Neramumai Artimuosiuose Rytuose paskatino naftos kainų kilimą. Pastaruoju metu „Brent“ rūšies naftos kaina pasaulinėse rinkoje viršija 100 JAV dolerių už barelį, kai prieš konflikto pradžią svyravo tarp 60 ir 70 dolerių.
Ekspertai teigia, kad tai turės įtakos ne tik energijos, bet ir maisto kainoms. Anot jų, poveikis gali būti ypač stiprus Europoje, dėl to europiečiai artimiausiu metu susidurs su padidėjusiomis pragyvenimo išlaidomis.
Taigi, kaip Artimųjų Rytų krizė paveiks maisto kainas visoje Europoje? Kurios šalys yra labiau pažeidžiamos ir kodėl?
Prognozuoja maisto kainų kilimą
„Euronews“ kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu tikimasi maisto kainų kilimo.
„Tikimasi, kad pasaulinės, taip pat ir Europos maisto kainos kils dėl konflikto, kuris sutrikdė trąšų ir energijos tiekimą, taip pat dėl didėjančių transportavimo išlaidų“, – sakė „Bruegel“ vyresnysis mokslo darbuotojas Zsoltas Darvas.
Jis pabrėžė, kad didelė dalis naftos tiekimo eina per Hormūzo sąsiaurį, kuris dėl karo faktiškai yra uždarytas.
Dėl to susiduriama su didesnėmis naftos kainomis, o didesnės kuro sąnaudos daro įtaką visai maisto grandinei, didėja gamybos ir transportavimo išlaidos, o galiausiai – maisto prekių kainos parduotuvėse.
„Nors Europos gamtinių dujų kainos per pirmąsias krizės savaites šoktelėjo 50–75 proc., o didesnės energijos sąnaudos didina išlaidas visoje žemės ūkio tiekimo grandinėje – įskaitant ūkio veiklą, drėkinimą, transportavimą, sandėliavimą ir maisto perdirbimą – šis spaudimas galiausiai persikels į maisto kainas vartotojams“, – informuoja Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).
Ji pažymi, kad 2025 m. Persijos įlankos naftos perdirbimo gamyklos tiekė maždaug 60 proc. Europos reaktyvinių degalų ir 20 proc. dyzelino.
„Tai aiškiausias pažeidžiamumo įrodymas. Labiausiai nukentėtų Europos šalys, kuriose yra dideli aviacijos centrai, ir tos, kurios transporto bei žemės ūkio srityse priklauso nuo dyzelino“, – tęsė organizacijos atstovas
Priklausys nuo to, kiek užsitęs naftos kainų šuolis
Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė paaiškino, kad naftos kainų didėjimas maisto kainas paprastai pasiekia per kelias grandis – pirmiausia per degalus, logistiką, energiją gamyboje, pakuotes, o vėliau ir per kitus kaštus, pavyzdžiui, trąšas ar pašarus.
Būtent todėl greičiausiai poveikis gali pasimatyti ten, kur transportavimo sąnaudos sudaro didesnę savikainos dalį – ypač importuojamų ar šaldymo grandinės reikalaujančių produktų segmente.
„Toks efektas gali išryškėti per kelias savaites ar kelis mėnesius. Tuo metu platesnis poveikis bendroms maisto kainoms dažniausiai būna laipsniškas.
Svarbiausia, ar dabartinis naftos kainų šuolis bus trumpalaikis, ar užsitęs. Jei tai tik laikinas svyravimas, poveikis gali būti ribotas ir labiau matomas atskirose produktų grupėse. Jei aukštos energijos kainos išliks ilgiau, spaudimas maisto kainoms bus stipresnis“, – pažymėjo I. Jankauskienė.
Įvardijo, kokios prekės brangs labiausiai
Anot ŽŪDC atstovės, artimiausiais mėnesiais maisto kainų kryptis labiausiai priklausys nuo keturių dalykų.
„Priklausys nuo to, kiek ilgai išsilaikys aukšta naftos kaina, kaip ji persiduos į degalų kainas Lietuvoje, kaip keisis maisto žaliavų ir kitų gamybos išteklių kainos bei kaip elgsis prekybininkai ir vartotojai.
Jei energijos kainų šuolis bus trumpas, poveikis maisto kainoms gali būti ribotas. Tačiau jei aukštos naftos ir degalų kainos išsilaikys iki vasaros ar dar ilgiau, tikimybė matyti maisto kainų augimą padidės“, – paaiškino I. Jankauskienė.
Visgi, pasak pašnekovės, kainų spaudimas ne visada iš karto persikelia į lentynas – dalį jo prekybininkai kurį laiką gali amortizuoti per akcijas, maržas ar tiekimo sutarčių sąlygas. Todėl pokytis gali būti ne staigus, o labiau išsiskleidžiantis per laiką.
„Maisto kainų pokyčių nereikėtų vertinti kaip vieno bendro proceso – skirtingos produktų grupės juda nevienodu tempu. Net ir tuomet, kai bendras kainų lygis keičiasi nuosaikiai, atskiros prekės gali brangti sparčiau.
Trumpai apibendrinant, naftos rinka šiandien primena amerikietiškus kalnelius, o maisto kainos juda lėčiau. Jei brangios energijos banga užsitęs, ji anksčiau ar vėliau pasieks ir maisto lentynas, tik nevienodai skirtingoms prekėms“, – pridėjo specialistė.
I. Jankauskienė pastebi, kad didžiausia rizika kainų augimui šiemet kyla toms produktų grupėms, kurios labiausiai priklauso nuo logistikos, importo ir pasaulinių žaliavų kainų.
„Pirmiausia tai būtų importuojami vaisiai ir daržovės, ypač tie, kuriems reikalingas greitas pristatymas ir šaldymas. Taip pat jautresnės gali būti žuvies ir jūros gėrybių kainos, nes šiame segmente susideda importo, transportavimo ir energijos kaštai.
Spaudimą gali patirti ir augaliniai aliejai bei riebalai, kurių kainas veikia ne tik logistika, bet ir pasaulinės rinkos svyravimai. Taip pat rizikos zonoje išlieka dalis mėsos produktų, nes jų savikainą veikia ne vien degalai, bet ir pašarai bei trąšos“, – dalijosi ji.
Kuro kainas siekia sumažinti įvairiais būdais
Siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos valdžia nusprendė atlaisvinti naftos ir degalų atsargas.
Pagal planą per 90 dienų turėtų būti išleista dalis pramoninio rezervo – apie 80 tūkst. tonų, 12 dienų atsargų.
Tikimasi, kad tai padės ilgainiui stabilizuoti degalų kainas.
Tiesa, valdžia ieško ir kitų būdų, kurie padėtų sumažinti kuro kainas.
Vyriausybė pateikė Seimui siūlymą skubos tvarka sumažinti akcizą dyzelinui, kas šį kurą leistų atpiginti 6 centais už litrą.
Seimo opozicija siūlo mažinti anglies dioksido dedamąsias benzinui, dyzelinui ir daliai kito kuro ir šių pataisų svarstymo Seimas jau ėmėsi – joms po pateikimo pritarė.
Siekiant suvaldyti kuro kainas taip pat norima degalines įpareigoti dažniau Lietuvos energetikos agentūrai teikti duomenis apie degalų kainas, taip pat keisti biodegalų įsigijimo tvarką bei jų įmaišymo į kurą dalies struktūrą, sukurti kainų stebėjimo įrankį.
Seime registruotos pataisos, kuriomis siekiama padidinti biometano patrauklumą – nuo liepos iki metų pabaigos biometano energinę vertę siūloma laikyti ne du, kaip dabar yra, o tris kartus didesne palyginti su pradine energine verte.
