė visos maisto kainų indekso sudedamosios dalys.

Maisto kainos Kinijoje liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 1,7 proc. ir metinis nuosmukis buvo pirmasis nuo 2022 metų kovo, parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys. Birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, maisto kainos šalyje pakilo 2,3 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Gerokai paspartėjo kiaulienos kainų metinis smukimo tempas – nuo 7,2 proc. birželį iki 26 proc.

Vokietijoje vienas prekybos centras pirkėjus pasitiko ypatingomis akcijomis, per kurias jie pinigų visai nesutaupo. Prekybos tinklas kainas ne sumažino, bet padidino. Ir viskas tam, kad parodytų pirkėjams, kokia yra šių produktų kaina gamtai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors su infliacija kovojantys lietuviai parduotuvėse ieško akcijų, kad galėtų įsigyti pigesnių produktų, vokiečiai per akcijas kai kur turi mokėti bene dvigubai brangiau.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Nors valdžia piešia vis gražesnius ekonomikos scenarijus, daugelio tautiečių realybė gerokai niūresnė. Vos per metus prašančiųjų nemokamo maisto padaugėjo keliasdešimčia tūkstančių. Kas lemia, kad net dirbančios šeimos priverstos kreiptis pagalbos ir kodėl tokių atvejų daugėja, „Dienos komentare“ atsako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Oficiali statistika skelbia, kad skurdas Lietuvoje mažėja.

Liepą prekybos tinklas „Iki“ išlydi trenksmingai – pirmadienį pradėjo ribotą laiką truksiantį ir didelėmis nuolaidomis pažymėtą globalinį išpardavimą. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pirkėjams vertėtų suskubti – išskirtinės prekės jau pardavinėjamos už išskirtines kainas. „Iki“ parduotuvės garsėja ypač plačiu asortimentu už gerą kainą – turime gausų ne tik maisto prekių, bet ir įvairių buities, laisvalaikio, automobilių, namų apyvokos reikmenų pasirinkimą.

Trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje traukiasi kainos, tiesa, kol kas simboliškai. Išankstiniais duomenimis, liepos mėnesį kainos susitraukė 0,3 procento, užfiksuota mėnesinė defliacija. Sostinėje įsikūrusių gastrobarų savininkas A. Zimnickas pasakoja, kad paskutinį kartą gėrimų ir maisto kainas kėlė praėjusių metų rudenį nuo 5-ių iki 10-ies procentų.

Kiekvieną savaitę daugybė lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Daugelis pastebi, kad maisto produktai ir gėrimai ten daug pigesni nei Lietuvoje, ypač jeigu jiems dar taikoma nuolaida. Mūsų prekybos tinklai tikina, kad imasi priemonių mažinti maisto produktų kainas, kurios jau pasiekė ES vidurkį. Apie tai, kodėl Lietuvoje maistas nepinga, kai Lenkijoje – didžiulės nuolaidos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Dalis gyventojų tikina, kad dėl išaugusių kainų Lietuvoje jau nebeapsiperka. Jie vyksta į Lenkiją kas mėnesį arba dar dažniau. Bankai skaičiuoja, kad lietuviai Lenkijoje išleidžia milijonus eurų per metus. Tačiau, anot jų, tai nėra reikšminga suma, kuri lemtų mažėjančias kainas ir mūsų parduotuvėse. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Laura iš Kauno pasakojo, kad pastarąjį kartą Lenkijos parduotuvėse apsipirko už 400 eurų.