Augalai

Rododendrai – vieni mėgstamiausių dekoratyvinių krūmų, pavasarį džiuginantys ryškiais ir gausiais žiedais. Tačiau atvėsus orams kyla klausimas – kaip juos paruošti žiemai, kad pavasarį augalai vėl sėkmingai augtų ir žydėtų? Nors gali atrodyti, kad pakanka krūmus uždengti nuo šalčio, svarbu pasirūpinti ir dirvožemio drėgme bei tinkamu mulčiavimu.

Ruduo gėlių augintojui – ne vien atsisveikinimas su vasaros spalvomis, bet ir svarbus pasirengimo kitam pavasariui metas. Kol vienos gėlės dar džiugina žiedais, kitos jau baigia savo vegetaciją, o po žeme prasideda tylus, tačiau nepaprastai svarbus naujo žydėjimo ciklas. Būtent dabar sprendžiama, ar kitąmet sodybos gėlynas pasitiks margaspalviais tulpių žiedais, ar vasaros viduryje išdidžiai iškels galvas jurginai, kardeliai ir lelijos.

Ryškios spalvos šaltalankiai vertinami ne tik dėl skonio. Specialistai primena, kad šiose uogose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, todėl jos siejamos su įvairia nauda organizmui, o šaltalankių produktai plačiai naudojami ir maisto, ir kosmetikos pramonėje. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai pasidalijo moksliniais tyrimais pagrįstais faktais apie šaltalankius – ne vienas šias uogas matęs, tačiau ne visi žinome, kuo jos išsiskiria.

Artėjant šaltesniems orams sodininkai ima galvoti, kuriuos augalus būtina apsaugoti nuo šalčio, o kuriems papildoma priedanga gali būti visai nereikalinga. Nors dažnas skuba uždengti rožes, hortenzijas ar kitus jautresnius augalus, vis dėlto pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus augalo atsparumą, klimato sąlygas ir net sniego kiekį.

Vėstant orams ir vis dažniau pasirodant šalnoms, sodininkams jau metas pagalvoti apie augalų apsaugą. Staiga nukritusi temperatūra gali pakenkti jautresniems augalams, ypač jauniems krūmams, daigams ir tiems, kurie auginami vazonuose. Nors dalis sodo augalų šalčius ištveria gana lengvai, kitiems be papildomos priežiūros gali būti sunku išgyventi žiemą. Specialistai pataria neatidėlioti pasiruošimo ir pirmiausia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais augalais.

Rudenį veja ne visada atrodo taip gražiai, kaip norėtųsi. Po vasaros karščių, sausros ir dažno vaikščiojimo žolė gali pagelsti, išretėti, o kai kuriose vietose atsirasti plikų plotų. Vis dėlto specialistai ragina neskubėti nerimauti – spalį veją dar galima sustiprinti ir padėti jai pasiruošti žiemai. Tam nebūtina imtis sudėtingų darbų ar naudoti brangių priemonių. Pakanka reguliariai atlikti vieną paprastą užduotį – pašalinti nuo vejos nukritusius medžių lapus.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė informavo, kad Lietuvoje įsitvirtina rudeniniai orai – ciklonai atneša lietų ir vėsesnį orą, o trečiadienį kai kur numatoma ir perkūnija bei stipresni vėjo gūsiai. Vis dėlto nuo penktadienio orai keisis: įsivyraus sausesni ir ramesni orai, savaitgalį dienomis temperatūra sieks 11–15 laipsnių šilumos, tačiau naktimis kai kur gali pašalti.

Prasidėjus vėsesniems ir lietingesniems orams, namų vaistinėlėse dažnai atsiranda daugiau vaistinių žolelių arbatų, augalinių ekstraktų maisto papildų ar tinktūrų. Tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad nemaža dalis žmonių apie vaistinių žolelių naudą vis dar turi klaidingų įsitikimų ar nežino, kaip tinkamai jas panaudoti.

Atėjus rudeniui ir vis dažniau lyjant, vejos priežiūra tampa sudėtingesnė – žolė auga lėčiau, o drėgmė sudaro palankias sąlygas samanoms plisti. Pastebėję jas vejoje, sodininkai neretai skuba griebtis grėblio ir bando samanas pašalinti dar prieš žiemą. Vis dėlto toks sprendimas spalį gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją. Vejos priežiūros specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku žolei gali pritrūkti laiko atsigauti po intensyvesnių darbų.

Įpusėjęs dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ nuo šio ketvirtadienio žiūrovus pakvies nerti dar giliau ir įdomiau – į virtualios realybės patirtis, žaidimus ir instaliacijas. Spalio 15-ąją duris atvers iki festivalio pabaigos veiksianti paroda „NK-INTERACTIVE“ – Radvilų rūmų dailės muziejus ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pavirs erdvėmis, kuriose žiūrovai patys taps pasakojimų dalyviais.

Sąnariai – tai mums labai svarbios, sudėtingos anatominės struktūros. Jie užtikrina kaulų judrumą bei mechaninį skeleto stabilumą. Sąnariai padeda efektyviai paskirstyti gaunamas apkrovas ir yra reikalingi bet kokios kasdienės veiklos metu. Šių sudėtingų anatominių struktūrų funkcijos palaikymui svarbios ne tik vientisos (nepažeistos) kremzlės, bet ir pilnaverčiai raiščiai bei sausgyslės.

Povandeninė operatorė – reta ir išskirtinė profesija, kurioje filmavimo aikštele tampa vandenynas ar jūros dugnas. Čia neužtenka išmanyti filmavimą – reikia gerai nardyti, dėvėti sudėtingą įrangą ir mokėti dirbti nenuspėjamomis sąlygomis. Vilnietę kino prodiuserę Veroniką Tamulionytę į šią profesiją atvedė ne ilgai planuotas karjeros kelias, o paprastas smalsumas – noras savo akimis pamatyti povandeninį pasaulį.

Sunkiai užmiegate arba naktį dažnai prabundate? Mityba taip pat gali turėti įtakos miego kokybei. Kai kuriuose produktuose yra melatonino, magnio, triptofano ir kitų medžiagų, kurios gali padėti organizmui pasiruošti miegui. Apie 11 maisto produktų ir gėrimų, galinčių prisidėti prie geresnio miego, rašo „Healthline“ – suvalgę vakarais kurį nors vieną iš jų, galite pastebėti pokyčius.

„Žalgirio“ arenoje šurmuliavusioje Kauno knygų mugėje vienu ryškiausių renginių tapo žinomos žolininkės Adelės Karaliūnaitės naujosios knygos „Kosminis sodas ir vienuolika kūno galių“ pristatymas.  Renginio metu A. Karaliūnaitė pasidalijo ne tik savo knygos filosofija, bet ir giliomis, humoru persipynusiomis įžvalgomis apie žmonių sveikatą, netikras ligas, sielos kelionę, burtus bei gamtos stebuklus.

Daugelis sodininkų svajoja savo sode užsiauginti gardžių, sultingų slyvų. Vadinamos senovinės vengrinės slyvos Lietuvoje auga puikiai, jų vaisių neretai galima nusipirkti ir iš sodininkų mėgėjų. Tačiau su daugeliu veislinių slyvų situacija visai kitokia – medžiai vešliai auga, gausiai leidžia ūglius, tačiau derliaus tenka laukti metus ar net dešimtmečius.

Nors ruduo įsibėgėja ir soduose bei daržuose darbų lieka vis mažiau, nemažai lietuvių vis dar susiduria su įkyriu galvos skausmu – invaziniais šliužais. Šie kenkėjai drėgnomis rudens dienomis toliau pasirodo daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose drėgnose teritorijose. Šiuo metu jų ignoruoti nereikėtų, mat šliužai ruošiasi žiemoti, o dalis jų jau būna sudėję kiaušinėlius. Palikus juos ramybėje, pavasarį sode gali pasirodyti dar daugiau šių kenkėjų.

Orą valančiais augalais vadinami kambariniai augalai, kurie, manoma, ypač gerai sugeria iš oro kenksmingas medžiagas ir paverčia jas deguonimi. Sužinokite, kokie augalai apibūdinami kaip geriausiai valantys orą ir kokio poveikio iš jų tikėtis. Kai kurie kambariniai augalai kaip orą valantys žinomi jau kelis dešimtmečius.

Ruduo – metas, kai sodas pamažu ruošiamas žiemai, tačiau kartu verta pagalvoti ir apie tai, kas laukia pavasarį. Viena iš problemų, su kuria sodininkai gali susidurti atšilus orams – vejoje ir lysvėse atsiradę kurmiarausiai bei išrausti tuneliai. Nors kurmiai patys augalų neėda, jų veikla gali išjudinti dirvą ir pažeisti augalų šaknis. Be to, rudenį minkštesnė ir drėgnesnė žemė sudaro palankias sąlygas šiems gyvūnams raustis ieškant maisto.

Artėjant Vėlinių ir Visų Šventųjų dienoms, daugelis tradiciškai puošia artimųjų kapus gėlėmis. Chrizantemos yra dažniausias pasirinkimas kapų apželdinimui, tačiau yra daug kitų augalų, kurie ne tik gražiai atrodo kapinėse, bet ir geriau ištveria prastas oro sąlygas. Jei šiemet norite išbandyti kažką naujo, štai keli pasiūlymai, galintys tapti puikia alternatyva chrizantemoms, rašo zielony.onet.pl. Ką sodinti kapuose Vėlinėms? 1. Viržiai Viržiai yra vienos populiariausių rudens gėlių.

Vieni populiariausių lietuvių sodus užkariavusių augalų – rododendrai ir šluotelinės hortenzijos – kaip ir visi kiti šiuo metu pamažu ruošiasi artėjančiai žiemai. Ekspertai sako: norint, kad augalai sėkmingai peržiemotų ir pavasarį atgytų su nauja jėga, dabar praleisti vieno darbo tiesiog negalima. Daugeliui įprasta, kad pavasaris sode yra pats darbymetis, tačiau ruduo – ne ką mažiau svarbus metas.

Kaip pasikeičia gyvenimas, sulaukus 40-ties? Kaip dviem žinomiems žmonėms pavyksta išlaikyti darnius santykius? Ir kodėl kartais svarbiausia ne laimėti, o išdrįsti suklysti? Į šiuos klausimus šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ atsakys Indrė Bareikienė. Atvira, drąsi ir iš savęs pasijuokti gebanti moteris papasakos apie santuoką su Vidu Bareikiu, sveikatos išbandymus, naujus kūrybinius projektus ir gyvenimo pamokas.

Rudenį sodininkai dažniausiai jau baigia pagrindinius sezono darbus, tačiau šliužams tai – vienas aktyviausių metų laikotarpių. Atvėsus orams ir prasidėjus lietums, šie kenkėjai vėl tampa aktyvūs, o drėgna aplinka jiems ypač palanki. Būtent rudenį šliužai gali dėti kiaušinėlius, kurie peržiemoja dirvoje ir vėliau tampa naujos jų populiacijos pradžia. Todėl šis metų laikas yra tinkamas ne tik sutvarkyti sodą, bet ir imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti šliužų skaičių.

Ruduo – puikus metas sodinti šilauoges, vaismedžius ir vaiskrūmius. Tinkamai paruošta vieta ir teisingas pasodinimas užtikrins sėkmingą prigijimą bei gausų derlių kitais metais. Šilauogės – ne tik gardžios, bet ir labai naudingos uogos, todėl jų auginimas tampa vis populiaresnis tarp sodininkų. Tinkamos vietos parinkimas Šilauogėms būtina gerai apšviesta, saulėta vieta.

Norint kasmet džiaugtis sveiku ir gausiu daržovių derliumi, šiltnamiai turi būti tinkamai paruošti naujam sezonui. Šis procesas atliekamas trimis etapais: sanitarinis valymas, konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dezinsekcija, o galiausiai – dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis valymas Sanitarinis valymas atliekamas prieš žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Jo tikslas – kruopščiai išvalyti šiltnamį ir paruošti jį tolesniam dezinfekciniam apdorojimui.

60-metis Šarūnas Kasmauskas, gyvenantis šalia Darbėnų, Kretingos rajone, jau beveik du dešimtmečius kuria tai, apie ką svajojo dar vaikystėje. Iš pradžių mintis kada nors turėti savo sodą ar parką atrodė tarsi paprasta vaikiška svajonė, tačiau ilgainiui ji virto 16 hektarų japonišku sodu, į kurį kasmet užsuka apie 50 tūkstančių lankytojų. 2007-aisiais pradėtame kurti sode šiandien sukaupta apie 13 tūkstančių tonų akmenų, o jo priežiūrai kasmet į Lietuvą atvyksta ir japonų meistrai.

Rudenį sklypuose gyventojų kūrenamos gamtinės atliekos neretai piktina kaimynus. Mat ne kiekvienas laužą sukurti užsimojęs sodininkas atsižvelgia į tądien vyraujančią vėjo kryptį ir kartkartėmis tiesiog „išrūko“ gyvenančiuosius kitapus tvoros. Taip nutiko ir Pelėdnagiuose. Galiausiai buvo iškviesti ugniagesiai. Į pastabas nereagavo Gesinti ne tik ugnies, tačiau ir beįsiplieskiančio kaimynių nesutarimo rajono ugniagesiai skubėjo trečiadienį, 14.41 val.

„Auginu gėles ir pomidorus, patinka nerti, siuvinėti, siūti, iš popieriaus ar putgumės karpau bei gaminu gėles, skaitau knygas,  dėlioju deimantines mozaikas ir tapau pagal skaičius“, – vieną po kitos mėgiamas laisvalaikio veiklas vardija alytiškė Kristina Jonynienė.

Lietuva augalų sėklas saugo ne tik savame genų banke, bet ir pasaulinėje saugykloje Svalbarde – Norvegijai priklausančiame salyne. Į Svalbarde esančią saugyklą Lietuva šiemet siunčia jau trečią sėklų rinkinį. Specialistai sako, kad tai garantija, padėsianti išsaugoti savo krašto augmeniją ateities kartoms.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šilauogių augintojai dažnai susiduria su ta pačia problema: po žiemos nušąla jaunų ūglių viršūnės, o pavasarį tenka tenkintis tik tuo, kas išliko ant senų šakų. Kad to riziką kiek įmanoma sumažintumėte, tinkamai paruoškite šilauoges prieš žiemą – tai padės joms ne tik peržiemoti, bet ir kitais metais sulaukti puikaus derliaus.

Po šiltų dienų sinoptikai prognozuoja permainas, kurios pasieks mus jau savaitės pabaigoje. Kita vertus, nieko nuostabaus, nes spalis yra neeilinis mėnuo dėl gamtos ir orų pokyčių. Anot klimatologo Arūno Bukančio, pagal daugiamečius duomenis, likęs spalis numatomas gana šiltas, temperatūra 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę.

Chrizantemos – vienos dažniausiai pasirenkamų gėlių kapams prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Nors šios rudens gėlės gali ilgai išlikti puošnios, jų išvaizdai didelę įtaką turi tai, kaip augalas prižiūrimas vos parsinešus iš parduotuvės. Viena dažniausių klaidų – norint augalui padėti, iš karto jį gausiai palaistyti ir pastatyti lauke. Tačiau per didelis vandens kiekis ir staigus temperatūros pokytis chrizantemai gali būti žalingi.

Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 d. pradėti mokėti 2026 m. išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Planuojama, kad jau spalį ūkininkams bus išmokėta 332 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ruduo kas dieną vis stipriau įsitvirtina mūsų soduose ir daržuose. Nors šiltnamiuose dar kabo paskutiniai agurkėliai, lauke tebenoksta moliūgai, sodo ir daržo sezonas jau sparčiai ritasi į pabaigą.

Ruduo sodininkui dovanoja ne tik gausų derlių, paskutinius žiedus ir spalvingus medžių lapus. Tai metas, kai sode susikaupia ir didžiausias kiekis organinės medžiagos – nukritę lapai, nupjauta žolė, daržovių likučiai, išravėtos vienmetės piktžolės, smulkintos šakelės. Visa tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nereikalingos atliekos, iš tiesų gali tapti vienu vertingiausių sodo išteklių.

Ruduo – vienas tinkamiausių metų laikų pažinti Lietuvos miškus: takus nudažo įvairiaspalviai lapai ir atsiveria vasarą žalumos slėpti kraštovaizdžiai. Tokioms išvykoms ilgų atostogų nereikia – kartais pakanka pasirinkti dar nelankytą vietą netoli namų. Rasti ją padės Valstybinių miškų urėdijos (VMU) rekreacinių objektų žemėlapis, kuriame pažymėta daugiau kaip 1100 visoje Lietuvoje esančių pažintinių takų, stovyklaviečių, poilsiaviečių, apžvalgos aikštelių ir kitų lankymui pritaikytų objektų.

Chrizantemos – vienos dažniausiai kapinėse rudenį sodinamų ir statomų gėlių. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis žmonių jomis papuošia artimųjų kapus ir tikisi, kad gėlės išliks gražios kuo ilgiau. Tačiau spalį orai gali būti nenuspėjami – dienomis dar šviečia saulė, o naktimis temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Šaltis ypač pavojingas vazonuose augančioms chrizantemoms, nes jų šaknys daug greičiau atšąla nei žemėje augančių augalų.

Lazdijų rajone sodyboje pirmadienį rasti vazonai su, įtariama, auginamomis kanapėmis, informavo policija. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 23.45 val. Lazdijų rajone, Būdviečio seniūnijoje, Strumbagalvės kaime, patikrinus vyrui (gim.

„Žalgirio“ arenoje šurmuliavusioje Kauno knygų mugėje vienu ryškiausių renginių tapo žinomos žolininkės Adelės Karaliūnaitės naujosios knygos „Kosminis sodas ir vienuolika kūno galių“ pristatymas.  Renginio metu A. Karaliūnaitė pasidalijo ne tik savo knygos filosofija, bet ir giliomis, humoru persipynusiomis įžvalgomis apie žmonių sveikatą, netikras ligas, sielos kelionę, burtus bei gamtos stebuklus.

Kauno apylinkės teismas pirmadienį dar pusmečiui pratęsė laikiną nuosavybės apribojimą slaptu pacienčių filmavimu kaltinamo mediko Vytauto Abraičio turtui. „Procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – pratęstas iki 2027 m. balandžio 7 d.“, – Eltą informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė.

Rudenį tujos turėtų būti tvarkomos itin atsargiai. Tai ne metas drastiškiems formavimams, bet puiki proga pašalinti smulkias šakeles, defektus ar nudžiūvusias dalis, kurios silpnina augalą. Toks minimalus tvarkymas padeda išsaugoti tvarkingą išvaizdą ir apsaugo nuo žalos, kurią gali sukelti sniegas ar vėjas. Svarbiausia – nepersistengti, nes per stiprus rudeninis genėjimas susilpnina tujas prieš žiemą ir pavasarį jos gali atrodyti praradusios dekoratyvumą.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė siūlymui išplėsti Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ploto ribas iki beveik 1747 hektarų.  Kaip skelbiama, naujai nustatomas draustinio plotas padidės 621 ha – bendras draustinio plotas sieks 1 746,95 ha.  Planuojama draustinio teritorija išsidėsčiusi Kauno miesto Šilainių ir Kauno rajono Užliedžių, Babtų ir Raudondvario seniūnijose.

Ruduo kapinėse – ne tik susikaupimo ir artimųjų prisiminimo metas, bet ir laikas, kai jose gerokai padaugėja tvarkymo darbų. Prieš Vėlines žmonės puošia kapavietes, keičia nuvytusius augalus, grėbia lapus ir ruošia kapus šaltajam sezonui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau kartu su šiais darbais išauga ir išmetamų atliekų kiekis. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr.

Pelargonijos – vienos mėgstamiausių gėlių soduose, balkonuose ir terasose. Visą vasarą jos džiugina spalvingais žiedais, tačiau atvėsus orams kyla klausimas – ką su jomis daryti toliau? Daugelis pelargonijas sezono pabaigoje tiesiog išmeta, manydami, kad kitais metais teks pirkti naujus augalus. Tačiau to daryti nebūtina – tinkamai paruoštos pelargonijos gali sėkmingai peržiemoti ir kitą sezoną vėl gausiai žydėti.

Daugeliui apželdinimo specialisto darbas asocijuojasi su gražiais gėlynais, žydinčiais augalais ir tvarkingais kiemais, tačiau realybėje ši profesija slepia gerokai daugiau. Tuo jau daugiau nei dešimtmetį įsitikinusi 37-erių gargždietė Rūta Šlepetienė, dirbanti apželdinimo ir želdynų priežiūros srityje Vakarų Lietuvoje.

Norite sumažinti cholesterolio kiekį? Pradėkite nuo pusryčių. Cholesterolio kiekį kraujyje siekia kontroliuoti ne vienas žmogus. Kaip skelbia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), padidėjusį bendro cholesterolio kiekį turi beveik vienas iš dešimties amerikiečių.   Apie pusryčius, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį, rašo JAV portalas TODAY.com, kalbinęs mitybos specialistus. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Spalio 3-ioji yra Pasaulinė natūralios aplinkos diena, kurią paskelbė Jungtinių Tautų organizacija. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus veiklos poveikį klimato kaitai ir gyvenamajai aplinkai. Šalys skatinamos organizuoti įvairius renginius, projektus ir iniciatyvas, susijusius su gamtosauga. Valstybės raginamos plėtoti pramonę taip, kad ji kuo mažiau kenktų natūraliai aplinkai.

Artėjant spalio 5-ąją minimai Mokytojo dienai išauga tautiečių paklausa įvairiausioms puokštėms, skintoms gėlės. Ieškoti jų gyventojai skuba nebūtinai į turgelius ar specializuotas parduotuves – vis daugiau tautiečių įsigyti kokybiškų gėlių žiedų ar įspūdingų puokščių atvyksta į lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“. Čia jų itin geromis kainomis laukia kokybiškų, rankomis rištų sezoninių gėlių puokščių, puokščių dėžutėse, išskirtinių rožių ir daugybę kitų skintų bei vazoninių gėlių asortimentas.

Ruduo – vienas tinkamiausių metų laikų pasirūpinti sodu ir paruošti jį šaltesniems mėnesiams. Vis dėlto specialistai įspėja, kad rudenį nereikėtų imtis visų augalų iš eilės ir stipriai jų genėti. Kai kuriuos daugiamečius augalus galima drąsiai sutvarkyti jau dabar, tačiau kitus verta palikti iki pavasario. Be to, kai kurių augalų nenukirpti stiebai ir žiedynai šaltuoju metų laiku gali būti naudingi tiek pačiam augalui, tiek sode gyvenantiems paukščiams.

Atakamos dykumoje Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėje šiuo metu stebimas neįprastas reiškinys: vienoje sausiausių pasaulio vietų gausiai žydi augalai. Šios neįprastos situacijos priežastis – klimato reiškinys El Ninjo“, televizijos kanalui „CNN Chile“ sakė Čilės miškų tarnybos „Conaf“ vadovė Aida Baldini Urrutia. Tai, kas kitur sukelia bėdų, Atakamos dykumoje sudaro palankias sąlygas augalams augti, kalbėjo ji. Dėl El Nijo sukeltų kritulių 17 tūkst.