Augalai

Žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė jau ne vienerius metus dalijasi savo žiniomis apie vaistinius augalus. Ji nesiekia reklamuoti produktų ar skatinti pirkti – priešingai, kviečia žmones pažinti gamtą, klausyti savo kūno ir remtis natūraliais būdais, kuriuos mums dovanoja pati žemė. Naujienų portalui tv3.lt A. Karaliūnaitė atskleidė, kokios gamtos gerybės gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Dalijasi patarimais Pasak Adelės, ji niekuomet neskatina pirkti žmonių vaistų.

Jei svajojate apie žydintį sodą, kuris džiugintų gėlėmis iki pat šalnų, tuomet verta atkreipti dėmesį į budlėją – neįtikėtiną daugiametį augalą. Jų sodrūs žiedynai, primenantys kvapnius alyvos žiedus, ne tik papuoš gėlyną, bet ir pritrauks daugybę drugelių, bičių ir kamanių.  Budlėja žydi nuo birželio pabaigos iki vėlyvo rudens, suteikdama sodui prabangos ir ryškumo tuo metu, kai kiti augalai jau ruošiasi žiemos poilsiui. Kodėl verta pasirinkti budlėją savo sodui Ilgas žydėjimas.

Praėjusį ketvirtadienį Jurbarko apylinkėse vyko Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmann. Tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius – rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai, rašoma pranešime spaudai.

Pasikandžiojus pirmosioms šalnoms, ūkininkai skuba gelbėti derlių. Dėl lietingos ir vėsios vasaros dalis daržovių dar tik noksta, todėl naktimis spaudžiantis šaltukas priverčia šildyti šiltnamius. O sinoptikai gerų žinių neturi – artimiausiu metu prognozuoja šalnas, o visų laukiamos „bobų vasaros“ kol kas nežada. Pasikandžiojus pirmosioms šalnoms, ūkininkai skuba gelbėti derlių.

Jeigu jūsų namo biologiniai nuotekų valymo įrenginiai veikia netinkamai, tai pirmiausiai gali pajusti kaimynai, kurie užuos tikrai nemalonų kvapą. Deja, realybė tokia, kad tikrai ne visi namus planuojantys statyti naujakuriai turi galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų. O jeigu tokių tinklų nėra, kelis dešimtmečius bene populiariausiu sprendimu buvusios nuotekų surinkimo duobės jau tapo istorija.

Praėjusį ketvirtadienį Jurbarko apylinkėse vyko Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmann. Tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius – rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai.

Praėjusį ketvirtadienį Jurbarko apylinkėse vyko Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmann. Tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius – rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai.

Rudenį rožėms reikia ypatingos priežiūros, jas reikia gerai paruošti šaltajam sezonui. Tuomet gėlės puikiai ištvers žiemą ir gausiai žydės kitą sezoną. Papasakosime, ką reikia daryti rudenį, kad rožių krūmai nesusirgtų ir kitais metais džiugintų savo sodria spalva. Kaip tinkamai prižiūrėti rožių krūmus rudenį: ką daryti? Sustabdykite augimo sezoną Rudenį reikia sumažinti laistymą, nes krūmai gali toliau vystytis ir leisti žalius lapus bei pumpurus.

Jeigu svajojate apie nuosavą uogų plantaciją, dabar tinkamiausias metas imtis kastuvo. Šiuo metu prasideda braškių sodinimas. Pirktinės braškės Rinktis daigus būtina labai kruopščiai. Ir geriau su uždara šaknų sistema (vazonėliuose) – tokie daug lengviau prigyja ir sparčiau vystosi. Kaip atpažinti sveikus braškių daigus? Pirmiausia iš lapų – jie ryškiai žali, blizgūs, standūs, charakteringai išgaubti.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vieną invazinį augalą – bitinę sprigę, keliantį grėsmę mūsų gamtai. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo dekoratyvus ir patrauklus, iš tiesų – tai agresyvi rūšis, galinti išstumti vietinius augalus. Specialistai pabrėžia, kad augalas plinta itin greitai, jo sėklos ilgai išlieka dirvoje, o jas išnaikinti nėra paprasta.

Bazilikas yra populiarus prieskoninis augalas, kuriam nereikia daug priežiūros, kad užaugintų kvapnius ir skanius lapus, tačiau dabar nepamirškite jų patręšti, jei norite šviežiais bazilikais mėgautis daug ilgiau. Rugsėjis dažnai žymi bazilikų auginimo sezono pabaigą, nes temperatūrai ilgesniam laikui nukritus žemiau 10 laipsnių, jų augimas pradeda lėtėti.

Po LKL rungtynių tarp „Jonavos“ ir „Žalgirio“ grįždamas į Kauną, sporto žurnalistas Vidas Mačiulis užsuko į Karmėlavos kapines. Čia, šalia administracinio pastato, kairėje pusėje pirmoje eilėje, ilsisi vienas iškiliausių Lietuvos krepšininkų – 1937 ir 1939 metų Europos čempionas Eugenijus Nikolskis. Tąkart vyras neslėpė, kad situacija buvo liūdna, tačiau panašu, kad dabar viskas pasikeitė. Socialiniame tinkle Vidas Mačiulis paviešino kapo nuotrauką ir teigė, kad vaizdas – liūdnas.

Vilniuje du mažamečiai apsinuodijo ir pateko į ligoninę, paragavę nekaltai atrodančių, raudonuosius serbentus primenančių kukmedžio sėklų. Medikai perspėja – kukmedžio sėklos ypač nuodingos, o iki mirtinos dozės vaikui gali pakakti vos dviejų uogų. O jų paragavę vaikai pradeda vemti, gali sutrikti širdies ritmas ar net ištikti staigi mirtis. Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojų, šiemet tai jau antras atvejis, kai į medikų rankas patenka vaikai, apsinuodiję šiuo augalu.

Įspūdingo grožio krūmai, daug, didelės ir saldutėlės prisirpusios uogos – kiekvieno šilauogių augintojo siekiamybė. Tačiau kelios padarytos klaidos lemia, kad šilauogės ima nykti, krūmai vargsta, džiūsta, o uogos – visai mažytės ar rūgščios. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantė, mokslų daktarė Ingė Auželienė atsakė į laidos žiūrovės Laimos klausimus, kodėl jau trejus metus kieme augančios šilauogės vargsta.

Nišinės parfumerijos ekspertė Kristina Strolienė sukvietė savo bičiulius kvapomanus susipažinti su naujienomis ir patirti Afrikos gamtos grožį bei unikalumą per kvapų natas. Vilniuje, sausakimšame „Krispo“ salone, pati prekių ženklo „Reserve en Afrique“ įkūrėja Valeria Kozhevnikov ne tik pasakojo apie meilę ir aistrą Afrikai, bet ir atskleidė savo kūrybos bei verslo misiją.

Pelynas – lietuvių pamėgta vaistažolė, apie kurią atsiliepiama kaip apie geriausią pagalbininką virškinimui. Vis tik kol vieni džiaugiasi žolelės galia, kiti grūmoja pirštu ir įspėja apie šalutinius pelyno efektus organizmui. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie pelyno naudą ir žalą sutiko papasakoti tinklaraščio „Mano žolelės“ įkūrėja žolininkė Jolanta. „Pelynas – labai gražus augalas.

Didžialapės hortenzijos, garsėjančios savo mėlynais, violetiniais ir rožiniais žiedais, sodui suteikia nuostabaus grožio spalvų. Pradėjus auginti vos kelis krūmus, jų norisi kuo daugiau – tam yra paprasta išeitis, kaip pasidauginti hortenzijų neišleidžiant nė cento. Kiekvienas sodininkas nori, kad hortenzijos žydėtų kuo ilgiau ir jų būtų kuo daugiau. Čia į pagalbą atskuba Anya Lautenbach, internete geriau žinoma kaip „Sodo fėja“ (angl.

Rugsėjis – tikras grybautojų džiaugsmas: po lietingos vasaros miškai prisipildė baravykų, rudmėsių ir voveraičių, tad savaitgaliais daugelis skuba į gamtą. Vis dėlto, net ir patyrę grybautojai kartais gali suklysti – valgomus grybus sumaišyti su jų nuodingais giminaičiais.

Daugelis įpratę sodinimo darbais užsiimti pavasarį, tačiau šilauoges galima sodinti ir rudenį. Svarbu atminti, kad tinkamas augalo pasodinimas gali lemti uogų kiekį vasaros metu. Naujienų portalui tv3.lt apie rudeninį šilauogių sodinimą papasakojo „Stučkų medelyno“ atstovas Vilius Stučka. Pasak jo, nors ne vienas sodininkas nerimauja, kaip augalas ištvers atšiaurią žiemą, dėl šilauogių jaudintis nereikėtų.

Prieš žiemą pasėtos daržovės ir prieskoninės žolės gali duoti ankstyvą ir kokybišką derlių, apie tai rašo UNIAN. Tokia sėja turi daug privalumų, iš kurių pagrindinis – sėklų grūdinimasis. Pasėtos rudenį, pavasarį jos greičiau sudygsta, todėl derliaus sulauksite dviem-trimis savaitėmis anksčiau. Tačiau yra ir rizikos, ypač ilgai trunkantys šilti orai gali sukelti ankstyvą dygimą, todėl augalams gresia šalnos.

Maistas, kuris išgelbės bites nuo išnykimo – tokiu išradimu džiaugiasi prestižinio Oksfordo universiteto profesorė. Mokslininkė neabejoja, kad jos išradimas padės išsaugoti staigiai nykstančią bičių populiaciją, jos sukurtas žiedadulkių pakaitalas yra praturtintas visais mikroelementais, kurie yra būtini, kai bitės kovoja su ligomis ir kenkėjais. Bičių supermaisto receptą mokslininkai tobulino net 15 metų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniaus miesto savivaldybė oficialiai atidarė atnaujintą Šeškinės centrinę aikštę, vieną svarbiausių šio rajono viešųjų erdvių. Bendruomenę subūręs spalvingas 90-ųjų temos renginys pažymėjo sėkmingą aikštės tvarkymo darbų pabaigą. „Vilnius nėra tik senamiestis ir centras – Vilnius yra visur. Šeškinė ilgai buvo pamiršta, bet šiandien tam atėjo galas. Šeškinės atgimimas prasideda nuo puikiai sutvarkytos centrinės aikštės.

Kai vasara pamažu išsiskleidžia į auksinį rudens ramumą, sodininko rankose vėl atsiranda kastuvai, genėjimo žirklės ir kibirai su šaknų puošmenomis. Ruduo – tai laikas, kai žemė dar šilta, kai dangus dažnai dovanoja lietų, o saulė glosto nebe degindama, bet švelniai palytėdama. Tai metas, kuomet sodinamos šaknys tampa pavasario pažadu, kuomet kiekvienas vaismedžio daigas kaip kūdikis tyliai prigula į dirvą, kad netrukus iš jos kiltų nauja gyvybė.

Nors pirmasis rudens mėnuo jau į pabaigą, gamtoje vis dar galime išvysti žydinčius augalus. Vienas jų – bitinė sprigė, kurią specialistai ragina be gailesčio rauti su šaknimis ar pjauti, kad augalas nespėtų subrandinti sėklų. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Anykščių regioninis parkas, nors augalas dekoratyvus, tai yra invazinė rūšis, kurios plitimą būtina stabdyti.

Panevėžio rajone, Šilagalyje gyvena jaunatviška moteris Diana Petraitienė, kurios sode dera hortenzijos, rožės ir kitokios įvairiaspalvės gėles. Diana suskaičiavo, kad jos sode auga 106 kelmai hortenzijų, o šių gėlių veislių ji turi daugiau negu 30. Paveldėjo meilę gėlėms D.Petraitienė svarsto, kad gėles išmokė mylėti ir auginti jos močiutė, kuri turėjo tobulą sodybą. Be to, sesuo jaučia pomėgį gėlėms, todėl Diana mano, kad meilę gėlėms ji paveldėjo genetiškai. „Hortenzijos – mano liga.

Šių dienų skubėjime vis daugiau žmonių ieško lėtesnio, sąmoningesnio ir tvaresnio gyvenimo ritmo – atsigręžia į gamtą, renkasi natūralius sprendimus ir mažina vartojimą. Būtent tokį kelią atrado ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Gabija Kuncaitytė. Apie tai, kaip jos šeimos kasdienybę keičia gyvenimas tarp miesto ir kaimo, kaip tvarūs įpročiai ugdo mažametę dukrą ir kokias alternatyvas miesto pramogoms atrado jų šeima, Gabija pasakoja ir tv3.lt portalo skaitytojams.

Ruduo – pats metas planuoti spalvingą ir kvepiantį pavasarinį sodą. Dabar dar džiaugiamės žaluma, tačiau po žiemos būsime ištroškę žiedų. Ir savas gėlynas jais netruks apsipilti vos prašilus orams, jei vienu paprastu ir nebrangiu darbu pasirūpinsite jau dabar. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad rudenį sodinti skirti gėlių svogūnėliai yra populiarus pasirinkimas tiek tarp patyrusių, tiek tarp pradedančių sodininkų, rašoma pranešime spaudai.

Į pabaigą eina pirmasis rudens mėnuo, o orai lepina taip, kaip per visą vasarą mūsų nelepino. Saulė negaili šilumos, daugelis ištaikę progą dar ir prie ežerų nuvažiuoja, ir pastovyklauja. Bėda tik viena – rodos, neįprastai didelis uodų aktyvumas. Kodėl šie kraujasiurbiai, įprastai siejami su vasaros pradžia, taip gausiai puola rudenį? Apie tai ir kitus ramybės neduodančius klausimus papasakojo Gamtos tyrimų centro Valstybinio mokslinių tyrimo instituto mokslininkė Kristina Valavičiūtė-Pocienė.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasiruošti kitiems metams. Dauguma daržininkų šiuo metu ne tik nuima derlių, bet ir galvoja, kaip pagerinti dirvą, kad kitą sezoną augalai augtų sveikesni ir derėtų gausiau. Tinkamai paruošta dirva yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą sėją, o kai kurie augalai gali patys praturtinti žemę naudingomis medžiagomis.

Gamta šiemet dovanoja šiltą rudenį. Naktimis šilta, tad ir medžių lapai dar mažai pašalę, krenta palengva, auksu nuklodami takus į mūsų sodybas, namus. Romantika, bet lapus būtina sugrėbti, nes jie tuojau ištiš ir takai ne tik atrodys negražiai, netvarkingai, bet ir taps slidūs, tad pavojingi. Kiekvienas panaudoja savaip Nukritusius medžių lapus būtina sutvarkyti – sugrėbti, išvežti ar sukompostuoti, o gal versti tiesiai ant dirvos, kad ilgainiui taptų trąša.

Aktorė ir kūrėja Justina Nemanytė neseniai atvėrė širdį tinklalaidėje „Pasikalbėkim“. Ji atvirai papasakojo apie skaudžiai pasibaigusius santykius, sunkią pradžią po skyrybų ir naują etapą, kuriame ieško meilės bei grįžta prie kūrybos. Justina neslepia, kad išsiskyrimas privertė pažvelgti į gyvenimą kitaip. Apie santykius su Ignu Grinevičiumi „Šiuo metu esu išsiskyrusi ir vėl iš naujo ieškau antros pusės“, – pripažino Justina.

Viduržemio jūros žavesiu gali dvelkti ir Lietuvoje. Puikus to įrodymas – kraštovaizdžio, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė, savo kieme susikūrusi Viduržemio jūros stilistikos sodą, kuriame vyrauja šiam regionui būdingi augalai, spalvos ir dangos. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ savo susikurtą akį traukiantį sodą parodžiusi dizainerė pasidalijo ir naudingais patarimais, kaip tokį grožį susikurti patiems savo kieme.

Ruduo – metas, kai sodai pamažu rimsta, o spalvingi hortenzijų žiedai ima džiūti ir ruduoti. Daugelis sodininkų tuomet susimąsto: ar reikėtų genėti hortenzijas iškart po žydėjimo, ar geriau palikti jas ramybėje iki pavasario?  Atsakymas nėra vienareikšmis – viskas priklauso nuo to, kokias hortenzijas auginate. Netinkamai atliktas genėjimas gali sumažinti kitų metų žiedų skaičių, todėl svarbu žinoti, kada ir kaip genėti skirtingas hortenzijų veisles, rašoma thespruce.com.

Religija ir tikėjimas, rodos, tampa tema, kuri vis dažniau nustumiama į paraštes, tačiau kunigas Gabrielius Satkauskas sako: visi mes tikime – net jei netikime, kad Dievas yra, tikime faktu, kad jo nėra. Juolab tikėjimas yra būtent tai, į ką galime atsiremti ir gražiausiais, ir sunkiausiais gyvenimo momentais.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai reiškia viena: įsibėgėja ruduo. Gamta po truputį pradeda pereiti į žiemos ir poilsio režimą, kuomet sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Vis dėlto, rudenį dalis sodo darbų tęsiasi ir toliau, vienas kurių – vejos priežiūra, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Jei orai – palankūs, dar visą rudenį galima džiaugtis gražia, puikia veja. Tačiau ir jai teks žiemoti, kaip ir kitiems augalams.

Naujoje satyrinėje TV3 laidoje „Soliariumas“, kurios vedėjai – Justinas Jankevičius, Vita Žiba, Mantas Grimalis ir Aidas Puklevičius, vėl su humoro doze buvo aptarinėjimo nūdienos aktualijos. Šįkart J. Jankevičius turėjo pastebėjimų apie invazinius šliužus, nuo kurių šiemet neatsigina didžioji dalis Lietuvos gyventojų, o dėl „nuėstų“ augalų nuostolių patiriantys žmonės socialiniuose tinkluose diskutuoja apie priemones, kaip juos išnaikinti.

Ruduo – ne tik derliaus nuėmimo ir mėgavimosi juo metas. Atėjus vėsiajam sezonui svarbu nepamiršti atlikti ir vieno svarbaus darbo – rudeninio tręšimo, kuris būtinas visiems augalams: nuo hortenzijų ir šilauogių iki dekoratyvinių augalų ir vejos. Apie rudeninio tręšimo svarbą, kokias trąšas naudoti ir kada atlikti šį darbą, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo agronomė, parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertė Eglė Petkevičiūtė.

Nors orai lauke vis dar primena vasarą, dienos kalendoriuje neišvengiamai signalizuoja apie rudens pradžią. Į tai turėtų atsižvelgti ir sodininkai, kurių laukia vienas svarbiausių rudens darbų – vejos sėja. Ji rudenį aktuali ir tvarkantiems esamą, ir naujai sėjantiems veją, rašoma pranešime spaudai. Dabar – pats laikas „Kiekvienas, kuris svajoja apie tobulą veją, turi suskubti ją pasėti: tai padaryti būtina iki rugsėjo 10, vėliausiai – iki 15 dienos.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šermukšniai. Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Ar žinojote, kad vienas svarbiausių mūsų organų – kepenys – gali tyliai sirgti metų metus, o mes apie tai nė neįtariame? Jokio skausmo, jokio perspėjimo – pirmieji ženklai pasirodo tik tada, kai žala jau būna didelė. Ne veltui kepenys vadinamos „tyliuoju organu“ – jos kasdien kantriai valo, skaido ir filtruoja tai, ką valgome, geriame ar vartojame, tačiau mes retai susimąstome, kiek daug nuo jų iš tiesų priklauso.

Ruduo daugeliui žmonių – metas, kai pradeda kirbėti mintis: ką šį sezoną sodinti kapuose, kad augalai išliktų sveiki, nenušaltų ir gražiai atrodytų iki pat šalnų? Tačiau ne visi žino, kokios gėlės rudeniui tinkamiausios. Tvarkant kapavietes rudenį, galima ne tik atlikti kasdienį darbą, bet ir kurti – tinkamai parinktos gėlės vėliau užpildys kapus gyvomis spalvomis.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų pakeitimai. Aplinkosaugininkai atnaujino atmintinę, kurioje pateikiama informacija dėl mėšlo ir srutų kaupimo, tirštojo mėšlo laikymo laukuose ir tręšimo mėšlu bei srutomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Be to, keitėsi ūkininkams taikomos prievolės, susijusios su tręšimo planais ir mėšlo duomenų pateikimu.

Artėja metas vėl pereiti prie žiemos laiko. Laikrodžius suksime spalio 26 dieną (sekmadienį), 4 val. nakties, valanda atgal. Tuomet laikrodyje vietoje 4 val. nakties matysime 3 val. nakties.  Šiuo pokyčiu gausime vieną papildomą valandą miego, dėl to rytą pradės švisti anksčiau, tačiau vakarai bus tamsesni.

Sodo ir daržo darbai rudenį tokie pat intensyvūs, kaip ir pavasarį. Aplinkosaugininkai primena, kad susikaupusiomis biologiškai skaidžiomis atliekomis – žaliosiomis atliekomis – reikia tinkamai pasirūpinti. Šias atliekas galima kompostuoti arba išvežti į specialias surinkimo aikšteles. Nusprendus biologiškai skaidžias atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Ne už kalnų šaltasis sezonas, kai pajutę peršalimo simptomus imsime žvalgytis medaus. O bitininkai sako, kad šiemet jo derlius itin prastas. Paskutinį kartą medų išsuko birželį, o per vasarą bitės, ką sunešė – tą pačios suvalgė ir dar pritrūko, teko primaitinti. Medaus mažai, tad kyla ir jo kaina.  Net ir brangesnio medaus šiemet gali pritrūkti. Pakaunėje bitininkaujantis Artūras Babraitis apžiūri avilius ir pritaria, kad šiųmetis sezonas labai prastas.

Ruduo dažnai stabdo orchidėjų augimą ir žydėjimą, tačiau vienas paprastas sprendimas, susijęs su produktu, kurį tikriausiai turite savo virtuvėje, gali padėti joms išlikti sveikoms. Naujienų portalas express.co.uk kviečia visus orchidėjų augintojus išbandyti šį triuką, padėsiantį išsaugoti žiedus. Rudeniui įsibėgėjus, dienos trumpėja, o tai sumažina orchidėjų energijos atsargas. Šaltas oras taip pat gali sukelti stresą kambarinėms gėlėms.

Ruduo – metas, kai gamta ruošiasi poilsiui, o sodininkai dar turi progą atlikti svarbių darbų, kurie užtikrins gausų pavasario derlių. Vienas tokių darbų – svogūnų sodinimas. Daugelis įpratę svogūnus sėti ar sodinti pavasarį, tačiau patyrę sodininkai tikina, kad rudens sodinimas turi savų pranašumų. Svogūnai, pasodinti rudens pabaigoje, per žiemą spėja įsišaknyti, todėl pavasarį ima augti anksčiau ir duoda gausesnį derlių.

Ruduo – metas, kai sodininkai ima galvoti apie artėjančią žiemą ir augalų apsaugą. Dauguma augalų šiuo metu jau ruošiasi poilsiui, o kartu kyla klausimas – ar visoms rūšims reikia ypatingos priežiūros prieš šalčius? Šluotelinės hortenzijos dažnai vadinamos vienomis ištvermingiausių sodo gėlių. Jos džiugina sodininkus ne tik savo įspūdingais žiedais, bet ir atsparumu šalčiui.