Augalai

Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų Živilės bei Jono Pinskų pora nusprendė atsisveikinti su savo išskirtiniais namais Vilniuje. Antakalnio mikrorajone, Žirgo gatvėje, parduodama įspūdinga, prabanga ir privatumu dvelkianti rezidencija, įkurdinta tiesioginėje Šveicarijos parko kaimynystėje. Už šį unikalų 395 kv. m būstą su 19,17 aro sklypu prašoma 1 990 000 eurų. Valdos ypatybės: nuo privataus parko iki svečių namo Apie parduodamą namą Ž. Pinskuvienė patvirtino ir portalui 15min.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis žmonių pradeda galvoti, kaip papuošti artimųjų kapus. Lapkričio pradžioje kapinėse netrūksta gėlių, žvakių ir įvairiausių rudeniškų kompozicijų, tačiau norint, kad pasodinti augalai ne tik gražiai atrodytų, bet ir išliktų per vėsesnius orus, verta jais pasirūpinti kiek anksčiau. Kai kurie rudeniniai augalai gali atlaikyti pirmąsias šalnas ir puošti kapą dar ilgai po Vėlinių.

Rokiškio gyventojai gali džiaugtis – jų miške kelias dienas iš eilės buvo fiksuojamas rudasis lokys. Šis svečias Lietuvoje – nėra dažnas, o manoma, kad šis atklydo iš kaimyninės Latvijos. Rudasis lokys tris dienas svečiavosi Rokiškio rajone. Pastebėtas rudasis lokys Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ketvirtadienį dalijosi, kad tris dienas iš eilės Rokiškyje stebėjo atklydusį rudąjį lokį.

Rudens periodu dažnai susiduriama su aprasojusių langų problema. Ne paslaptis, kad ilgai besitęsiantis toks reiškinys gali sukelti rimtų problemų – pelėsio atsiradimą, tad dalijamės su jumis augalais, kurie gali natūraliai padėti įveikti šią problemą.

Rudens lygiadienis, kuris įvyks rugsėjo 23 d. 03.05 val., – ypatingas gamtos virsmo momentas. Tai laikas, kai diena ir naktis susitinka pusiausvyroje, o gamta pradeda lėtą perėjimą į ramybės ir susikaupimo laikotarpį. Šis metas primena ir žmogui sustoti: pažvelgti, ką per metus užaugino, už ką gali padėkoti ir ką jau laikas paleisti. Gamtoje kiekvienas augalas turi savo laiką - vieni pirmieji išskleidžia žiedus, kiti subrandina vaisius, dar kiti stiprybę kaupia tyliai po žeme.

„Šventę pradėjome žvakių šviesoje, lydimi šokio ir smuikų. Bandėme pažvelgti į ateinančius metus, klausėmės žvaigždžių prognozių, tikrinome sėkmę ir leidome sau patikėti netikėtumais. Tačiau kiekvienos magiškos istorijos svarbiausia dalis yra ne dekoracijos, muzika ar pranašystės. Ją kuria žmonės“, – į svečius, gausiai susirinkusius į rudens lygiadienio įkvėptą renginį restorano, švenčių ir konferencijų erdvėje „Siesta“, kreipėsi Ingrida Labutinienė.

Sulaukusi 17 metų klaipėdietė Virginija Laurašonienė susidūrė su sunkia liga – reumatoidinu artritu. Ieškodama būdų sau padėti keičiant gyvenseną pašnekovė išbandė vegetarizmą ir jam skyrė 34 gyvenimo metus. Vis tik 2022 metais ji ryžosi pereiti prie visiškai priešingos mitybos formos ir šiuo metu maitinasi tik mėsa. Pradėkime iš pat pradžių.

Rudenį drėgmė namuose gali tapti nemenka problema. Vienas pirmųjų ženklų, kad jos patalpose susikaupė per daug, yra rasojantys langai. Perteklinė drėgmė ne tik kelia nepatogumų, bet ir sudaro palankias sąlygas pelėsiui bei grybeliui atsirasti, todėl į šią problemą svarbu reaguoti kuo anksčiau. Drėgmė namuose kaupiasi ne tik dėl prastos ventiliacijos ar nesandarių langų. Ją didina ir kasdieniai buities darbai, tokie kaip maisto gaminimas, maudymasis ar skalbinių džiovinimas.

Amerikiečių ilgalaikis meteorologinis modelis CFSv2 jau pateikia skaičiavimus iki 2027 metų birželio. Naujausiose prognozėse matyti šiltesnių nei įprasta orų signalas didelėje Europos dalyje. Tai aktualu ir Lietuvai, tačiau devynių mėnesių prognozė negali pasakyti, kokie orai bus konkrečią savaitę ar dieną – ji leidžia įvertinti tik bendras temperatūros ir kritulių tendencijas. Apie naujausius amerikiečių CFSv2 modelio skaičiavimus paskelbė Lenkijos orų portalas „TwojaPogoda.

Tujos – vieni populiariausių augalų soduose, tačiau net ir ištisus metus žaliuojantiems krūmams prieš žiemą reikia papildomos priežiūros. Nors ruduo dar tik prasideda, būtent dabar verta pasirūpinti, kad augalai šaltąjį sezoną pasitiktų pakankamai stiprūs. Rugsėjį svarbu įvertinti ne tik tujų išvaizdą, bet ir dirvožemio drėgmę bei jų augimo sąlygas. Netinkamai paruoštos tujos po žiemos gali paruduoti, išretėti ar nudžiūti jų ūglių galiukai, rašoma fakt.pl.

Pomidorų sezonui artėjant prie pabaigos, sodininkams tenka nuspręsti, kada tinkamiausias metas nuskinti paskutinius vaisius. Atrodytų, kad svarbiausia stebėti jų spalvą, tačiau vien pagal ją spręsti ne visada verta. Ypač svarbu atsižvelgti į nakties temperatūrą, orų prognozę ir augalų būklę. Vėstantys orai gali sulėtinti pomidorų nokimą, o lietus ir didelė drėgmė – padidinti ligų riziką.

Atėjus rudeniui dažnas pastebi daugiau ant šukų, pagalvės, drabužių ar dušo nutekėjimo angoje liekančių plaukų. Nors tam tikri sezoniniai plaukų augimo ciklo svyravimai yra natūralūs, gausesnio slinkimo nereikėtų automatiškai nurašyti metų laikui.

Britė Lois Kinder buvo fiziškai aktyvi, sveika dviejų vaikų mama. Tačiau po socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusio maisto papildo vartojimo jos gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Norėdama pagerinti savijautą ir palengvinti perimenopauzės simptomus, ji susidomėjo socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusiais maisto papildais su ašvaganda. Šis augalas dažnai reklamuojamas kaip galintis padėti mažinti stresą ir nerimą. Lois papildus vartodavo kasdien – po du guminukus.

Rudenį sodo ir daržo darbai nesibaigia, nes šiuo laikotarpiu susidaro nemažai žaliųjų atliekų, pvz., nukritę lapai, piktžolės, nupjauta žolė. Aplinkosaugininkai primena, kad jas svarbu tvarkyti tinkamai – kompostuoti arba pristatyti į specialias atliekų surinkimo aikšteles. Žaliąsias atliekas deginti galima tik išimtinais atvejais, kai nėra sąlygų jų kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar kitaip panaudoti.

Kaune įvykusioje knygų mugėje lankytojų laukė ypatingas renginys – žinoma televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Edita Mildažytė pristatė savo asmenišką knygą „Pelynų medus“. Ilgą laiką vengusi atverti asmeninio gyvenimo užkulisius, autorė pakvietė į atvirą ir šiltą pokalbį apie gyvenimo pakylėjimus, praeities klaidas bei netikėtus posūkius. Apie knygą, joje sudėtas istorijas bei ateities planus, Edita Mildažytė diskutavo kartu su savo vyru Sauliumi Pilinkumi.

Ruduo kapinėse – ne tik susikaupimo ir artimųjų prisiminimo metas, bet ir laikas, kai jose gerokai padaugėja tvarkymo darbų. Prieš Vėlines žmonės puošia kapavietes, keičia nuvytusius augalus, grėbia lapus ir ruošia kapus šaltajam sezonui. Tačiau kartu su šiais darbais išauga ir išmetamų atliekų kiekis. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė pastebėjo, kad tokiu laikotarpiu kapinių atliekų kiekiai šokteli kone dvigubai.

Vilniaus savivaldybė teigia, kad Naujamiestyje, ant T. Ševčenkos gatvėje esančio pastato įrengtomis patalpomis naudotis gali visa jas prižiūrinti ir tvarkanti pastato loftų bendruomenė – tai bendra poilsio, kūrybinė erdvė. Kaip skelbė portalas „Delfi“, ant Naujamiesčio pastato stogo įrengtas 223,83 kv. metrų dydžio statinys, kuriame, kaip portalui teigė skaitytojas, galimai įkurtos gyvenamosios patalpos su pirtimi ir baseinu.

Į Vilniaus rajone Tarnėnų kaime esančios Brigitos Jasiutovič sodybą atvykti veržiasi tiek draugai, tiek šeimos nariai. Priežastis – išpuoselėta ir iki smulkmenų sutvarkyta sodo aplinka, žydinčių gėlių jūra ir šypsena namų šeimininkės veide. Brigita dalijosi, kad tokiai sodybai sukurti prireikė 15 metų darbo. Šiandien visus naujienų portalo tv3.lt skaitytojus kviečiame mintimis pasisvečiuoti pas sodininkę sodyboje.

Prasidėjus spanguoliavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena – prieš vykstant į mišką ar pelkę svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta vieta nepatenka į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją ir ar joje nėra kitų ribojimų lankytis, ar rinkti spanguoles. Rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles draudžiama, išskyrus nustatytas išimtis. Nesaugomose teritorijose uogavimo sezono data teisės aktuose nenustatyta, todėl spanguoliauti galima tik laikantis konkrečioje vietovėje nustatytų reikalavimų.

Vienos iš gražiausių rudens gėlių – jurginai lauke nežiemoja. Apie tai, kaip juos iškasti ir tinkamai paruošti žiemos saugojimui, pasakoja gėlininkė Aliona Ušanovienė, kuri pati augina šias gėles. Kai kurie sodininkai skuba su jurginu iškasimu rudenį. Daro tai, kai krūmai dar visai žali ir ant jų daug žiedų ir pumpurų. Kada rudenį reikia iškasti jurginus? Tokie gumbai nesubrendę, per žiemą sunkiau išsilaiko. Kol augalas su žaliais lapais, šaknų sistema kaupia maistingas medžiagas.

Nors retas pasiginčys su tuo, kad būtent profilaktika ir tinkamas gyvenimo būdas gali padėti užkirsti kelią daugeliui lėtinių ligų, toli gražu ne kiekvienas apsidžiaugtų iš gydytojo gavęs receptą ne vaistams, o įpareigojimui užtikrinti gerą miegą, sveiką mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą.

Nors ruduo įsibėgėja, darželiuose dar žydi nemažai rūšių gėlių ir kitų augalų. Ne vienas jų džiugina akį iki pirmųjų šalnų ar dar ilgiau. Išbandykite jėgas naujajame tv3.lt teste – jame rasite 10 tokių augalų nuotraukų – reikės juos atpažinti ar pabandyti atspėti. Sėkmės! Naujas testas kiekvieną dieną Kiekvieną dieną naujas testas – didžiausiame nemokamame naujienų portale tv3.lt.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Nors už lango jau ruduo, darbai sode ir darže nesibaigia – dabar pats metas padėti augalams ruoštis žiemai, kad jie sutvirtėtų, sėkmingai atlaikytų šaltąjį sezoną ir pavasarį pasitiktų sveiki ir dailūs. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ dailininkė, kraštovaizdžio dizainerė Eurika Urbonavičiūtė dalijosi patarimais, kokio vieno svarbaus darbo nepamiršti rudenį – tai reikia padaryti ir dekoratyviniams augalams, ir krūmams.

Šio sekmadienio TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovų laukia atviras pokalbis su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Jis ne tik atskleis, ar ketina siekti ketvirtosios Kauno miesto mero kadencijos, bet prabils ir apie santykius su žmona.

Šliužai yra vieni didžiausių sodininkų galvos skausmų. Jie palieka skylėtus augalų lapus, gleivių pėdsakus ir gali padaryti nemažai žalos tiek dekoratyviniams augalams, tiek daržovėms. Ypač aktyvūs šie kenkėjai tampa rudenį, kai vyrauja drėgni ir vėsūs orai. Šliužams itin patinka drėgna aplinka, todėl jie klesti tarp nukritusių lapų, pūvančių augalų liekanų ir kitų drėgnų vietų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigia, kad ant pastato sostinės Naujamiestyje, T. Ševčenkos gatvėje, esančio statinio rekonstrukcija atitinka Vilniaus savivaldybės išduotą leidimą, todėl neteisėtų statybos darbų per patikrinimą nenustatyta. Kaip portalui „Delfi“ teigė skaitytojas, ant Naujamiesčio administracinio pastato stogo atsirado 223,83 kv. metrų dydžio statinys, kuriame galimai įrengtas trijų kambarių butas su pirtimi ir baseinu.

Vienomis dienomis puikiai žinote, kaip jaučiatės, o kitomis viskas atrodo kur kas sudėtingiau. Galbūt sunku susikaupti, mintys klaidžioja, o gal tiesiog nesuprantate, kas vyksta jūsų viduje. Šis paprastas asmenybės testas gali padėti geriau pažvelgti į dabartinę jūsų emocinę būseną. Tereikia pasirinkti vieną objektą. Nesvarstykite per ilgai ir neieškokite gilių prasmių. Pasikliaukite pirmuoju impulsu.

Kapavietės tvarkymas šiandien gali kainuoti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų, o galutinei sumai įtakos turi ne tik pasirinktas akmuo, bet ir visa kapavietės konstrukcija bei dizaino sprendimai. Vieni artimieji renkasi skaldelę ir augalus, kiti – granito plokštes, treti ieško tarpinio varianto, kuris būtų ir estetiškas, ir nereikalautų daug priežiūros.  Ne mažiau svarbu apgalvoti, kaip kapavietė atrodys po kelerių metų ir kiek laiko artimieji galės skirti jos priežiūrai.

Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Edita Mildažytė socialiniuose tinkluose iškėlė diskusiją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. Savo įraše moteris neslėpė, kad abejoja atvykėlių atvykimo nauda. Netrukus į tai sureagavo ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. Savo įrašu Facebook platformoje ji sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Kaimynų santykiai ne visada būna taikūs – kartais konfliktą gali įžiebti net ir sode augantys augalai. Tuo įsitikino viena moteris, grįžusi namo po išvykos ir pamačiusi, kad dalis jos puoselėto hortenzijų krūmo buvo nupjauta. Negana to, augalo šeimininkė netrukus išsiaiškino, kad tai padarė jos 85 metų kaimynė. Moteris esą nusprendė, kad krūmas yra „per didelis ir peraugęs“, todėl pati ėmėsi darbo.

Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Edita Mildažytė socialiniuose tinkluose iškėlė diskusiją apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. Savo įraše ji suabejojo jų atvykimo aplinkybėmis, ekonomine nauda ir vis didesniu vaidmeniu kasdieniame šalies gyvenime. Savo įraše E. Mildažytė aprašo nemalonų incidentą gatvėje – jos, kaip teigiama, vos nepartrenkė prieš eismą važiavęs pavėžėjimo automobilis, o netrukus priešais ją nuo dviračio nukrito maisto kurjeris.

Kiekvieną rudenį medžiai pasikeičia neatpažįstamai – ryškiai žalią vasaros spalvą pakeičia geltoni, oranžiniai, raudoni ir net violetiniai atspalviai. Vos per kelias savaites ar kartais net dienas ištisi miškai nusidažo spalvomis, kurios tampa vienu ryškiausių rudens ženklų. Tačiau kodėl lapai apskritai keičia spalvą? Nors gali atrodyti, kad tai lemia vien šaltesni orai, pagrindinis signalas medžiams yra visai kitas. Trumpėjančios dienos praneša, kad artėja žiema ir metas ruoštis šalčiams.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Šį rudenį daugiau gyventojų turės keisti įpročius tvarkydami nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas sodo atliekas. Nuo gegužės 1-osios išplėstos teritorijos, kuriose žaliųjų atliekų lauko sąlygomis deginti negalima. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių atliekų nereikėtų ir tiesiog palikti pūti kieme. Po itin drėgnos vasaros šlapios lapų ir žolės sankaupos gali tapti palankiomis vietomis šliužams slėptis ir kiaušinėliams dėti.

Ruduo – metas, kai kapavietėse vasarines gėles pamažu keičia atsparesni augalai, tačiau renkantis, ką sodinti, verta atsižvelgti ne tik į jų išvaizdą. Vėsesni orai, dirvos drėgmė ir artėjanti žiema reiškia, kad vieni augalai šiuo metu prigis kur kas geriau nei kiti.

Įsibėgėjant rudeniui darbų sode ir darže vis dar netrūksta. Nors dienos trumpėja ir gamta pamažu ruošiasi žiemos poilsiui, sodininkams tai – aktyvus metas: reikia pasirūpinti derliumi, sutvarkyti lysves, gėlynus ir paruošti augalus šaltesniam sezonui. Tačiau rudenį laiką lauke gali apkartinti ne tik vėstantys orai, bet ir vis dar suaktyvėjusios erkės. Sodininkai bei sodybų šeimininkai dalijasi savo patirtimi, kokių priemonių imasi, kad darbai lauke būtų ne tik malonūs, bet ir saugesni.

Grybai – neatsiejama Lietuvos miškų dalis, tačiau jų reikšmė gerokai didesnė nei tik maistas ant mūsų stalo. Pažindami grybų įvairovę, jų vaidmenį gamtoje ir miško ekosistemų tarpusavio ryšius, galime geriau suprasti, kaip žmogaus elgesys veikia aplinką.

Ilgaamžiai, atsparūs ir dekoratyvūs net pasibaigus žydėjimo sezonui – varpiniai augalai vis dažniau atranda vietą lietuvių soduose bei kiemuose. „Varpiniams augalams reikia nedaug priežiūros, o jų panaudojimo galimybės labai plačios. Tai tvirti augalai, kuriuos retai pažeidžia graužikai ar kiti kenkėjai. Be to, jie savo grožiu džiugina net ir žiemą, kai šluoteles papuošia šerkšnas.

Vasarai prabėgus, sodas reikalauja ne mažiau dėmesio nei šilčiausiais metų mėnesiais. Rugsėjis – tinkamas metas ne tik sutvarkyti vasaros sezono likučius, bet ir atlikti darbus, kurie padės sodui gražiai atrodyti kitą pavasarį. Šiuo metu dirva dar pakankamai šilta, todėl galima sodinti dalį pavasarį žydėsiančių svogūninių augalų ir pasirūpinti veja. Taip pat verta nepamiršti daržų, gėlynų bei šiltnamio, o artėjant šaltesniems orams – pasiruošti ir sodo statiniams.

Rugsėjis yra metas, kai daržuose ir šiltnamiuose augantys pomidorai pasiekia paskutinį nokimo etapą. Norint, kad ant krūmų likę vaisiai greičiau įgautų sodrią raudoną spalvą, verta pasitelkti keletą paprastų priežiūros priemonių ir naudoti tinkamas rudenines trąšas. Tai padės net sezono pabaigoje mėgautis stambiais ir gardžiais pomidorais. Lauke auginami pomidorai paprastai noksta nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos, o šiltesniais metais derlius gali tęstis net iki pirmųjų spalio dienų.

Kalifornijoje esančio Glen Ellen miestelio gyventojas į pagalbą iškvietė kenkėjų kontrolės specialistą, kai aplink savo namus pastebėjo neįprastai daug lervų ir kirminų. Vyras įtarė, kad sienose galėjo būti nugaišęs gyvūnas, tačiau atvėrus sieną paaiškėjo kur kas netikėtesnė priežastis. Už jos buvo sukauptas milžiniškas kiekis gilių – vos prapjovus sieną jos tiesiog pasipylė į kambarį.

Rugsėjį dažnam sodininkui kyla pagunda susitvarkyti kiemą ir apgenėti augalus, tačiau specialistai ragina neskubėti. Šiuo metu nereikėtų genėti pavasarį žydinčių krūmų, uogas vedančių augalų, dekoratyvinių žolių ir vėlyvojo sezono žydėtojų. Genėjimas rudenį gali pašalinti kitų metų žiedinius pumpurus, paskatinti šalčiui jautrų naują augimą bei atimti iš paukščių ir vabzdžių svarbų prieglobstį bei maisto šaltinį žiemai.

Nuodingų augalų galima aptikti ne tik miškuose ar pievose – dalis jų auga tiesiog mūsų soduose, kiemuose ir daržuose. Pavojų gali kelti dekoratyvinės gėlės, gyvatvorių augalai ir net kasdien valgomų daržovių dalys. Ypač atsargiems reikėtų būti šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar naminius gyvūnus.

Vos pastebėjus nugraužtus augalų lapus ar gleivėtus pėdsakus sode, dažnas supranta – čia darbavosi šliužai. Šie nepageidaujami sodo svečiai gali per trumpą laiką pridaryti nemažai žalos, o jų atsikratyti ne visuomet paprasta. Ypač daug rūpesčių jie sukelia tuomet, kai ima sparčiai plisti ir tampa vis sunkiau kontroliuojami. Vis dėlto patyrę sodininkai žino ne vieną būdą, galintį padėti apsaugoti augalus nuo šių kenkėjų.

Po vasaros veja pagaliau atrodo taip, kaip jos šeimininkai tikėjosi: sodri, tanki ir ryškiai žalia. Todėl rugsėjį lengva pagalvoti, kad didieji darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar priimami sprendimai gali nulemti, ar pavasarį kieme rasime žalią veją, ar iššutusius ir ligų pažeistus plotus. Ilgametę agronominę patirtį sukaupęs „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša sako, kad rugsėjis nėra vejos sezono pabaiga.

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Nors ši vasara grybautojams ir uogautojams pakankamai dosni, tačiau sodininkai neslepia, kad tokie nepastovūs orai buvo žalingi derliui. Vis tik nors dauguma augintojų kritikos vasarai negaili, alytiškė pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė atvira – nors buvo pomidorų veislių, kurios neatlaikė, buvo ir tų, kurios gebėjo iškęsti net didžiausią lietų. Šįkart susisiekėme su Sandra, kad ji papasakotų apie savo šiemet išbandytas naujas pomidorų veisles, kurias galėtų parekomenduoti skaitytojams.

Gausios liūtys dalyje Lietuvos laukų jau naikina daržovių derlių – ūkininkai pasakoja apie po vandeniu atsidūrusius kopūstus, morkas, bulves ir svogūnus, o nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Tačiau gyventojams svarbiausias klausimas – ar mažesnis lietuviškų daržovių derlius rudenį reikš ir didesnes kainas parduotuvėse? Augintojai pasakoja, kad kai kuriuose ūkiuose dalies derliaus išgelbėti gali nebepavykti, o tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus nuimti daržoves.