Augalai

Lazdijų rajone sodyboje pirmadienį rasti vazonai su, įtariama, auginamomis kanapėmis, informavo policija. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 23.45 val. Lazdijų rajone, Būdviečio seniūnijoje, Strumbagalvės kaime, patikrinus vyrui (gim.

„Žalgirio“ arenoje šurmuliavusioje Kauno knygų mugėje vienu ryškiausių renginių tapo žinomos žolininkės Adelės Karaliūnaitės naujosios knygos „Kosminis sodas ir vienuolika kūno galių“ pristatymas.  Renginio metu A. Karaliūnaitė pasidalijo ne tik savo knygos filosofija, bet ir giliomis, humoru persipynusiomis įžvalgomis apie žmonių sveikatą, netikras ligas, sielos kelionę, burtus bei gamtos stebuklus.

Kauno apylinkės teismas pirmadienį dar pusmečiui pratęsė laikiną nuosavybės apribojimą slaptu pacienčių filmavimu kaltinamo mediko Vytauto Abraičio turtui. „Procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – pratęstas iki 2027 m. balandžio 7 d.“, – Eltą informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė.

Rudenį tujos turėtų būti tvarkomos itin atsargiai. Tai ne metas drastiškiems formavimams, bet puiki proga pašalinti smulkias šakeles, defektus ar nudžiūvusias dalis, kurios silpnina augalą. Toks minimalus tvarkymas padeda išsaugoti tvarkingą išvaizdą ir apsaugo nuo žalos, kurią gali sukelti sniegas ar vėjas. Svarbiausia – nepersistengti, nes per stiprus rudeninis genėjimas susilpnina tujas prieš žiemą ir pavasarį jos gali atrodyti praradusios dekoratyvumą.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė siūlymui išplėsti Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ploto ribas iki beveik 1747 hektarų.  Kaip skelbiama, naujai nustatomas draustinio plotas padidės 621 ha – bendras draustinio plotas sieks 1 746,95 ha.  Planuojama draustinio teritorija išsidėsčiusi Kauno miesto Šilainių ir Kauno rajono Užliedžių, Babtų ir Raudondvario seniūnijose.

Ruduo kapinėse – ne tik susikaupimo ir artimųjų prisiminimo metas, bet ir laikas, kai jose gerokai padaugėja tvarkymo darbų. Prieš Vėlines žmonės puošia kapavietes, keičia nuvytusius augalus, grėbia lapus ir ruošia kapus šaltajam sezonui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau kartu su šiais darbais išauga ir išmetamų atliekų kiekis. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr.

Pelargonijos – vienos mėgstamiausių gėlių soduose, balkonuose ir terasose. Visą vasarą jos džiugina spalvingais žiedais, tačiau atvėsus orams kyla klausimas – ką su jomis daryti toliau? Daugelis pelargonijas sezono pabaigoje tiesiog išmeta, manydami, kad kitais metais teks pirkti naujus augalus. Tačiau to daryti nebūtina – tinkamai paruoštos pelargonijos gali sėkmingai peržiemoti ir kitą sezoną vėl gausiai žydėti.

Daugeliui apželdinimo specialisto darbas asocijuojasi su gražiais gėlynais, žydinčiais augalais ir tvarkingais kiemais, tačiau realybėje ši profesija slepia gerokai daugiau. Tuo jau daugiau nei dešimtmetį įsitikinusi 37-erių gargždietė Rūta Šlepetienė, dirbanti apželdinimo ir želdynų priežiūros srityje Vakarų Lietuvoje.

Norite sumažinti cholesterolio kiekį? Pradėkite nuo pusryčių. Cholesterolio kiekį kraujyje siekia kontroliuoti ne vienas žmogus. Kaip skelbia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), padidėjusį bendro cholesterolio kiekį turi beveik vienas iš dešimties amerikiečių.   Apie pusryčius, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį, rašo JAV portalas TODAY.com, kalbinęs mitybos specialistus. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Spalio 3-ioji yra Pasaulinė natūralios aplinkos diena, kurią paskelbė Jungtinių Tautų organizacija. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus veiklos poveikį klimato kaitai ir gyvenamajai aplinkai. Šalys skatinamos organizuoti įvairius renginius, projektus ir iniciatyvas, susijusius su gamtosauga. Valstybės raginamos plėtoti pramonę taip, kad ji kuo mažiau kenktų natūraliai aplinkai.

Artėjant spalio 5-ąją minimai Mokytojo dienai išauga tautiečių paklausa įvairiausioms puokštėms, skintoms gėlės. Ieškoti jų gyventojai skuba nebūtinai į turgelius ar specializuotas parduotuves – vis daugiau tautiečių įsigyti kokybiškų gėlių žiedų ar įspūdingų puokščių atvyksta į lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“. Čia jų itin geromis kainomis laukia kokybiškų, rankomis rištų sezoninių gėlių puokščių, puokščių dėžutėse, išskirtinių rožių ir daugybę kitų skintų bei vazoninių gėlių asortimentas.

Ruduo – vienas tinkamiausių metų laikų pasirūpinti sodu ir paruošti jį šaltesniems mėnesiams. Vis dėlto specialistai įspėja, kad rudenį nereikėtų imtis visų augalų iš eilės ir stipriai jų genėti. Kai kuriuos daugiamečius augalus galima drąsiai sutvarkyti jau dabar, tačiau kitus verta palikti iki pavasario. Be to, kai kurių augalų nenukirpti stiebai ir žiedynai šaltuoju metų laiku gali būti naudingi tiek pačiam augalui, tiek sode gyvenantiems paukščiams.

Atakamos dykumoje Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėje šiuo metu stebimas neįprastas reiškinys: vienoje sausiausių pasaulio vietų gausiai žydi augalai. Šios neįprastos situacijos priežastis – klimato reiškinys El Ninjo“, televizijos kanalui „CNN Chile“ sakė Čilės miškų tarnybos „Conaf“ vadovė Aida Baldini Urrutia. Tai, kas kitur sukelia bėdų, Atakamos dykumoje sudaro palankias sąlygas augalams augti, kalbėjo ji. Dėl El Nijo sukeltų kritulių 17 tūkst.

Kai vasaros žiedai pamažu ima trauktis, gėlynas nebūtinai praranda savo spalvas. Rugsėjį ir spalį gėlynus nuspalvina astrai, šilokai, rudbekijos, chrizantemos ir daugybė kitų vėlai žydinčių augalų. Tinkamai parinkus augalus, net ir vėlyvas ruduo kaimo sodyboje gali būti kupinas žiedų, dūzgiančių vabzdžių ir jaukios spalvų dermės. Vasarai traukiantis iš sodo, gėlynai neprivalo likti tušti.

Rudeniui jau beveik įpusėjus, kiemai ir sodai netrukus pasidengs spalvingu lapų kilimu. Daugeliui tai reiškia dar vieną sezoninį darbą – grėbti, krauti į maišus ir ieškoti, kur juos išvežti. Tačiau gamtininkai ir sodininkai ragina neskubėti jų atsikratyti, nes nukritę lapai gali būti itin naudingi pačiam sodui. Juose gausu organinių medžiagų ir augalams reikalingų mineralų, o tinkamai panaudoti jie gali pagerinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir tapti puikia trąša.

Artėjant Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai daugelis perka gėles, žvakes ir kapų dekoracijas artimųjų kapams. Išlaidos ypač išauga tuomet, kai reikia sutvarkyti ne vieną kapavietę, vis tik graži kapo puošyba nebūtinai turi brangiai kainuoti. Sode augantys augalai ne tik gali puikiai papildyti rudenines kompozicijas ir sumažinti papildomų dekoracijų poreikį, bet ir turi ypatingą reikšmę.

Bendri pietūs ar vakarienė – ne tik apie maistą: prie vieno stalo susirinkus visai šeimai galima bent trumpam pamiršti dienos darbus ir tiesiog pabūti drauge. Darbo dienomis tam laiko atrasti pavyksta ne visada, todėl savaitgalis – puiki proga neskubant skirti daugiau laiko artimiesiems. Tačiau šį savaitgalį ruošiant bendrą stalą verta nepamiršti ir dar vienos artėjančios progos – Tarptautinės mokytojų dienos.

Spalis dažniausiai dar būna pakankamai šiltas smulkesniems darbams sode, tačiau ne paslaptis, kad po Bobų vasaros gali ateiti atšalimas. Hortenzijų šaknys yra gana arti dirvos paviršiaus, todėl jos labiau pažeidžiamos nepalankių oro sąlygų. Nuolat veikiamos šalčio, šaknys gali būti pažeistos, o pavasarį augalai gali prasčiau augti, žydėti silpniau arba net pradėti nykti.

Ruduo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkams – ne tik miško atkūrimo darbų pabaiga, bet ir jaunų medelių apsaugos metas. Iki maždaug lapkričio vidurio visoje Lietuvoje vykdomi darbai, skirti apsaugoti želdinius ir žėlinius nuo kanopinių gyvūnų daromos žalos – ūglių nukramtymo, medelių nulaužymo ir kamienų žievės laupymo. Viena dažniausiai miškininkų naudojamų jaunų medelių apsaugos priemonių – repelentai.

Cinkas yra mineralas, būtinas gerai sveikatai. Jis reikalingas daugiau nei 300 fermentų funkcijoms ir dalyvauja daugelyje svarbių jūsų kūno procesų. Jis metabolizuoja maistines medžiagas, palaiko jūsų imuninę sistemą ir augina bei taiso kūno audinius. Jūsų kūnas nekaupia cinko, todėl kiekvieną dieną turite valgyti pakankamai, kad įsitikintumėte, jog patenkate savo kasdienius poreikius. Vyrams rekomenduojama suvalgyti 11 mg cinko per dieną, o moterims – 8 mg.

Ramunėlės – nusiraminimui, mėtos – skrandžiui, liepžiedžiai – peršalus, o jonažolė – „nuo visko“? Specialistai aiškinasi, ar žolelių arbatos iš tiesų tokios naudingos, kaip dažnai manoma. Daugelis žmonių į žolelių arbatas žiūri beveik kaip į natūralią vaistinėlę. Tačiau vien tai, kad produktas yra „žolelių“, nereiškia, jog jį galima vartoti neribotai.

Kiaušiniai dažniausiai atsiduria keptuvėje, puode ar kepinių recepte, tačiau sodininkai jiems randa ir kitą paskirtį. Kai kurie žalią kiaušinį rudenį užkasa tiesiai į žemę, o pavasarį toje vietoje sodina daržoves. Iš pirmo žvilgsnio toks metodas gali pasirodyti keistas. Vis dėlto jo šalininkai teigia, kad pūvantis kiaušinis palaipsniui gali papildyti dirvožemį kai kuriomis augalams reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Vilnietis Marius, sulaukęs 40-ojo gimtadienio, netrukus sulaukė ir šeimos gydytojos skambučio – kvietimo dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Tyrimų rezultatai nebuvo tokie geri, kaip tikėtasi: dabar juos pakartoti vyras kviečiamas kas pusmetį, jam rekomenduotas ir gydymas.

Kaip tinkamai paruošti ir rudenį pasodinti žieminius česnakus, kokias skilteles rinktis, kuo patręšti dirvą ir kaip mulčiuoti lysvę – daržininko patarimai. Kaip paruošti česnakus sodinimui, kokių trąšų įterpti į dirvą, kokiame gylyje sodinti skilteles ir kuo mulčiuoti lysvę. Kokias česnakų skilteles rinktis sodinimui? Pasak daržininko, sodinti galima įvairių veislių česnakus – tiek stambesnius, tiek smulkesnius.

Spalį Vilnius kviečia nelikti namuose – miesto renginių kalendoriuje gausu veiklų įvairiausiems norams ir pomėgiams. Atrinkome renginius, kurie praskaidrins rudeniškas dienas ir leis įvairiai patirti miestą.  Naujienų portalas tv3.lt dalijasi Vilniaus miesto savivaldybės projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ sudarytu spalio mėnesio renginių Vilniuje sąrašu. FESTIVALIAI „Vilniaus mechanizmai“ | Spalio 9–11 d. „Vilniaus mechanizmai“ jau 6-tą kartą kviečia patirti, kaip veikia miestas.

Kodėl net ir pasodinus didžiulį gervuogyną galima likti be derliaus? Vidurio Lietuvoje kone hektaras gervuogių jau penkerius metus beveik neduoda uogų. Sodininkas ir selekcininkas Adomas Ryliškis TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ žiūrovams paaiškino, kodėl taip nutiko ir į ką būtina atkreipti dėmesį. Vidurio Lietuvoje įveistas įspūdingo dydžio gervuogynas. Nors krūmų daug, tačiau savininkai per šešerius metus derlių turėjo tik vieną kartą.

Praėjusi žiema ne vienam sodininkui tapo tikru išbandymu – gausus sniegas išlaužė medžių šakas, dalis spygliuočių nukentėjo nuo šalčio, o stirnos sodybose nugraužė ne vieną tują ar kitą dekoratyvinį augalą. Nors iš anksto nuspėti, kokia bus ateinanti žiema, neįmanoma, jau rudenį galima pasiruošti galimiems iššūkiams. Gamtininkas ir mikologas Almantas Kulbis paaiškino, ką verta padaryti dabar ir kokių klaidų ruošiant sodą žiemai reikėtų vengti.

Numerologijos šalininkai tiki, kad žmogaus gimimo diena gali nemažai pasakyti apie jo asmenybę, talentus bei gyvenimo kryptį. Anot šios teorijos, kiekviena mėnesio diena turi savitą energiją ir simboliką, kuri gali turėti įtakos žmogaus santykiams, karjerai bei stipriausioms jo savybėms. Numerologijoje gimimo dienos skaičius laikomas vienu svarbiausių žmogaus „branduolio skaičių“ kartu su gyvenimo kelio, sielos troškimo ir kitais numerologiniais rodikliais, rašo worldnumerology.

Vasarai pasibaigus ateina laikas ne tik vaikus vesti į mokyklą, bet ir kibti į daržo darbus – nurinkti derlių, paruošti lysves, genėti ir pan. Tačiau nežinant tam tikrų taisyklių galima pakenkti savo daržui, o visas darbas bei pinigai bus paleisti veltui. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto lektorius „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas pasakojo apie tinkamą kompostavimą ir šiltnamio sutvarkymą.

Rudenį sodas reikalauja ne ką mažiau dėmesio nei šiltuoju metų laiku – būtent dabar galima pasirūpinti augalais, kad jie lengviau ištvertų žiemą ir kitą sezoną džiugintų sveiku augimu bei žiedais. Nors dalį darbų sodininkai linkę atidėti pavasariui, apželdinimo priežiūros specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kuriems augalams toks sprendimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Prieš išmesdami suvalgyto banano žievelę į šiukšliadėžę, neskubėkite – ji dar gali praversti sode. Virtuvės atliekos, kurios dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, gali tapti papildomu organinių medžiagų šaltiniu dirvožemiui. Bananų žievelėse yra kalio, magnio, kalcio ir fosforo – medžiagų, kurios svarbios augalų augimui. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šviežia žievelė nėra greitai veikianti trąša, todėl vien ja augalų maitinti nereikėtų.

Vos pastebėjus kieme iškilusius žemės kauburėlius, tampa aišku – sode apsigyveno nekviestas svečias. Kurmiai gali per trumpą laiką išrausti nemažai požeminių tunelių ir taip pažeisti veją bei augalų šaknis. Nors patys gyvūnai nėra pavojingi žmonėms, jų veikla gali gerokai apsunkinti tvarkingo sodo priežiūrą. Be to, kurmių išrausti tuneliai gali sudaryti palankias sąlygas į sodą patekti ir kitiems kenkėjams.

Gydytojus stebina pacientų elgesys – net dėl rimtų problemų patekę į ligoninę dar joje gulėdami prioritetą jie teikia toli gražu ne sveikiausiam maistui. Kardiologas Raimondas Kubilius turi žinią kiekvienam – dalnasi gerai žinomais mitybos patarimai, kurie padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Vėlinės – viena svarbiausių rudens švenčių Lietuvoje. Žmonės tvarko kapus, neša gėles ir uždega žvakeles už mirusius artimuosius. Daugeliui pasiruošimas Vėlinėms prasideda kur kas anksčiau nei lapkričio 2-ąją – išnešamos pasenusios gėlės, sugrėbiami lapai ir pasirūpinama, kad kapai iki šventės būtų sutvarkyti. MB „Kornema“ įkūrėja ir vadovė, buvusi Vilniaus miesto kapinių priežiūros vadybininkė Alina Butėnienė teigia, kad rudenį pirmiausia reikėtų ne puošti, o sutvarkyti tai, ką paliko vasara.

Ruduo sode yra vienas darbščiausių metų laikotarpių. Šiuo metu ne tik nuimamas derlius, bet ir atliekami darbai, kurie padeda augalams sėkmingai peržiemoti bei pasiruošti kitam augimo sezonui. Pirmiausia rudens pradžia siejama su derliaus nuėmimu. Būtent tuomet sodininkai džiaugiasi visų metų darbo rezultatais – skinami obuoliai, renkamos slyvos, kasamos bulvės, morkos, burokėliai ir kitos šakniavaisinės daržovės.

Pasakojame, kurios dienos tinkamiausios sėjai, persodinimui ir augalų priežiūrai nuo rugsėjo 24 d. 6 val. 23 min. iki rugsėjo 26 d. 13 val. 22 min. Orientyras – Mėnulio fazės ir jo padėtis Zodiako ženkluose. Ketvirtadienio rytą Mėnulis iš nederlingo Vandenio ženklo pereina į Žuvis, todėl situacija iš esmės keičiasi. Žuvys – „drėgnas“ ir derlingas ženklas, siejamas su augalų lapija. Todėl šis laikotarpis laikomas ypač tinkamu lapinėms daržovėms ir žalumynams.

Pelargonija balkone ar sode gali gausiai žydėti kelis mėnesius, tačiau rudenį jai reikia skirti daugiau dėmesio. Augalą galima išsaugoti iki kito sezono, jei tinkamai paruošite jį žiemojimui ir nelauksite didesnio atšalimo. Jei vasarą pelargonijos augo balkone ar kieme, rudenį ypač svarbu stebėti nakties temperatūrą. Jautrius augalus, augančius lauke, rekomenduojama pernešti į patalpą dar prieš smarkiau nukrentant temperatūrai ir būtinai iki pirmųjų šalnų. Apie tai rašo protv.ro.

Nors kapą uždengti akmens plokšte renkasi vis daugiau žmonių, vis tik šis sprendimas vis dar susilaukia įvairių nuomonių. Vieni teigia, kad tai patogus, reikalingas sprendimas, o kiti tikina, kad toks uždengimas nėra reikalingas, kokybiškas ar tikinčiųjų vertybes atitinkantis sprendimas. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į įmonės „Angelo akmuo“ direktorių Ernest Matijevski, kuris prabilo apie kapavietės dengimą akmens plokšte.

Nors pirmieji medžių lapų pokyčiai šalyje pastebimi dar rugpjūčio antroje pusėje, sinoptikas Gytis Valaika atkreipia dėmesį, kad prasidėjus rudens lygiadieniui šis virsmas persijungia į visiškai naują pavarą. Nors pirmieji medžių lapų pokyčiai šalyje pastebimi dar rugpjūčio antroje pusėje, sinoptikas Gytis Valaika atkreipia dėmesį, kad prasidėjus rudens lygiadieniui šis virsmas persijungia į visiškai naują pavarą.

Atrodo, arbatos puodelį ruošiame visiškai paprastai – užverdame vandenį, užpilame arbatos pakelį ir laukiame, kol gėrimas prisitrauks. Tačiau specialistai perspėja, kad vienas įprastas įprotis gali būti netinkamas. Pasirodo, ką tik užvirusio vandens pilti ant arbatos ne visada reikėtų. Vandens temperatūra gali turėti įtakos ne tik arbatos skoniui, bet ir tam, kaip atsiskleidžia jos savybės.

Rudenį sodininkai ne tik skaičiuoja per vasarą užderėjusį derlių, bet taip pat suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje viešėjusio želdinimo specialisto, Vilniaus kolegijos lektoriaus ir „VikoFlora“ vadovo Tomas Čižoko, rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. „Numeris vienas darbas, tai pirmiausia, kaip sakau, yra susitvarkyti. Šiltuoju metų laiku augalai auginasi masę, žiedus, vaisius.

Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų Živilės bei Jono Pinskų pora nusprendė atsisveikinti su savo išskirtiniais namais Vilniuje. Antakalnio mikrorajone, Žirgo gatvėje, parduodama įspūdinga, prabanga ir privatumu dvelkianti rezidencija, įkurdinta tiesioginėje Šveicarijos parko kaimynystėje. Už šį unikalų 395 kv. m būstą su 19,17 aro sklypu prašoma 1 990 000 eurų. Valdos ypatybės: nuo privataus parko iki svečių namo Apie parduodamą namą Ž. Pinskuvienė patvirtino ir portalui 15min.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis žmonių pradeda galvoti, kaip papuošti artimųjų kapus. Lapkričio pradžioje kapinėse netrūksta gėlių, žvakių ir įvairiausių rudeniškų kompozicijų, tačiau norint, kad pasodinti augalai ne tik gražiai atrodytų, bet ir išliktų per vėsesnius orus, verta jais pasirūpinti kiek anksčiau. Kai kurie rudeniniai augalai gali atlaikyti pirmąsias šalnas ir puošti kapą dar ilgai po Vėlinių.

Rokiškio gyventojai gali džiaugtis – jų miške kelias dienas iš eilės buvo fiksuojamas rudasis lokys. Šis svečias Lietuvoje – nėra dažnas, o manoma, kad šis atklydo iš kaimyninės Latvijos. Rudasis lokys tris dienas svečiavosi Rokiškio rajone. Pastebėtas rudasis lokys Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ketvirtadienį dalijosi, kad tris dienas iš eilės Rokiškyje stebėjo atklydusį rudąjį lokį.

Rudens periodu dažnai susiduriama su aprasojusių langų problema. Ne paslaptis, kad ilgai besitęsiantis toks reiškinys gali sukelti rimtų problemų – pelėsio atsiradimą, tad dalijamės su jumis augalais, kurie gali natūraliai padėti įveikti šią problemą.

Rudens lygiadienis, kuris įvyks rugsėjo 23 d. 03.05 val., – ypatingas gamtos virsmo momentas. Tai laikas, kai diena ir naktis susitinka pusiausvyroje, o gamta pradeda lėtą perėjimą į ramybės ir susikaupimo laikotarpį. Šis metas primena ir žmogui sustoti: pažvelgti, ką per metus užaugino, už ką gali padėkoti ir ką jau laikas paleisti. Gamtoje kiekvienas augalas turi savo laiką - vieni pirmieji išskleidžia žiedus, kiti subrandina vaisius, dar kiti stiprybę kaupia tyliai po žeme.

„Šventę pradėjome žvakių šviesoje, lydimi šokio ir smuikų. Bandėme pažvelgti į ateinančius metus, klausėmės žvaigždžių prognozių, tikrinome sėkmę ir leidome sau patikėti netikėtumais. Tačiau kiekvienos magiškos istorijos svarbiausia dalis yra ne dekoracijos, muzika ar pranašystės. Ją kuria žmonės“, – į svečius, gausiai susirinkusius į rudens lygiadienio įkvėptą renginį restorano, švenčių ir konferencijų erdvėje „Siesta“, kreipėsi Ingrida Labutinienė.

Sulaukusi 17 metų klaipėdietė Virginija Laurašonienė susidūrė su sunkia liga – reumatoidinu artritu. Ieškodama būdų sau padėti keičiant gyvenseną pašnekovė išbandė vegetarizmą ir jam skyrė 34 gyvenimo metus. Vis tik 2022 metais ji ryžosi pereiti prie visiškai priešingos mitybos formos ir šiuo metu maitinasi tik mėsa. Pradėkime iš pat pradžių.

Rudenį drėgmė namuose gali tapti nemenka problema. Vienas pirmųjų ženklų, kad jos patalpose susikaupė per daug, yra rasojantys langai. Perteklinė drėgmė ne tik kelia nepatogumų, bet ir sudaro palankias sąlygas pelėsiui bei grybeliui atsirasti, todėl į šią problemą svarbu reaguoti kuo anksčiau. Drėgmė namuose kaupiasi ne tik dėl prastos ventiliacijos ar nesandarių langų. Ją didina ir kasdieniai buities darbai, tokie kaip maisto gaminimas, maudymasis ar skalbinių džiovinimas.