Augalai

Įsibėgėjant rudeniui darbų sode ir darže vis dar netrūksta. Nors dienos trumpėja ir gamta pamažu ruošiasi žiemos poilsiui, sodininkams tai – aktyvus metas: reikia pasirūpinti derliumi, sutvarkyti lysves, gėlynus ir paruošti augalus šaltesniam sezonui. Tačiau rudenį laiką lauke gali apkartinti ne tik vėstantys orai, bet ir vis dar suaktyvėjusios erkės. Sodininkai bei sodybų šeimininkai dalijasi savo patirtimi, kokių priemonių imasi, kad darbai lauke būtų ne tik malonūs, bet ir saugesni.

Grybai – neatsiejama Lietuvos miškų dalis, tačiau jų reikšmė gerokai didesnė nei tik maistas ant mūsų stalo. Pažindami grybų įvairovę, jų vaidmenį gamtoje ir miško ekosistemų tarpusavio ryšius, galime geriau suprasti, kaip žmogaus elgesys veikia aplinką.

Ilgaamžiai, atsparūs ir dekoratyvūs net pasibaigus žydėjimo sezonui – varpiniai augalai vis dažniau atranda vietą lietuvių soduose bei kiemuose. „Varpiniams augalams reikia nedaug priežiūros, o jų panaudojimo galimybės labai plačios. Tai tvirti augalai, kuriuos retai pažeidžia graužikai ar kiti kenkėjai. Be to, jie savo grožiu džiugina net ir žiemą, kai šluoteles papuošia šerkšnas.

Vasarai prabėgus, sodas reikalauja ne mažiau dėmesio nei šilčiausiais metų mėnesiais. Rugsėjis – tinkamas metas ne tik sutvarkyti vasaros sezono likučius, bet ir atlikti darbus, kurie padės sodui gražiai atrodyti kitą pavasarį. Šiuo metu dirva dar pakankamai šilta, todėl galima sodinti dalį pavasarį žydėsiančių svogūninių augalų ir pasirūpinti veja. Taip pat verta nepamiršti daržų, gėlynų bei šiltnamio, o artėjant šaltesniems orams – pasiruošti ir sodo statiniams.

Rugsėjis yra metas, kai daržuose ir šiltnamiuose augantys pomidorai pasiekia paskutinį nokimo etapą. Norint, kad ant krūmų likę vaisiai greičiau įgautų sodrią raudoną spalvą, verta pasitelkti keletą paprastų priežiūros priemonių ir naudoti tinkamas rudenines trąšas. Tai padės net sezono pabaigoje mėgautis stambiais ir gardžiais pomidorais. Lauke auginami pomidorai paprastai noksta nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos, o šiltesniais metais derlius gali tęstis net iki pirmųjų spalio dienų.

Kalifornijoje esančio Glen Ellen miestelio gyventojas į pagalbą iškvietė kenkėjų kontrolės specialistą, kai aplink savo namus pastebėjo neįprastai daug lervų ir kirminų. Vyras įtarė, kad sienose galėjo būti nugaišęs gyvūnas, tačiau atvėrus sieną paaiškėjo kur kas netikėtesnė priežastis. Už jos buvo sukauptas milžiniškas kiekis gilių – vos prapjovus sieną jos tiesiog pasipylė į kambarį.

Rugsėjį dažnam sodininkui kyla pagunda susitvarkyti kiemą ir apgenėti augalus, tačiau specialistai ragina neskubėti. Šiuo metu nereikėtų genėti pavasarį žydinčių krūmų, uogas vedančių augalų, dekoratyvinių žolių ir vėlyvojo sezono žydėtojų. Genėjimas rudenį gali pašalinti kitų metų žiedinius pumpurus, paskatinti šalčiui jautrų naują augimą bei atimti iš paukščių ir vabzdžių svarbų prieglobstį bei maisto šaltinį žiemai.

Nuodingų augalų galima aptikti ne tik miškuose ar pievose – dalis jų auga tiesiog mūsų soduose, kiemuose ir daržuose. Pavojų gali kelti dekoratyvinės gėlės, gyvatvorių augalai ir net kasdien valgomų daržovių dalys. Ypač atsargiems reikėtų būti šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar naminius gyvūnus.

Vos pastebėjus nugraužtus augalų lapus ar gleivėtus pėdsakus sode, dažnas supranta – čia darbavosi šliužai. Šie nepageidaujami sodo svečiai gali per trumpą laiką pridaryti nemažai žalos, o jų atsikratyti ne visuomet paprasta. Ypač daug rūpesčių jie sukelia tuomet, kai ima sparčiai plisti ir tampa vis sunkiau kontroliuojami. Vis dėlto patyrę sodininkai žino ne vieną būdą, galintį padėti apsaugoti augalus nuo šių kenkėjų.

Po vasaros veja pagaliau atrodo taip, kaip jos šeimininkai tikėjosi: sodri, tanki ir ryškiai žalia. Todėl rugsėjį lengva pagalvoti, kad didieji darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar priimami sprendimai gali nulemti, ar pavasarį kieme rasime žalią veją, ar iššutusius ir ligų pažeistus plotus. Ilgametę agronominę patirtį sukaupęs „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša sako, kad rugsėjis nėra vejos sezono pabaiga.

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Nors ši vasara grybautojams ir uogautojams pakankamai dosni, tačiau sodininkai neslepia, kad tokie nepastovūs orai buvo žalingi derliui. Vis tik nors dauguma augintojų kritikos vasarai negaili, alytiškė pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė atvira – nors buvo pomidorų veislių, kurios neatlaikė, buvo ir tų, kurios gebėjo iškęsti net didžiausią lietų. Šįkart susisiekėme su Sandra, kad ji papasakotų apie savo šiemet išbandytas naujas pomidorų veisles, kurias galėtų parekomenduoti skaitytojams.

Gausios liūtys dalyje Lietuvos laukų jau naikina daržovių derlių – ūkininkai pasakoja apie po vandeniu atsidūrusius kopūstus, morkas, bulves ir svogūnus, o nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Tačiau gyventojams svarbiausias klausimas – ar mažesnis lietuviškų daržovių derlius rudenį reikš ir didesnes kainas parduotuvėse? Augintojai pasakoja, kad kai kuriuose ūkiuose dalies derliaus išgelbėti gali nebepavykti, o tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus nuimti daržoves.

Artėja tas laikas, kai pradėsime sparčiau ruošti augalus artėjančiai šaltai žiemai. Taip ne tik išlaikysite tvarkingą sodą ar kiemą visą žiemą, bet ir padėsite augalams kitais metais pradėti sveiką augimo sezoną. Pildydami rudens darbų sąrašą, nepamirškite skirti dėmesio ir vejai bei jos pjovimui. Vejos pjovimas rudens pabaigoje yra vienas geriausių būdų užtikrinti, kad kitais metais vėl džiaugtumėtės vešlia ir žalia žole, rašoma blog.davey.com.

Vilniaus miesto kraštovaizdį šį rudenį planuojama papildyti daugiau kaip 55 tūkst. naujų augalų. Kaip pranešė savivaldybė, sostinėje ketinama pasodinti 941 medį, 22,3 tūkst. krūmų ir per 32 tūkst. žolinių augalų. Nauji želdiniai atsiras tiek atnaujinamose gatvėse, tiek gyvenamuosiuose rajonuose, kur bus surengtos bendruomeninės sodinimo talkos. „Želdinimas Vilniuje vyksta nuosekliai – pavasarį pasodinome daugiau kaip 2,7 tūkst. medžių, o rudenį dar beveik tūkstantį.

Rudeniui pamažu įsibėgėjant, darbų netrūksta ne tik namuose, bet ir sode. Nors gali atrodyti, kad augalams artėjantis šaltasis sezonas reiškia tiesiog ramybės laikotarpį, būtent rudenį padarytos klaidos gali turėti pasekmių pavasarį. Vieni augalai žiemą gali pasitikti visai be papildomos priežiūros, o kitiems būtinas didesnis dėmesys – nuo tinkamo laistymo ir tręšimo iki apsaugos nuo šalčio.

Ruduo – metas, kai gamta pamažu ruošiasi žiemai, o kartu su derliumi į mūsų namus gali atkeliauti ir įvairios vaistažolės. Nors daugumą jų renkame vasarą, šiuo metų laiku dar galima atrasti sveikatai naudingų augalų, kurių vertingosios medžiagos slypi ne žieduose ar lapuose, o sėklose ir šaknyse. Naujienų portalui tv3.lt žolininkė Jolanta Wittib pasakoja, kokių žolelių verta prisirinkti artėjant šaltajam sezonui, kurios gali padėti peršalus ir kodėl kai kurių augalų nereikėtų nuvertinti.

Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais galima stebėti ryškai geltonas pievas pakelėse. Daugelis grožisi gelsvais žiedynais, tačiau ar žinote, kad tai žydi kanadinės rykštenės – vieni agresyviausių invazinių augalų mūsų krašte. Ryškiai geltonų žiedų jūra atrodo įspūdingai, tačiau po tuo dažnai slypi nykstančios vietinės pievos ir skurstančios natūralios ekosistemos. Lietuvoje kanadinės rykštenės įtrauktos į invazinių rūšių sąrašą.

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui. Profesionalaus agronomo ir kraštovaizdžio specialisto Tautvydo Gursko teigimu, jei orai palankūs, prižiūrėta veja savo žaluma gali džiuginti iki pat rudens pabaigos.

Po itin kontrastingos vasaros, kurią lydėjo tiek alinantys karščiai, tiek istorinį mastą pasiekusios vėtros, Lietuvos gyventojai su nerimu žvelgia į kalendorių.

Baravykus, raudonviršius ar voveraites atpažįsta kone kiekvienas, tačiau Lietuvos miškuose auga ir gerokai paslaptingesni grybai. Vienas jų – paprastoji poniabudė, kurios vieni ieško dėl neįprastos išvaizdos, kiti – įtikėję gydomosiomis galiomis. Naujienų portalui tv3.lt Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, mikologas dr.

Rudenį vejai tenka atlaikyti ne vieną išbandymą – trumpėjančias dienas, vėsesnius orus ir vis daugiau drėgmės. Būtent šiuo metų laiku sodininkai neretai pastebi, kad tarp žolės pradeda plisti samanos. Po sausesnės ir karštesnės vasaros žolė gali būti nusilpusi, todėl samanoms atsiranda daugiau erdvės įsitvirtinti. Nors pirmoji mintis gali būti griebtis stiprių samanų naikinimo priemonių, jos ne visada yra geriausias pasirinkimas nusilpusiai vejai.

Šilauogių derliui artėjant į pabaigą, sodininkams nereikėtų pamiršti, kad rudenį šie augalai jau pradeda ruoštis kitam sezonui. Būtent šiuo metu formuojasi žiediniai pumpurai, iš kurių kitąmet užaugs uogos, todėl tinkama priežiūra gali turėti įtakos būsimam derliui. Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir tuo, kaip krūmai peržiemos, ypač jeigu prognozuojama itin šalta žiema.

„Kai atidžiai žvelgi į mažučius dalykėlius, atsiveria naujas pasaulis“, – sako grybų pasaulio ekspertė, edukatorė, grybavimo žygių organizatorė, tinklaraštininkė Aurelija Plūkė. Užaugusi laikais, kai vaikai daugiau laiko praleisdavo kieme ar miške nei prie kompiuterio, ji sako, kad grybai ir grybavimas nuo vaikystės buvo kasdienybė, o grybus pažinti padėjo tėvai.

Lietuvos miškuose vis dažniau pastebimos rudosios meškos. Šį kartą vienas didžiausių Europos plėšrūnų užfiksuotas Panevėžio rajone esančiame Jotainių miške, o specialistai primena, kad šių gyvūnų pasirodymai mūsų šalyje tampa vis dažnesni. Valstybinių miškų urėdijos specialistai sako, kad į mūsų šalį vis dažniau užsuka jauni lokiai, galintys nukeliauti šimtus kilometrų ieškodami naujų gyvenamųjų vietų.

Rudeniui įsibėgėjant Lietuvos miškai pasipuošia ne tik grybais, bet ir akį traukiančiomis spalvingomis uogomis bei vaisiais. Specialistai įspėja, kad dalis jų, nors atrodo viliojančiai, žmogui gali būti nuodingi ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Ryškiai raudonos, oranžinės ar juodos uogos miške neretai atrodo lyg valgomos, tačiau išvaizda gali būti apgaulinga.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Nuo praėjusių metų šalnų ir liūčių nukentėjusiems ūkininkams Finansų ministerija siūlo iš valstybės rezervo skirti dar 860 tūkst. eurų kompensacijų. Dėl to trečiadienį spręs Vyriausybė. Anot ministerijos, siūloma patirtą žalą, dėl kurios pernai buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, kompensuoti tokia pat dalimi, kaip ir anksčiau – 22 proc. žalos dydžio.

Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su problema, kai gausiai pasodinti vaikrūmiai ar uogakrūmiai taip ir neduoda laukto derliaus. Viena neretai minimų kultūrų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos pristatomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, realybėje dalis augintojų metų metus lieka be uogų.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Dėl šios priežasties verta iš anksto žinoti, kokių darbų sode ir darže nereikėtų atidėlioti, kad augalai sėkmingai pasiruoštų žiemai ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi.

Kėdainių rajone, Padotnuvio kaime, įsikūrusiame Giknių šeimos ūkyje vyksta tikra žemės ūkio revoliucija, kurioje žemiškiausią mums žinomą darbą – ūkininkavimą – koja kojon lydi mokslininkų įžvalgos, o cheminius preparatus keičia pačių ūkininkų užauginti mikroorganizmai.

Rudeninės avietės gali derėti ilgai, tačiau jų saldžios uogos vis dar yra pažeidžiamos kenkėjų. Užuot griebusis stiprių cheminių priemonių, verta pasitelkti natūralius apsaugos būdus. Tinkamas genėjimas, augaliniai preparatai ir paprastas triukas po derliaus nuėmimo padės sumažinti sukirmijimo riziką. Rudeninės avietės gali džiuginti net tuomet, kai dauguma sodo gėrybių jau būna surinktos. Pakartotinai derančios veislės vis dėlto turi savo priešų, rašo fakt.pl.

Daugelis žmonių bananų žieves išmeta į maisto atliekų konteinerį, nors jos gali praversti ir namuose. Sumaišius jas su vandeniu galima pasigaminti paprastą tirpalą, kurį nemažai augalų mėgėjų naudoja kaip natūralią priemonę augalų priežiūrai. Tokiame mišinyje yra bananų žievėse esančių mineralinių medžiagų, todėl juo galima laistyti kai kuriuos augalus, rašoma fakt.pl. Bananų žievės – kuo jos naudingos? Užuot atsidūrusios šiukšlių dėžėje, bananų žievės gali būti panaudotos antrą kartą.

Lapkritis Lietuvoje atneš ne vieną svarbų pokytį – daliai gyventojų keisis socialinių išmokų skyrimo tvarka, pacientams atsivers naujos galimybės greičiau gauti kai kurias medicinos paslaugas, o statybų sektoriuje įsigalios daugiau skaitmeninių sprendimų. Naujovių laukia ir ūkininkų, aplinkosaugos bei kitose srityse. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kurie įsigalios nuo lapkričio 1-osios ir kuriuos verta žinoti pasitinkant paskutinį rudens mėnesį.

Alerginis rinitas gali kamuoti ištisus metus, tačiau šienligė dažnai susijusi su pavasariu, vasara ir visu šiltuoju laikotarpiu, kai aktyviausiai žydi augalai. Tokie simptomai kaip čiaudulys, nosies užgulimas ir paraudimas, padidėjusi nosies sekrecija (skysta sloga) ir akių niežėjimas bei ašarojimas, o kartais – ir spaudimas sinusų (prienosinių ančių) srityje gali būti itin varginantys.

Vasarai artėjant prie pabaigos, soduose netrūksta darbų – vieni ruošia lysves rudens derliui, kiti tvarko vazonus ir šiltnamius. Tačiau prieš išmesdami praėjusio sezono kompostą, sodininkai turėtų gerai pagalvoti. Pasirodo, senas kompostas gali būti naudingas ir kitą sezoną, jei tinkamai jį paruošite. Sodininkystės guru Michaelas Griffithsas pasidalijo paprastu būdu, kaip atgaivinti panaudotą kompostą ir sutaupyti pinigų.

Kada kirpti peržydėjusius žiedus, kuo patręšti rožes prieš žiemą ir kokie augalai joms yra geriausi kaimynai? Atsakymais pasidalijo ekspertai iš garsiojo Peterio Bealeso rožyno, kurio populiarumas ir žinomumas peržengia Didžiosios Britanijos ribas – jis žinomas visame pasaulyje.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Ruduo – metas ne tik atsidžiaugti paskutiniuoju derliumi, jį nuimti ir sandėliuoti ar ruošti atsargas. Dabar pats metas pradėti ruoštis kitam sezonui ir atlikti svarbiausius rudens darbus sode. Kokių darbų nepamiršti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus, atsakęs į sodininkams rūpimus klausimus. Rudeniniam tręšimui pasirinkite tinkamas trąšas Anot jo, rugsėjis yra metas padėti pasiruošti vaismedžiams šaltajam sezonui.

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, tačiau norint, kad jos kasmet džiugintų vešliais žiedais, svarbu ne tik tinkamai jas prižiūrėti. Pasirodo, reikšmės gali turėti ir tai, kas auga šalia jų. Kai kurie augalai gali tapti puikiais hortenzijų kaimynais, nes jiems patinka panašios augimo sąlygos, o jų lapija ar žiedai papildo vieni kitus. Tinkamai parinkti augalai gali ne tik pagražinti gėlyną, bet ir padėti sukurti hortenzijoms palankesnę aplinką.

Savo sklype pasodinti medį, tujas ar kitus krūmus galima ne bet kur. Net ir privačioje teritorijoje galioja konkretūs reikalavimai, kokiu atstumu augalai turi būti nuo kaimyninio sklypo. Jų nepaisymas gali baigtis ne tik konfliktu su kaimynu. Ginčai dėl užstojamos šviesos, į svetimą sklypą patenkančių šakų ar pavojų keliančių medžių gali persikelti ir į teismą. Kokio atstumo reikia laikytis, priklauso nuo augalo aukščio, o kai kuriais atvejais – ir nuo to, kurioje sklypo pusėje jis sodinamas.

Rododendrai dažnai laikomi vienais lepesnių sodo augalų – nemažai žmonių baiminasi, kad jie sunkiai prižiūrimi, jautrūs aplinkos sąlygoms ir reikalauja daug dėmesio. Tačiau tinkamai pasodintas ir prižiūrimas rododendras gali džiuginti gausiais žiedais ne vienerius metus. „Stučkų medelyno“ atstovė, sodininkė Urtė Stučkaitė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad viena dažniausių žmonių nuomonių apie rododendrus – esą jie yra labai lepūs augalai.

Dirbtinės gėlės ir plastikinės dekoracijos, kurias žmonės atneša į kapines per Vėlines ar kitas atminimo dienas, gali tapti rimta aplinkosaugos problema. Ekspertai ragina atsisakyti šios tradicijos ir rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Aplinkosaugininkai išskiria ne vieną priežastį, kodėl plastikinių dekoracijų kapinėse geriau vengti, rašoma ecopolitic.com.ua.

Pamiršti, kur padėjote raktus, trumpam neprisiminti žmogaus vardo ar įėjus į kambarį pamiršti, ko atėjote, gali nutikti kiekvienam. Tačiau nors pavieniai užmaršumo epizodai nebūtinai reiškia sveikatos problemą, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia smegenų sveikatą. Tyrimai rodo, kad ne vienas konkretus „stebuklingas“ produktas, o bendra mitybos kokybė gali būti svarbi kognityvinei funkcijai ir smegenų sveikatai.

Vešlus tulpių ir narcizų žydėjimas pavasarį priklauso nuo to, kada rudenį pasodinsite svogūnėlius. Tam tinkamiausias metas – kai dirva pradeda vėsti, tačiau dar nėra įšalusi. Jei tinkamą laiką praleisite, svogūnėliai gali nespėti įsišaknyti arba per anksti pradėti augti. Laiku pasodinti svogūnėliai turės pakankamai laiko suformuoti stiprią šaknų sistemą ir pasiruošti žiemai.

Nors daugelis mano, kad ruduo žymi sodininkystės sezono pabaigą, iš tiesų tai vienas svarbiausių laikotarpių sode. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais, kurie džiugins žiedais ir derliumi kitą pavasarį, o kai kuriais atvejais dar ir šiemet. Rugsėjo bei spalio darbai padeda ne tik paruošti sodą žiemai, bet ir užtikrina gausesnį derlių ateinančiais metais, rašoma fakt.pl. Nukritę lapai ir vėstantys orai nereiškia, kad darbus sode galima atidėti iki pavasario.

Pajūryje ant kranto išmestos medūzos neretai sukelia nerimą poilsiautojams, tačiau specialistai ramina – tai natūralus gamtos reiškinys. Pajūrio regioninio parko atstovai paaiškino, kad Baltijos jūroje gyvenančių ausytųjų medūzų gyvybės cikle toks etapas yra visiškai įprastas, o žmogui medūzos pavojaus nekelia. Pasak specialistų, medūzų stadija yra tik viena iš duobagyvių gyvenimo ciklo dalių, kurios pagrindinis tikslas – išplatinti lytines ląsteles ir užtikrinti rūšies tęstinumą.

Prasidėjus rudeniui rožių augintojams verta ir toliau stebėti savo augalus, nes būtent šiuo metu vis dar aktyvi viena dažniausių rožių ligų – juodligė. Vasarai einant į pabaigą soduose netrūksta įvairių darbų, tačiau rožėms reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Juodligė yra grybelinė liga, kuri pasireiškia tamsiomis dėmėmis ant lapų, jų geltonavimu ir ankstyvu kritimu, rašoma express.co.uk. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) ją laiko viena rimčiausių rožių ligų.

Orchidėjos yra vieni gražiausių kambarinių augalų, tačiau norint džiaugtis jų įspūdingais žiedais, būtina jas tinkamai prižiūrėti. Vienas svarbiausių priežiūros aspektų yra laistymas. Kaip dažnai ir kokiu vandeniu laistyti orchidėjas, kad jos gausiai žydėtų? Nors orchidėjos dažnai laikomos reikliais augalais, jas sėkmingai galima auginti ir namuose. Svarbiausia suprasti natūralius jų poreikius ir stengtis sukurti sąlygas, panašias į tas, kurios vyrauja atogrąžų miškuose, rašoma fakt.pl.