Daug kur ES (o ir visame pasaulyje) stebimas akivaizdus azotinių trąšų, tiesiogiai priklausančių nuo gamtinių dujų kainų, brangimas. ES jų kaina išaugo nuo maždaug 25 Eur/MWh iki 60 Eur/MWh.
Specialistai pabrėžia, kad kainų augimą ir trąšų tiekimo neapibrėžtumą lemia energetikos rinkų svyravimai bei geopolitinė įtampa.
Paprastai tariant, kainos kyla didėjant rinkos paklausai, kurią lemia tvyranti baimės, kad trąšų kainos dar didės arba visai nebus jų pasiūlos.
Nuo trąšų tiesiogiai priklauso būsimo derliaus kiekis ir jo kokybė. Tad jų brangimas gali tiesiogiai paveikti ir maisto kainas parduotuvėse.
Taigi, ar reikėtų tikėtis maisto prekių brangimo?
Kainų augimas glaudžiai susijęs su geopolitine situacija
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu stebimi reikšmingi pokyčiai trąšų rinkoje. Anot jos, šie pokyčiai neišvengiamai daro įtaką visam žemės ūkio sektoriui ir galiausiai – vartotojams.
A. Pabedinskienė pažymi, kad per pastaruosius metus trąšų kainos buvo itin svyruojančios, o bendra tendencija – išaugusios sąnaudos joms.
„Nors kai kuriais laikotarpiais matėme nedidelį stabilizavimąsi, kainų lygis vis dar išlieka aukštas, palyginti su ankstesniais metais.
Tai tiesiogiai veikia ūkininkų sprendimus – dalis jų mažina naudojamų trąšų kiekius, ieško alternatyvų, taiko tikslesnius tręšimo sprendimus.
Vis dėlto trąšos yra esminė gamybos dalis, todėl jų atsisakymas ar ženklus mažinimas neišvengiamai turi pasekmių derliui“, – paaiškino ji.
A. Pabedinskienė pastebėjo, kad trąšų kainų augimas glaudžiai susijęs su geopolitine situacija – karas Ukrainoje, energijos kainų šuoliai ir sutrikusios tiekimo grandinės turėjo didelę įtaką rinkai.
„Kadangi trąšų gamyba yra itin priklausoma nuo gamtinių dujų, energijos kainų svyravimai tiesiogiai atsispindi ir galutinėje produkcijos kainoje. Nors matome tam tikrus stabilizacijos požymius, situacija išlieka jautri“, – pridėjo pašnekovė.
„Linas Agro“ Trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas pridėjo, kad pastaruoju metu trąšų kainos augo gana sparčiai dėl Irano ir JAV konflikto.
„Matome, kad dalis klientų atsargiau vertina rudens sezoną ir gali koreguoti planuojamus trąšų kiekius.
Šiuo metu trąšų rinką iš esmės veikia tik geopolitiniai veiksniai, kurie daro įtaką tiek pačių trąšų, tiek jų gamybai reikalingų žaliavų kainoms. Trumpuoju laikotarpiu matome, kad kainos stabilizavosi aukštame lygyje. Kol geopolitinė įtampa išlieka, didesnė tikimybė, kad kainos išliks padidėjusios arba gali toliau augti dėl aukštų žaliavų kainų“, – aiškino jis.
Visgi trąšų kainų augimą taip pat lėmė tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. CBAM pradėtas taikyti visa apimtimi.
„Sausį ES azoto trąšų importas sumažėjo daugiau kaip 80 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai jau daro tiesioginį poveikį rinkai – vidaus kainos 2026 m. pradžioje buvo apie 25 proc. didesnės nei 2024 m. vidurkis“, – nurodė ŽŪR vicepirmininkas Andžejus Kulevičius.
Dėl to ūkininkai atsiduria sudėtingoje situacijoje: trąšas perka brangioje, reguliuojamoje ES rinkoje, o produkciją parduoda globalioje rinkoje, kur kainos nėra apsaugotos.
„Jeigu taikome tokius mechanizmus kaip CBAM, turime kalbėti ir apie kompensacinius instrumentus. Priešingu atveju ūkininkai patiria konkurencinį disbalansą.
Kovo 18 d. Seimo Kaimo reikalų komitete jau inicijuota diskusija dėl CBAM taikymo peržiūros, siekiant apsaugoti ūkininkų konkurencingumą ir išvengti papildomo sąnaudų augimo“, – pabrėžia A. Kulevičius.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius nurodė, kad populiariausių azotinių trąšų kaina spalio mėnesį buvo apie 340 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), o dabar jų kainos jau perkopė 500 eurų su PVM.
„Trąšų kainų padidėjimas jau artėja prie 50 proc. Akivaizdu, kad dėl tokių pokyčių didelė dalis ūkininkų mažins trąšų kiekį“, – komentavo pašnekovas.
Be trąšų derlius Lietuvoje galėtų sumažėti net 30–60 proc.
Anot ŽŪR pirmininkės trąšos yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių derlingumą.
„Be jų derlius Lietuvoje galėtų sumažėti net 30–60 proc., priklausomai nuo augalų rūšies ir dirvožemio. Jos užtikrina: augalų mitybą, derliaus kiekį ir kokybę, gamybos stabilumą“, – nurodė pašnekovė.
A. Pabedinskienė atkreipė dėmesį, kad trąšos yra ypač svarbios grūdinėms kultūroms, rapsams, daržovėms, pašariniams augalams.
„Iš esmės visos intensyvios augalininkystės šakos yra tiesiogiai priklausomos nuo subalansuoto tręšimo“, – paaiškino ji.
R. Juknevičius pridėjo, kad derlių trąšų naudojimas gali padidinti 3–4 kartais.
LŪS pirmininkas pažymėjo, kad azotinės trąšos yra reikalingos visiems augalams, išskyrus, dalį ankštinių augalų.
„Geriausiai žinomos kultūros yra žirniai, pupos. Tokie augalai turi savybę apsirūpinti azoto junginiais bendradarbiaudami su bakterijomis“, – paaiškino pašnekovas.
S. Veržbickas paaiškino, kad trąšų mažinimas gali paveikti ne tik derliaus kiekybę, bet ir kokybę.
„Prieš maždaug 20 metų žieminių kviečių derlius buvo daugiausia penkios tonos iš hektaro. Procesai auginant žemės ūkio produkciją tobulėjo ir dabar žieminių kviečių derlingumas laikomas pelningu ir laukiamu, kai derlingesnėse dirvose nukuliama daugiau nei 7 tonos iš hektaro.
Jei netręšime, derlių mažinsime iki potencialo, kurį gaudavome prieš 20 metų“, – pridėjo pašnekovas.
Sudaro iki trečdalio ūkių sąnaudų
ŽŪR pirmininkė pasakojo, kad dėl didesnių trąšų kainų dalis ūkininkų renkasi taupyti ir jų naudoja mažiau.
Tačiau naudojant mažesnį kiekį trąšų, sumažėja ir derlius, kas reiškia, kad vėliau netgi gali pakilti kai kurių produktų kainos.
A. Pabedinskienė pažymi, kad mažesnis trąšų naudojimas arba jų brangimas lemia didesnę savikainą ir mažesnį derlių.
Dėl to vėliau gali susiformuoti mažesnė pasiūla rinkoje, didesnės gamybos sąnaudos ir galiausiai – galimas maisto produktų brangimas.
Tuo metu A. Kulevičius pažymi, kad trąšos sudaro iki trečdalio ūkių sąnaudų, todėl jų brangimas tiesiogiai veikia visą maisto gamybos grandinę.
Didėjant sąnaudoms: brangsta grūdų auginimo savikaina, kyla pašarų kainos, didėja gyvulininkystės produkcijos savikaina, ilgainiui auga maisto kainos vartotojams.
„Trąšų kainų augimas šiandien yra vienas pagrindinių veiksnių, didinančių ūkininkų gamybos savikainą. Jei nebus sprendimų, tai neišvengiamai atsispindės ir maisto kainose“, – sako A. Kulevičius.
R. Juknevičius prognozuoja, kad labiausiai brangti gali trumpos gamybos grandinės prekės.
„Tai prekės, kur greičiausiai nuo užauginimo patenka pas pirkėją. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, braškės. Taip pat priklauso ir nuo to, kiek yra kitų išlaidų.
Kalbant apie braškes jų yra daug, nes joms reikia daug rankų darbo, todėl brangimas tikrai gali būti. Panaši situacija gali būti ir su visomis ankstyvosiomis daržovėmis“, – pridėjo LŪS pirmininkas.
Tuo metu duona ar pieno produktai, anot R. Juknevičiaus, itin didelio brangimo patirti neturėtų, nes jų gamybos grandinė yra kur kas ilgesnė.
Paprastai tariant, kol grūdai virsta duoda gali praeiti ir iki metų laiko, kai situacija rinkoje bus visai kitokia.
Vien tik gaminti nebeužtenka
ŽŪR pirmininkė pastebėjo, kad šiais geopolitiškai neramiais laikais žemės ūkyje vien tik gaminti nebeužtenka – būtina gebėti valdyti procesus, rizikas ir kaštus.
„Todėl ypač svarbus – ūkininkų švietimas ir nuolatinis kompetencijų tobulinimas, atsakingas ir duomenimis grįstas planavimas, tikslus savikainos skaičiavimas, leidžiantis priimti pagrįstus sprendimus, gebėjimas valdyti rizikas, susijusias su kainų svyravimais, klimato iššūkiais ir rinkos pokyčiais.
Investicijos į žinias, inovacijas ir efektyvų ūkininkavimą šiandien tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
Apibendrinant, trąšų kainų pokyčiai yra visos maisto grandinės klausimas. Nuo to, kaip ūkininkai gebės prisitaikyti ir valdyti šią situaciją, priklausys ne tik jų ūkių tvarumas, bet ir visos visuomenės aprūpinimas maistu bei jo kainos ateityje“, – paaiškino pašnekovė.
Tuo metu ŽŪR vicepirmininkas pabrėžia, kad vien ūkininkų pastangų nepakaks – būtini ir valstybės sprendimai. Anot jo, valstybė turėtų steigti finansines priemones ūkininkams, paramą dirvožemio tyrimams ir kalkinimui, skatinti investicijas į tvarias technologijas.
Taip pat, pasak A. Kulevičiaus, valstybė turėtų aktyviai dalyvauti ES diskusijose dėl CBAM ir trąšų rinkos bei stiprinti rizikos valdymo priemones.
„Manome, kad valstybė galėtų numatyti paramos priemones dirvožemio tyrimams ir kalkinimui. Tai investicija ne tik į ūkių efektyvumą, bet ir į ilgalaikį dirvožemio tvarumą“, – akcentuoja A. Kulevičius.
Atlyginimai 2-3 kartais mažesni.
Už būsto paskolas mokame +- 170-180 savo vidutinių atlyginimų - prancūzai, vokiečiai, švedai savo vidutinių +- 140-150!!!
Vokietijoje minimalke 1800 +-, Švedijoje panašiai, Lietuvoje apie 800???
Ir jūs rekiate kažkokias nesąmones... Amerika ir ta su Batka derina dėl naudos, o čia de bi lai kenkia savo Lietuvos žmonėms... Tai kaip nekęsti savo tautos??? Tai o gal valdo ne mūsų tautos žmonės??????????
