Augalai

Prasidėjus spanguoliavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena – prieš vykstant į mišką ar pelkę svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta vieta nepatenka į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją ir ar joje nėra kitų ribojimų lankytis, ar rinkti spanguoles. Rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles draudžiama, išskyrus nustatytas išimtis. Nesaugomose teritorijose uogavimo sezono data teisės aktuose nenustatyta, todėl spanguoliauti galima tik laikantis konkrečioje vietovėje nustatytų reikalavimų.

Vienos iš gražiausių rudens gėlių – jurginai lauke nežiemoja. Apie tai, kaip juos iškasti ir tinkamai paruošti žiemos saugojimui, pasakoja gėlininkė Aliona Ušanovienė, kuri pati augina šias gėles. Kai kurie sodininkai skuba su jurginu iškasimu rudenį. Daro tai, kai krūmai dar visai žali ir ant jų daug žiedų ir pumpurų. Kada rudenį reikia iškasti jurginus? Tokie gumbai nesubrendę, per žiemą sunkiau išsilaiko. Kol augalas su žaliais lapais, šaknų sistema kaupia maistingas medžiagas.

Nors retas pasiginčys su tuo, kad būtent profilaktika ir tinkamas gyvenimo būdas gali padėti užkirsti kelią daugeliui lėtinių ligų, toli gražu ne kiekvienas apsidžiaugtų iš gydytojo gavęs receptą ne vaistams, o įpareigojimui užtikrinti gerą miegą, sveiką mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą.

Nors ruduo įsibėgėja, darželiuose dar žydi nemažai rūšių gėlių ir kitų augalų. Ne vienas jų džiugina akį iki pirmųjų šalnų ar dar ilgiau. Išbandykite jėgas naujajame tv3.lt teste – jame rasite 10 tokių augalų nuotraukų – reikės juos atpažinti ar pabandyti atspėti. Sėkmės! Naujas testas kiekvieną dieną Kiekvieną dieną naujas testas – didžiausiame nemokamame naujienų portale tv3.lt.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Nors už lango jau ruduo, darbai sode ir darže nesibaigia – dabar pats metas padėti augalams ruoštis žiemai, kad jie sutvirtėtų, sėkmingai atlaikytų šaltąjį sezoną ir pavasarį pasitiktų sveiki ir dailūs. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ dailininkė, kraštovaizdžio dizainerė Eurika Urbonavičiūtė dalijosi patarimais, kokio vieno svarbaus darbo nepamiršti rudenį – tai reikia padaryti ir dekoratyviniams augalams, ir krūmams.

Šio sekmadienio TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovų laukia atviras pokalbis su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Jis ne tik atskleis, ar ketina siekti ketvirtosios Kauno miesto mero kadencijos, bet prabils ir apie santykius su žmona.

Šliužai yra vieni didžiausių sodininkų galvos skausmų. Jie palieka skylėtus augalų lapus, gleivių pėdsakus ir gali padaryti nemažai žalos tiek dekoratyviniams augalams, tiek daržovėms. Ypač aktyvūs šie kenkėjai tampa rudenį, kai vyrauja drėgni ir vėsūs orai. Šliužams itin patinka drėgna aplinka, todėl jie klesti tarp nukritusių lapų, pūvančių augalų liekanų ir kitų drėgnų vietų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigia, kad ant pastato sostinės Naujamiestyje, T. Ševčenkos gatvėje, esančio statinio rekonstrukcija atitinka Vilniaus savivaldybės išduotą leidimą, todėl neteisėtų statybos darbų per patikrinimą nenustatyta. Kaip portalui „Delfi“ teigė skaitytojas, ant Naujamiesčio administracinio pastato stogo atsirado 223,83 kv. metrų dydžio statinys, kuriame galimai įrengtas trijų kambarių butas su pirtimi ir baseinu.

Vienomis dienomis puikiai žinote, kaip jaučiatės, o kitomis viskas atrodo kur kas sudėtingiau. Galbūt sunku susikaupti, mintys klaidžioja, o gal tiesiog nesuprantate, kas vyksta jūsų viduje. Šis paprastas asmenybės testas gali padėti geriau pažvelgti į dabartinę jūsų emocinę būseną. Tereikia pasirinkti vieną objektą. Nesvarstykite per ilgai ir neieškokite gilių prasmių. Pasikliaukite pirmuoju impulsu.

Kapavietės tvarkymas šiandien gali kainuoti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų, o galutinei sumai įtakos turi ne tik pasirinktas akmuo, bet ir visa kapavietės konstrukcija bei dizaino sprendimai. Vieni artimieji renkasi skaldelę ir augalus, kiti – granito plokštes, treti ieško tarpinio varianto, kuris būtų ir estetiškas, ir nereikalautų daug priežiūros.  Ne mažiau svarbu apgalvoti, kaip kapavietė atrodys po kelerių metų ir kiek laiko artimieji galės skirti jos priežiūrai.

Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Edita Mildažytė socialiniuose tinkluose iškėlė diskusiją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. Savo įraše moteris neslėpė, kad abejoja atvykėlių atvykimo nauda. Netrukus į tai sureagavo ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. Savo įrašu Facebook platformoje ji sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Kaimynų santykiai ne visada būna taikūs – kartais konfliktą gali įžiebti net ir sode augantys augalai. Tuo įsitikino viena moteris, grįžusi namo po išvykos ir pamačiusi, kad dalis jos puoselėto hortenzijų krūmo buvo nupjauta. Negana to, augalo šeimininkė netrukus išsiaiškino, kad tai padarė jos 85 metų kaimynė. Moteris esą nusprendė, kad krūmas yra „per didelis ir peraugęs“, todėl pati ėmėsi darbo.

Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Edita Mildažytė socialiniuose tinkluose iškėlė diskusiją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. Savo įraše ji suabejojo jų atvykimo aplinkybėmis, ekonomine nauda ir vis didesniu vaidmeniu kasdieniame šalies gyvenime. Savo įraše E. Mildažytė aprašo nemalonų incidentą gatvėje – jos, kaip teigiama, vos nepartrenkė prieš eismą važiavęs pavėžėjimo automobilis, o netrukus priešais ją nuo dviračio nukrito maisto kurjeris.

Kiekvieną rudenį medžiai pasikeičia neatpažįstamai – ryškiai žalią vasaros spalvą pakeičia geltoni, oranžiniai, raudoni ir net violetiniai atspalviai. Vos per kelias savaites ar kartais net dienas ištisi miškai nusidažo spalvomis, kurios tampa vienu ryškiausių rudens ženklų. Tačiau kodėl lapai apskritai keičia spalvą? Nors gali atrodyti, kad tai lemia vien šaltesni orai, pagrindinis signalas medžiams yra visai kitas. Trumpėjančios dienos praneša, kad artėja žiema ir metas ruoštis šalčiams.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Šį rudenį daugiau gyventojų turės keisti įpročius tvarkydami nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas sodo atliekas. Nuo gegužės 1-osios išplėstos teritorijos, kuriose žaliųjų atliekų lauko sąlygomis deginti negalima. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių atliekų nereikėtų ir tiesiog palikti pūti kieme. Po itin drėgnos vasaros šlapios lapų ir žolės sankaupos gali tapti palankiomis vietomis šliužams slėptis ir kiaušinėliams dėti.

Ruduo – metas, kai kapavietėse vasarines gėles pamažu keičia atsparesni augalai, tačiau renkantis, ką sodinti, verta atsižvelgti ne tik į jų išvaizdą. Vėsesni orai, dirvos drėgmė ir artėjanti žiema reiškia, kad vieni augalai šiuo metu prigis kur kas geriau nei kiti.

Įsibėgėjant rudeniui darbų sode ir darže vis dar netrūksta. Nors dienos trumpėja ir gamta pamažu ruošiasi žiemos poilsiui, sodininkams tai – aktyvus metas: reikia pasirūpinti derliumi, sutvarkyti lysves, gėlynus ir paruošti augalus šaltesniam sezonui. Tačiau rudenį laiką lauke gali apkartinti ne tik vėstantys orai, bet ir vis dar suaktyvėjusios erkės. Sodininkai bei sodybų šeimininkai dalijasi savo patirtimi, kokių priemonių imasi, kad darbai lauke būtų ne tik malonūs, bet ir saugesni.

Grybai – neatsiejama Lietuvos miškų dalis, tačiau jų reikšmė gerokai didesnė nei tik maistas ant mūsų stalo. Pažindami grybų įvairovę, jų vaidmenį gamtoje ir miško ekosistemų tarpusavio ryšius, galime geriau suprasti, kaip žmogaus elgesys veikia aplinką.

Ilgaamžiai, atsparūs ir dekoratyvūs net pasibaigus žydėjimo sezonui – varpiniai augalai vis dažniau atranda vietą lietuvių soduose bei kiemuose. „Varpiniams augalams reikia nedaug priežiūros, o jų panaudojimo galimybės labai plačios. Tai tvirti augalai, kuriuos retai pažeidžia graužikai ar kiti kenkėjai. Be to, jie savo grožiu džiugina net ir žiemą, kai šluoteles papuošia šerkšnas.

Vasarai prabėgus, sodas reikalauja ne mažiau dėmesio nei šilčiausiais metų mėnesiais. Rugsėjis – tinkamas metas ne tik sutvarkyti vasaros sezono likučius, bet ir atlikti darbus, kurie padės sodui gražiai atrodyti kitą pavasarį. Šiuo metu dirva dar pakankamai šilta, todėl galima sodinti dalį pavasarį žydėsiančių svogūninių augalų ir pasirūpinti veja. Taip pat verta nepamiršti daržų, gėlynų bei šiltnamio, o artėjant šaltesniems orams – pasiruošti ir sodo statiniams.

Rugsėjis yra metas, kai daržuose ir šiltnamiuose augantys pomidorai pasiekia paskutinį nokimo etapą. Norint, kad ant krūmų likę vaisiai greičiau įgautų sodrią raudoną spalvą, verta pasitelkti keletą paprastų priežiūros priemonių ir naudoti tinkamas rudenines trąšas. Tai padės net sezono pabaigoje mėgautis stambiais ir gardžiais pomidorais. Lauke auginami pomidorai paprastai noksta nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos, o šiltesniais metais derlius gali tęstis net iki pirmųjų spalio dienų.

Kalifornijoje esančio Glen Ellen miestelio gyventojas į pagalbą iškvietė kenkėjų kontrolės specialistą, kai aplink savo namus pastebėjo neįprastai daug lervų ir kirminų. Vyras įtarė, kad sienose galėjo būti nugaišęs gyvūnas, tačiau atvėrus sieną paaiškėjo kur kas netikėtesnė priežastis. Už jos buvo sukauptas milžiniškas kiekis gilių – vos prapjovus sieną jos tiesiog pasipylė į kambarį.

Rugsėjį dažnam sodininkui kyla pagunda susitvarkyti kiemą ir apgenėti augalus, tačiau specialistai ragina neskubėti. Šiuo metu nereikėtų genėti pavasarį žydinčių krūmų, uogas vedančių augalų, dekoratyvinių žolių ir vėlyvojo sezono žydėtojų. Genėjimas rudenį gali pašalinti kitų metų žiedinius pumpurus, paskatinti šalčiui jautrų naują augimą bei atimti iš paukščių ir vabzdžių svarbų prieglobstį bei maisto šaltinį žiemai.

Nuodingų augalų galima aptikti ne tik miškuose ar pievose – dalis jų auga tiesiog mūsų soduose, kiemuose ir daržuose. Pavojų gali kelti dekoratyvinės gėlės, gyvatvorių augalai ir net kasdien valgomų daržovių dalys. Ypač atsargiems reikėtų būti šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar naminius gyvūnus.

Vos pastebėjus nugraužtus augalų lapus ar gleivėtus pėdsakus sode, dažnas supranta – čia darbavosi šliužai. Šie nepageidaujami sodo svečiai gali per trumpą laiką pridaryti nemažai žalos, o jų atsikratyti ne visuomet paprasta. Ypač daug rūpesčių jie sukelia tuomet, kai ima sparčiai plisti ir tampa vis sunkiau kontroliuojami. Vis dėlto patyrę sodininkai žino ne vieną būdą, galintį padėti apsaugoti augalus nuo šių kenkėjų.

Po vasaros veja pagaliau atrodo taip, kaip jos šeimininkai tikėjosi: sodri, tanki ir ryškiai žalia. Todėl rugsėjį lengva pagalvoti, kad didieji darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar priimami sprendimai gali nulemti, ar pavasarį kieme rasime žalią veją, ar iššutusius ir ligų pažeistus plotus. Ilgametę agronominę patirtį sukaupęs „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša sako, kad rugsėjis nėra vejos sezono pabaiga.

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Nors ši vasara grybautojams ir uogautojams pakankamai dosni, tačiau sodininkai neslepia, kad tokie nepastovūs orai buvo žalingi derliui. Vis tik nors dauguma augintojų kritikos vasarai negaili, alytiškė pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė atvira – nors buvo pomidorų veislių, kurios neatlaikė, buvo ir tų, kurios gebėjo iškęsti net didžiausią lietų. Šįkart susisiekėme su Sandra, kad ji papasakotų apie savo šiemet išbandytas naujas pomidorų veisles, kurias galėtų parekomenduoti skaitytojams.

Gausios liūtys dalyje Lietuvos laukų jau naikina daržovių derlių – ūkininkai pasakoja apie po vandeniu atsidūrusius kopūstus, morkas, bulves ir svogūnus, o nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Tačiau gyventojams svarbiausias klausimas – ar mažesnis lietuviškų daržovių derlius rudenį reikš ir didesnes kainas parduotuvėse? Augintojai pasakoja, kad kai kuriuose ūkiuose dalies derliaus išgelbėti gali nebepavykti, o tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus nuimti daržoves.

Artėja tas laikas, kai pradėsime sparčiau ruošti augalus artėjančiai šaltai žiemai. Taip ne tik išlaikysite tvarkingą sodą ar kiemą visą žiemą, bet ir padėsite augalams kitais metais pradėti sveiką augimo sezoną. Pildydami rudens darbų sąrašą, nepamirškite skirti dėmesio ir vejai bei jos pjovimui. Vejos pjovimas rudens pabaigoje yra vienas geriausių būdų užtikrinti, kad kitais metais vėl džiaugtumėtės vešlia ir žalia žole, rašoma blog.davey.com.

Vilniaus miesto kraštovaizdį šį rudenį planuojama papildyti daugiau kaip 55 tūkst. naujų augalų. Kaip pranešė savivaldybė, sostinėje ketinama pasodinti 941 medį, 22,3 tūkst. krūmų ir per 32 tūkst. žolinių augalų. Nauji želdiniai atsiras tiek atnaujinamose gatvėse, tiek gyvenamuosiuose rajonuose, kur bus surengtos bendruomeninės sodinimo talkos. „Želdinimas Vilniuje vyksta nuosekliai – pavasarį pasodinome daugiau kaip 2,7 tūkst. medžių, o rudenį dar beveik tūkstantį.

Rudeniui pamažu įsibėgėjant, darbų netrūksta ne tik namuose, bet ir sode. Nors gali atrodyti, kad augalams artėjantis šaltasis sezonas reiškia tiesiog ramybės laikotarpį, būtent rudenį padarytos klaidos gali turėti pasekmių pavasarį. Vieni augalai žiemą gali pasitikti visai be papildomos priežiūros, o kitiems būtinas didesnis dėmesys – nuo tinkamo laistymo ir tręšimo iki apsaugos nuo šalčio.

Ruduo – metas, kai gamta pamažu ruošiasi žiemai, o kartu su derliumi į mūsų namus gali atkeliauti ir įvairios vaistažolės. Nors daugumą jų renkame vasarą, šiuo metų laiku dar galima atrasti sveikatai naudingų augalų, kurių vertingosios medžiagos slypi ne žieduose ar lapuose, o sėklose ir šaknyse. Naujienų portalui tv3.lt žolininkė Jolanta Wittib pasakoja, kokių žolelių verta prisirinkti artėjant šaltajam sezonui, kurios gali padėti peršalus ir kodėl kai kurių augalų nereikėtų nuvertinti.

Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais galima stebėti ryškai geltonas pievas pakelėse. Daugelis grožisi gelsvais žiedynais, tačiau ar žinote, kad tai žydi kanadinės rykštenės – vieni agresyviausių invazinių augalų mūsų krašte. Ryškiai geltonų žiedų jūra atrodo įspūdingai, tačiau po tuo dažnai slypi nykstančios vietinės pievos ir skurstančios natūralios ekosistemos. Lietuvoje kanadinės rykštenės įtrauktos į invazinių rūšių sąrašą.

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui. Profesionalaus agronomo ir kraštovaizdžio specialisto Tautvydo Gursko teigimu, jei orai palankūs, prižiūrėta veja savo žaluma gali džiuginti iki pat rudens pabaigos.

Po itin kontrastingos vasaros, kurią lydėjo tiek alinantys karščiai, tiek istorinį mastą pasiekusios vėtros, Lietuvos gyventojai su nerimu žvelgia į kalendorių.

Baravykus, raudonviršius ar voveraites atpažįsta kone kiekvienas, tačiau Lietuvos miškuose auga ir gerokai paslaptingesni grybai. Vienas jų – paprastoji poniabudė, kurios vieni ieško dėl neįprastos išvaizdos, kiti – įtikėję gydomosiomis galiomis. Naujienų portalui tv3.lt Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, mikologas dr.

Rudenį vejai tenka atlaikyti ne vieną išbandymą – trumpėjančias dienas, vėsesnius orus ir vis daugiau drėgmės. Būtent šiuo metų laiku sodininkai neretai pastebi, kad tarp žolės pradeda plisti samanos. Po sausesnės ir karštesnės vasaros žolė gali būti nusilpusi, todėl samanoms atsiranda daugiau erdvės įsitvirtinti. Nors pirmoji mintis gali būti griebtis stiprių samanų naikinimo priemonių, jos ne visada yra geriausias pasirinkimas nusilpusiai vejai.

Šilauogių derliui artėjant į pabaigą, sodininkams nereikėtų pamiršti, kad rudenį šie augalai jau pradeda ruoštis kitam sezonui. Būtent šiuo metu formuojasi žiediniai pumpurai, iš kurių kitąmet užaugs uogos, todėl tinkama priežiūra gali turėti įtakos būsimam derliui. Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir tuo, kaip krūmai peržiemos, ypač jeigu prognozuojama itin šalta žiema.

„Kai atidžiai žvelgi į mažučius dalykėlius, atsiveria naujas pasaulis“, – sako grybų pasaulio ekspertė, edukatorė, grybavimo žygių organizatorė, tinklaraštininkė Aurelija Plūkė. Užaugusi laikais, kai vaikai daugiau laiko praleisdavo kieme ar miške nei prie kompiuterio, ji sako, kad grybai ir grybavimas nuo vaikystės buvo kasdienybė, o grybus pažinti padėjo tėvai.

Lietuvos miškuose vis dažniau pastebimos rudosios meškos. Šį kartą vienas didžiausių Europos plėšrūnų užfiksuotas Panevėžio rajone esančiame Jotainių miške, o specialistai primena, kad šių gyvūnų pasirodymai mūsų šalyje tampa vis dažnesni. Valstybinių miškų urėdijos specialistai sako, kad į mūsų šalį vis dažniau užsuka jauni lokiai, galintys nukeliauti šimtus kilometrų ieškodami naujų gyvenamųjų vietų.

Rudeniui įsibėgėjant Lietuvos miškai pasipuošia ne tik grybais, bet ir akį traukiančiomis spalvingomis uogomis bei vaisiais. Specialistai įspėja, kad dalis jų, nors atrodo viliojančiai, žmogui gali būti nuodingi ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Ryškiai raudonos, oranžinės ar juodos uogos miške neretai atrodo lyg valgomos, tačiau išvaizda gali būti apgaulinga.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Nuo praėjusių metų šalnų ir liūčių nukentėjusiems ūkininkams Finansų ministerija siūlo iš valstybės rezervo skirti dar 860 tūkst. eurų kompensacijų. Dėl to trečiadienį spręs Vyriausybė. Anot ministerijos, siūloma patirtą žalą, dėl kurios pernai buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, kompensuoti tokia pat dalimi, kaip ir anksčiau – 22 proc. žalos dydžio.

Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su problema, kai gausiai pasodinti vaikrūmiai ar uogakrūmiai taip ir neduoda laukto derliaus. Viena neretai minimų kultūrų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos pristatomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, realybėje dalis augintojų metų metus lieka be uogų.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Dėl šios priežasties verta iš anksto žinoti, kokių darbų sode ir darže nereikėtų atidėlioti, kad augalai sėkmingai pasiruoštų žiemai ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi.

Kėdainių rajone, Padotnuvio kaime, įsikūrusiame Giknių šeimos ūkyje vyksta tikra žemės ūkio revoliucija, kurioje žemiškiausią mums žinomą darbą – ūkininkavimą – koja kojon lydi mokslininkų įžvalgos, o cheminius preparatus keičia pačių ūkininkų užauginti mikroorganizmai.