Augalai

Įtemptas darbų grafikas, prastas oras ar tiesiog šimtai kilometrų tarp miestų – priežasčių, kodėl prieš Vėlines nepavyksta pačiam nuvykti prie artimųjų kapų, būna įvairių. Užplūdus rudens spūstims kapinių prieigose, vis daugiau gyventojų šią pareigą patiki profesionalams.

Spalis sodininkams – ne metas visiškai atsipalaiduoti. Nors didžioji dalis derliaus jau nuimta, o augalų augimas sulėtėjęs, sode vis dar netrūksta darbų. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais prieš šaltesnius orus, sutvarkyti gėlynus ir paruošti sodą žiemai. Kai kuriuos darbus atlikus spalį, pavasarį sode bus gerokai mažiau rūpesčių. Be to, vėsesni rudens orai daugeliui sodo darbų yra kur kas malonesni nei vasaros karštis, rašoma uk.style.yahoo.com.

Lapkritis Lietuvoje atneš ne vieną svarbų pokytį – daliai gyventojų keisis socialinių išmokų skyrimo tvarka, pacientams atsivers naujos galimybės greičiau gauti kai kurias medicinos paslaugas, o statybų sektoriuje įsigalios daugiau skaitmeninių sprendimų. Naujovių laukia ir ūkininkų, aplinkosaugos bei kitose srityse. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kurie įsigalios nuo lapkričio 1-osios ir kuriuos verta žinoti pasitinkant paskutinį rudens mėnesį.

Praėjusiais metais obelų žiedus iškandžiojus pavasarinėms šalnoms ir sodininkams likus be derliaus, žiemą į sodus įsisukę speigai ir sniegas pridarė dar daugiau žalos – iššalo keli šimtai hektarų obelų. Nors ūkininkai derliumi nesiskundžia, jie su nerimu laukia artėjančios žiemos ir svarsto, kaip obelys šalčius ištvers šiemet. Praėjusią žiemą kai kuriems versliniams sodams šaltis pakenkė nedaug, o kai kur teks išrauti dešimtis tūkstančių obelų.

Rudenį kiemuose ir soduose netrūksta nukritusių lapų, nupjautos žolės, išrautų piktžolių ir nugenėtų šakų. Tvarkydami aplinką gyventojai neretai susiduria su klausimu, kur dėti susikaupusias žaliąsias atliekas ir kaip tinkamai jomis atsikratyti. Nors gali atrodyti, kad augalinės kilmės atliekos gamtai nekenkia, netinkamai tvarkomos jos gali tapti aplinkosaugos pažeidimų priežastimi.

Rudenį sodininkams tenka susidurti su viena dažna problema – šliužais, kurie drėgnu oru aktyviai ieško maisto ir slėptuvių. Jie gali apgraužti daržovių lapus, gėles ar kitus dekoratyvinius augalus. Nors kovai su šiais kenkėjais dažnai pasitelkiamos cheminės priemonės, specialistai ragina nepamiršti ir natūralesnių būdų. Vienas iš jų – sode auginti augalus, kurių šliužai nemėgsta.

Nors rudenį sodo darbų pamažu mažėja, kai kuriems augalams šis laikotarpis itin svarbus. Ne išimtis ir šilauogės – norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi, pasirūpinti jomis reikėtų dar prieš prasidedant didesniems šalčiams. Spalį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į augalų būklę, bet ir į dirvožemį, šaknų apsaugą bei tinkamą pasiruošimą žiemai.

Ar įmanoma dėvėtų drabužių parduotuvėje už kelis eurus atrasti tūkstančius kainuojantį drabužį? O gal net parduoti savo radinį pasaulinio garso „Netflix“ serialo kūrėjams? Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ Kristina Rimienė kalbins Augustę Barborą Budrienę – sprofesionalia „šmutkininke“ save vadinančią verslininkę, prekės ženklo „Dressed Herring“ įkūrėją ir tvarios mados puoselėtoją.

Spalį sodininkams verta atidžiau apžiūrėti savo vejas, nes viena natūrali medžiaga gali slopinti žolės augimą ir sudaryti palankias sąlygas samanoms plisti. Jei veja šiuo metu atrodo pageltusi ar išretėjusi, nerimauti nereikėtų. Spalis yra vienas palankiausių mėnesių vejai atsigauti, tačiau tam svarbu laiku pašalinti dažną rudens „svečią“ – nukritusius lapus. Po vasaros veja dažnai būna nusilpusi dėl kaitros, drėgmės trūkumo ir nuolatinio mindžiojimo.

Atvėsus orams ir vis dažniau pasirodant zylėms prie namų, daugelis susimąsto, ar jau metas kabinti lesyklėlę. Artėjant žiemai natūralaus maisto paieškos paukščiams gali tapti sudėtingesnės, todėl papildomas lesalas gali būti naudingas. Vis dėlto svarbu žinoti, kokį lesalą rinktis ir kaip prižiūrėti lesyklėlę, kad ji netaptų ligų plitimo šaltiniu. Netinkamas lesalas, nešvarūs paviršiai ar nuo drėgmės sugedęs lesalas gali pakenkti paukščiams.

Vilniuje šeštadienį prasidės pirmoji šio rudens želdinimo talka. Jos metu Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, planuojama pasodinti beveik tūkstantį krūmų, praneša sostinės savivaldybė. Skelbiama, kad talkoje kviečiami dalyvauti visi norintys prisidėti prie žalesnės rajono aplinkos kūrimo. Renginio metu specialistai dalysis augalų sodinimo ir priežiūros patarimais, o dalyvaujantiems moksleiviams bus įskaitomos socialinės-pilietinės veiklos valandos.

Naujas galvos skausmas mokslininkams ir daržininkams – Lietuvoje apsigyvenęs itin ėdrus juodagalvis dirvašliužis ėmė sparčiai veistis. Gamtininkai sako, kad net iki 5 cm ilgio užaugantis moliuskas per sezoną gali sunaikinti iki pusės daržovių ar kitų augalų derliaus. O štai sunaikinti šį šliužą – ne taip paprasta. Kol kas, kaip pripažįsta mokslininkai, nėra jokios medžiagos, kuri efektyviai paveiktų šį gyvį.

Raseinių rajone esantis Jūkainių miškas vėl nudžiugino gamtos mylėtojus – čia aptiktas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas korališkasis trapiadyglis. Tai yra itin retas grybas, kurio radimas laikomas ženklu, kad miške vis dar išlikusios natūraliai besivystančios ekosistemos. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija dalijosi V. Greičiaus nuotraukomis bei įžvalgomis, kad korališkasis trapiadyglis yra vienas jautriausių miško būklės indikatorių ir gali augti tik specifinėmis sąlygomis.

Auksinė uoga iš tolimo žemyno Europoje vis labiau populiarėja kaip supermaistas, kuris suderina puikų skonį ir sveikatai naudingas savybes. Dumplainiai žavi savo išvaizda, tačiau tikrasis jų lobis slypi maistinėse savybėse. Iš Pietų Amerikos kilęs augalas vis dažniau atsiduria europiečių virtuvėse ir sveiko maisto parduotuvėse. Jo būdinga forma su švelniu, žibintą primenančiu apvalkalu slepia oranžinį vaisių, pasižymintį išskirtiniu skoniu ir neįprasta sudėtimi.

Kapinės yra susikaupimo, apmąstymų ir pagarbos mirusiesiems vieta. Būtent todėl verta žinoti, kad egzistuoja tam tikros taisyklės, kurių pažeidimas gali atnešti nelaimę – niekada nedarykite to kapinėse. Nors daugelis jas laiko prietarais, atsargumas nepakenks. Štai septyni dalykai, kurių, pagal senuosius tikėjimus, kapinėse kategoriškai nederėtų daryti, rašo fakt.pl.

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų.

Kiekvieną penktadienį įspūdingais dalyvių namų pokyčiais Lietuvos žiūrovus stebinanti TV3 žiniasklaidos grupės eteryje rodoma laida „Namų idėja su IKEA“ niekuomet negaili staigmenų. O šįkart bus nustebinta ne tik svarbiausio savo namų kambario pokyčių laukianti herojė Lina, bet ir laidos vedėjas Leonardas Pobedonoscevas! Leo siurprizas lauks jau pačioje laidos pradžioje. Pamatęs vieną iš IKEA interjero dizainerių, kurios skubės pas šio penktadienio heroję, Leonardas neslėps nuostabos.

Scenoje jis – profesionalus operos solistas, kurio balsas skamba didžiausiose Lietuvos koncertų salėse, tačiau namuose Rafailas Karpis mielai užleidžia vadovavimą žmonai. Šį šeštadienį TV3 laidoje „Pasidaryk pats. Šeimai šiandien“ aktorius ir laidos vedėjas Audrius Bružas apsilankys solisto namuose, kur lauks ne tik rudeniški darbai šiltnamyje, bet ir atviri pokalbiai apie šeimą, kasdienybę bei netikėtos istorijos iš muzikinio gyvenimo.

Rododendrai – vieni mėgstamiausių dekoratyvinių krūmų, pavasarį džiuginantys ryškiais ir gausiais žiedais. Tačiau atvėsus orams kyla klausimas – kaip juos paruošti žiemai, kad pavasarį augalai vėl sėkmingai augtų ir žydėtų? Nors gali atrodyti, kad pakanka krūmus uždengti nuo šalčio, svarbu pasirūpinti ir dirvožemio drėgme bei tinkamu mulčiavimu.

Ruduo gėlių augintojui – ne vien atsisveikinimas su vasaros spalvomis, bet ir svarbus pasirengimo kitam pavasariui metas. Kol vienos gėlės dar džiugina žiedais, kitos jau baigia savo vegetaciją, o po žeme prasideda tylus, tačiau nepaprastai svarbus naujo žydėjimo ciklas. Būtent dabar sprendžiama, ar kitąmet sodybos gėlynas pasitiks margaspalviais tulpių žiedais, ar vasaros viduryje išdidžiai iškels galvas jurginai, kardeliai ir lelijos.

Ryškios spalvos šaltalankiai vertinami ne tik dėl skonio. Specialistai primena, kad šiose uogose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, todėl jos siejamos su įvairia nauda organizmui, o šaltalankių produktai plačiai naudojami ir maisto, ir kosmetikos pramonėje. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai pasidalijo moksliniais tyrimais pagrįstais faktais apie šaltalankius – ne vienas šias uogas matęs, tačiau ne visi žinome, kuo jos išsiskiria.

Artėjant šaltesniems orams sodininkai ima galvoti, kuriuos augalus būtina apsaugoti nuo šalčio, o kuriems papildoma priedanga gali būti visai nereikalinga. Nors dažnas skuba uždengti rožes, hortenzijas ar kitus jautresnius augalus, vis dėlto pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus augalo atsparumą, klimato sąlygas ir net sniego kiekį.

Vėstant orams ir vis dažniau pasirodant šalnoms, sodininkams jau metas pagalvoti apie augalų apsaugą. Staiga nukritusi temperatūra gali pakenkti jautresniems augalams, ypač jauniems krūmams, daigams ir tiems, kurie auginami vazonuose. Nors dalis sodo augalų šalčius ištveria gana lengvai, kitiems be papildomos priežiūros gali būti sunku išgyventi žiemą. Specialistai pataria neatidėlioti pasiruošimo ir pirmiausia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais augalais.

Rudenį veja ne visada atrodo taip gražiai, kaip norėtųsi. Po vasaros karščių, sausros ir dažno vaikščiojimo žolė gali pagelsti, išretėti, o kai kuriose vietose atsirasti plikų plotų. Vis dėlto specialistai ragina neskubėti nerimauti – spalį veją dar galima sustiprinti ir padėti jai pasiruošti žiemai. Tam nebūtina imtis sudėtingų darbų ar naudoti brangių priemonių. Pakanka reguliariai atlikti vieną paprastą užduotį – pašalinti nuo vejos nukritusius medžių lapus.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė informavo, kad Lietuvoje įsitvirtina rudeniniai orai – ciklonai atneša lietų ir vėsesnį orą, o trečiadienį kai kur numatoma ir perkūnija bei stipresni vėjo gūsiai. Vis dėlto nuo penktadienio orai keisis: įsivyraus sausesni ir ramesni orai, savaitgalį dienomis temperatūra sieks 11–15 laipsnių šilumos, tačiau naktimis kai kur gali pašalti.

Prasidėjus vėsesniems ir lietingesniems orams, namų vaistinėlėse dažnai atsiranda daugiau vaistinių žolelių arbatų, augalinių ekstraktų maisto papildų ar tinktūrų. Tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad nemaža dalis žmonių apie vaistinių žolelių naudą vis dar turi klaidingų įsitikimų ar nežino, kaip tinkamai jas panaudoti.

Atėjus rudeniui ir vis dažniau lyjant, vejos priežiūra tampa sudėtingesnė – žolė auga lėčiau, o drėgmė sudaro palankias sąlygas samanoms plisti. Pastebėję jas vejoje, sodininkai neretai skuba griebtis grėblio ir bando samanas pašalinti dar prieš žiemą. Vis dėlto toks sprendimas spalį gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją. Vejos priežiūros specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku žolei gali pritrūkti laiko atsigauti po intensyvesnių darbų.

Įpusėjęs dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ nuo šio ketvirtadienio žiūrovus pakvies nerti dar giliau ir įdomiau – į virtualios realybės patirtis, žaidimus ir instaliacijas. Spalio 15-ąją duris atvers iki festivalio pabaigos veiksianti paroda „NK-INTERACTIVE“ – Radvilų rūmų dailės muziejus ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pavirs erdvėmis, kuriose žiūrovai patys taps pasakojimų dalyviais.

Sąnariai – tai mums labai svarbios, sudėtingos anatominės struktūros. Jie užtikrina kaulų judrumą bei mechaninį skeleto stabilumą. Sąnariai padeda efektyviai paskirstyti gaunamas apkrovas ir yra reikalingi bet kokios kasdienės veiklos metu. Šių sudėtingų anatominių struktūrų funkcijos palaikymui svarbios ne tik vientisos (nepažeistos) kremzlės, bet ir pilnaverčiai raiščiai bei sausgyslės.

Povandeninė operatorė – reta ir išskirtinė profesija, kurioje filmavimo aikštele tampa vandenynas ar jūros dugnas. Čia neužtenka išmanyti filmavimą – reikia gerai nardyti, dėvėti sudėtingą įrangą ir mokėti dirbti nenuspėjamomis sąlygomis. Vilnietę kino prodiuserę Veroniką Tamulionytę į šią profesiją atvedė ne ilgai planuotas karjeros kelias, o paprastas smalsumas – noras savo akimis pamatyti povandeninį pasaulį.

Sunkiai užmiegate arba naktį dažnai prabundate? Mityba taip pat gali turėti įtakos miego kokybei. Kai kuriuose produktuose yra melatonino, magnio, triptofano ir kitų medžiagų, kurios gali padėti organizmui pasiruošti miegui. Apie 11 maisto produktų ir gėrimų, galinčių prisidėti prie geresnio miego, rašo „Healthline“ – suvalgę vakarais kurį nors vieną iš jų, galite pastebėti pokyčius.

„Žalgirio“ arenoje šurmuliavusioje Kauno knygų mugėje vienu ryškiausių renginių tapo žinomos žolininkės Adelės Karaliūnaitės naujosios knygos „Kosminis sodas ir vienuolika kūno galių“ pristatymas.  Renginio metu A. Karaliūnaitė pasidalijo ne tik savo knygos filosofija, bet ir giliomis, humoru persipynusiomis įžvalgomis apie žmonių sveikatą, netikras ligas, sielos kelionę, burtus bei gamtos stebuklus.

Daugelis sodininkų svajoja savo sode užsiauginti gardžių, sultingų slyvų. Vadinamos senovinės vengrinės slyvos Lietuvoje auga puikiai, jų vaisių neretai galima nusipirkti ir iš sodininkų mėgėjų. Tačiau su daugeliu veislinių slyvų situacija visai kitokia – medžiai vešliai auga, gausiai leidžia ūglius, tačiau derliaus tenka laukti metus ar net dešimtmečius.

Nors ruduo įsibėgėja ir soduose bei daržuose darbų lieka vis mažiau, nemažai lietuvių vis dar susiduria su įkyriu galvos skausmu – invaziniais šliužais. Šie kenkėjai drėgnomis rudens dienomis toliau pasirodo daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose drėgnose teritorijose. Šiuo metu jų ignoruoti nereikėtų, mat šliužai ruošiasi žiemoti, o dalis jų jau būna sudėję kiaušinėlius. Palikus juos ramybėje, pavasarį sode gali pasirodyti dar daugiau šių kenkėjų.

Orą valančiais augalais vadinami kambariniai augalai, kurie, manoma, ypač gerai sugeria iš oro kenksmingas medžiagas ir paverčia jas deguonimi. Sužinokite, kokie augalai apibūdinami kaip geriausiai valantys orą ir kokio poveikio iš jų tikėtis. Kai kurie kambariniai augalai kaip orą valantys žinomi jau kelis dešimtmečius.

Ruduo – metas, kai sodas pamažu ruošiamas žiemai, tačiau kartu verta pagalvoti ir apie tai, kas laukia pavasarį. Viena iš problemų, su kuria sodininkai gali susidurti atšilus orams – vejoje ir lysvėse atsiradę kurmiarausiai bei išrausti tuneliai. Nors kurmiai patys augalų neėda, jų veikla gali išjudinti dirvą ir pažeisti augalų šaknis. Be to, rudenį minkštesnė ir drėgnesnė žemė sudaro palankias sąlygas šiems gyvūnams raustis ieškant maisto.

Artėjant Vėlinių ir Visų Šventųjų dienoms, daugelis tradiciškai puošia artimųjų kapus gėlėmis. Chrizantemos yra dažniausias pasirinkimas kapų apželdinimui, tačiau yra daug kitų augalų, kurie ne tik gražiai atrodo kapinėse, bet ir geriau ištveria prastas oro sąlygas. Jei šiemet norite išbandyti kažką naujo, štai keli pasiūlymai, galintys tapti puikia alternatyva chrizantemoms, rašo zielony.onet.pl. Ką sodinti kapuose Vėlinėms? 1. Viržiai Viržiai yra vienos populiariausių rudens gėlių.

Vieni populiariausių lietuvių sodus užkariavusių augalų – rododendrai ir šluotelinės hortenzijos – kaip ir visi kiti šiuo metu pamažu ruošiasi artėjančiai žiemai. Ekspertai sako: norint, kad augalai sėkmingai peržiemotų ir pavasarį atgytų su nauja jėga, dabar praleisti vieno darbo tiesiog negalima. Daugeliui įprasta, kad pavasaris sode yra pats darbymetis, tačiau ruduo – ne ką mažiau svarbus metas.

Kaip pasikeičia gyvenimas, sulaukus 40-ties? Kaip dviem žinomiems žmonėms pavyksta išlaikyti darnius santykius? Ir kodėl kartais svarbiausia ne laimėti, o išdrįsti suklysti? Į šiuos klausimus šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ atsakys Indrė Bareikienė. Atvira, drąsi ir iš savęs pasijuokti gebanti moteris papasakos apie santuoką su Vidu Bareikiu, sveikatos išbandymus, naujus kūrybinius projektus ir gyvenimo pamokas.

Rudenį sodininkai dažniausiai jau baigia pagrindinius sezono darbus, tačiau šliužams tai – vienas aktyviausių metų laikotarpių. Atvėsus orams ir prasidėjus lietums, šie kenkėjai vėl tampa aktyvūs, o drėgna aplinka jiems ypač palanki. Būtent rudenį šliužai gali dėti kiaušinėlius, kurie peržiemoja dirvoje ir vėliau tampa naujos jų populiacijos pradžia. Todėl šis metų laikas yra tinkamas ne tik sutvarkyti sodą, bet ir imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti šliužų skaičių.

Ruduo – puikus metas sodinti šilauoges, vaismedžius ir vaiskrūmius. Tinkamai paruošta vieta ir teisingas pasodinimas užtikrins sėkmingą prigijimą bei gausų derlių kitais metais. Šilauogės – ne tik gardžios, bet ir labai naudingos uogos, todėl jų auginimas tampa vis populiaresnis tarp sodininkų. Tinkamos vietos parinkimas Šilauogėms būtina gerai apšviesta, saulėta vieta.

Norint kasmet džiaugtis sveiku ir gausiu daržovių derliumi, šiltnamiai turi būti tinkamai paruošti naujam sezonui. Šis procesas atliekamas trimis etapais: sanitarinis valymas, konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dezinsekcija, o galiausiai – dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis valymas Sanitarinis valymas atliekamas prieš žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Jo tikslas – kruopščiai išvalyti šiltnamį ir paruošti jį tolesniam dezinfekciniam apdorojimui.

60-metis Šarūnas Kasmauskas, gyvenantis šalia Darbėnų, Kretingos rajone, jau beveik du dešimtmečius kuria tai, apie ką svajojo dar vaikystėje. Iš pradžių mintis kada nors turėti savo sodą ar parką atrodė tarsi paprasta vaikiška svajonė, tačiau ilgainiui ji virto 16 hektarų japonišku sodu, į kurį kasmet užsuka apie 50 tūkstančių lankytojų. 2007-aisiais pradėtame kurti sode šiandien sukaupta apie 13 tūkstančių tonų akmenų, o jo priežiūrai kasmet į Lietuvą atvyksta ir japonų meistrai.

Rudenį sklypuose gyventojų kūrenamos gamtinės atliekos neretai piktina kaimynus. Mat ne kiekvienas laužą sukurti užsimojęs sodininkas atsižvelgia į tądien vyraujančią vėjo kryptį ir kartkartėmis tiesiog „išrūko“ gyvenančiuosius kitapus tvoros. Taip nutiko ir Pelėdnagiuose. Galiausiai buvo iškviesti ugniagesiai. Į pastabas nereagavo Gesinti ne tik ugnies, tačiau ir beįsiplieskiančio kaimynių nesutarimo rajono ugniagesiai skubėjo trečiadienį, 14.41 val.

„Auginu gėles ir pomidorus, patinka nerti, siuvinėti, siūti, iš popieriaus ar putgumės karpau bei gaminu gėles, skaitau knygas,  dėlioju deimantines mozaikas ir tapau pagal skaičius“, – vieną po kitos mėgiamas laisvalaikio veiklas vardija alytiškė Kristina Jonynienė.

Lietuva augalų sėklas saugo ne tik savame genų banke, bet ir pasaulinėje saugykloje Svalbarde – Norvegijai priklausančiame salyne. Į Svalbarde esančią saugyklą Lietuva šiemet siunčia jau trečią sėklų rinkinį. Specialistai sako, kad tai garantija, padėsianti išsaugoti savo krašto augmeniją ateities kartoms.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šilauogių augintojai dažnai susiduria su ta pačia problema: po žiemos nušąla jaunų ūglių viršūnės, o pavasarį tenka tenkintis tik tuo, kas išliko ant senų šakų. Kad to riziką kiek įmanoma sumažintumėte, tinkamai paruoškite šilauoges prieš žiemą – tai padės joms ne tik peržiemoti, bet ir kitais metais sulaukti puikaus derliaus.

Po šiltų dienų sinoptikai prognozuoja permainas, kurios pasieks mus jau savaitės pabaigoje. Kita vertus, nieko nuostabaus, nes spalis yra neeilinis mėnuo dėl gamtos ir orų pokyčių. Anot klimatologo Arūno Bukančio, pagal daugiamečius duomenis, likęs spalis numatomas gana šiltas, temperatūra 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę.

Chrizantemos – vienos dažniausiai pasirenkamų gėlių kapams prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Nors šios rudens gėlės gali ilgai išlikti puošnios, jų išvaizdai didelę įtaką turi tai, kaip augalas prižiūrimas vos parsinešus iš parduotuvės. Viena dažniausių klaidų – norint augalui padėti, iš karto jį gausiai palaistyti ir pastatyti lauke. Tačiau per didelis vandens kiekis ir staigus temperatūros pokytis chrizantemai gali būti žalingi.