Augalai

Artėjant Vėlinėms daugelis lietuvių skuba tvarkyti artimųjų kapų, sodina gėles ir galvoja, kaip gražiai pagerbti išėjusiuosius. Tačiau kartais net tokie pasirinkimai, kuo apželdinti kapą, gali tapti nesusipratimų giminėje priežastimi – tai rodo prieš kelerius metus savo pasakojimu pasidalijusios skaitytojos Monikos istorija, kuri, atvykusi prie dėdės kapo, liko nustebusi.

Hortenzijos – vieni įspūdingiausių sodo augalų, vasarą ir rudenį džiuginantys dideliais, spalvingais žiedynais. Tačiau norint, kad krūmai gausiai žydėtų ir kitą sezoną, svarbu tinkamai juos prižiūrėti ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Spalį, kai žiedai pradeda ruduoti ir praranda savo spalvą, daugeliui sodininkų kyla noras augalus apkarpyti ir paruošti žiemai. Vis dėlto būtent šiuo metu padaryta klaida gali turėti įtakos kitų metų žydėjimui.

Per šimtmetį susiformuoja vos centimetras derlingo dirvožemio, šiuo metu apie 90 proc. pasaulio dirvožemio – nualinti. Žmogaus įtaka gamtai ir pasaulinio atšilimo skatinimas ypač paveikia vyresnius, o vilties teikia jaunimo vertybės. Apie žmogaus santykį su gamta bei ateities galimybes laidoje pasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Virginija Podėnienė. Kuo gresia dirvožemio nualinimas? V. Podėnienė: Derliaus sumažėjimu, didelėmis investicijomis.

Šliužai sodininkams gali tapti tikru galvos skausmu – šie kenkėjai apgraužia augalų lapus, gadina vaisius ir palieka gleivėtus pėdsakus. Dažniausiai jie suaktyvėja naktį, todėl dieną pastebėti pačius šliužus gali būti sunku. Norint apsaugoti sodą, nebūtina iš karto griebtis agresyvių cheminių priemonių – kartais galima išbandyti ir namuose turimus ingredientus.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kaunietė Miglė įsisukusi į darbų sūkurį – jos rankose gimsta kompozicijos, nugulančios ant tautiečių mirusių artimųjų kapų. Moteris pripažįsta, kad darbų netrūksta nei elektroninėje parduotuvėje, nei fiziniame salone, tačiau šypteli, kad jai tai ne darbas, o maloni veikla ir atsipalaidavimo būdas.

Rudenį sodui ir augalams reikia ne tik tinkamos priežiūros, bet ir maistinių medžiagų, kurios padėtų jiems išlikti sveikiems. Tačiau norint pasirūpinti augalais, nebūtina skubėti į parduotuvę pirkti specialių trąšų. Pasirodo, naudingų medžiagų galima išgauti ir iš to, ką dažnai išmetame į šiukšliadėžę. Sodininkystės ekspertė ir „TikTok“ kūrėja Ifzaal pasidalijo paprastu būdu, kaip iš kiaušinių lukštų pasigaminti augalams skirtą tirpalą.

Jei šiemet braškės džiugino gausiomis uogomis, verta pasirūpinti, kad kitą sezoną jų netrūktų. Tam svarbu tinkamai paruošti augalus šaltajam metų laikui ir pasirūpinti jų maisto medžiagų atsargomis. Tinkamas tręšimas rudenį gali padėti braškėms sustiprėti ir lengviau ištverti žiemos šalčius. Sužinokite, kuo tręšti braškes prieš žiemą, kad kitą vasarą jos vėl džiugintų gausiu derliumi.

Artėjant Vėlinėms, daugelis jau rūpinasi artimųjų kapais ir ieško gėlių, kurios ne tik gražiai atrodytų, bet ir kuo ilgiau išliktų puošnios. Vieni renkasi tradicines chrizantemas, kiti – elegantiškas rožes, tačiau permainingi rudens orai gali greitai pakeisti net gražiausių žiedų išvaizdą. Lietus, vėjas ir pirmosios šalnos gėlėms tampa tikru išbandymu, todėl svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį dar prieš jas įsigyjant.

Blynai – vienas universaliausių, greičiausiai ir pigiausiai pagaminamų patiekalų, žinomų visame pasaulyje. Keičiant tešlą, įdarą ar priedus, jie gali tapti ir saldžiais pusryčiais, ir sočiais pietumis, ir daržovių gausia vakariene. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai pataria, kaip išsikepti pačius gardžiausius blynus ir siūlo tris receptus, pagal kuriuos porcija asmeniui atsieis mažiau nei vieną eurą.

Renkantis augalus sodui ar gėlynui dažnas pirmiausia žiūri į jų išvaizdą, kainą ar žydėjimo laiką. Tačiau svarbu nepamiršti ir kitos svarbios informacijos, kuri gali padėti išvengti nusivylimo ateityje. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė dalijosi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį perkant augalus.

Rudenį vis dar turime rūpintis savo sodu, jei norime, kad kitą sezoną jis duotų gausų derlių. Nepaisant vėsesnių dienų, šliužai iš sklypų dar neišnyksta. Negana to, jie ne tik išlieka aktyvūs, bet ir jų kiaušinėliai žiemoja dirvoje, todėl turime pasirūpinti šliužų naikinimu dar prieš jiems išplintant. Rudenį savo sode vis dar galime pastebėti šliužų buvimo požymių. Apie tai signalizuoja apgraužti arba nykstantys augalai.

Prekybos centruose ir prekyvietėse prie kapinių gėlių kapams pasirinkimas yra milžiniškas, tačiau ne visas jas verta pirkti, jei svarbus jų ilgaamžiškumas. Kai kurioms rūšims spalį ir lapkritį net neverta leisti pinigų, nes menkiausias atvėsimas gali sugadinti jų išvaizdą. Renkantis gėles kapams Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms neverta žiūrėti vien į jų išvaizdą. Toks trumparegiškas požiūris gali lemti tai, kad jau po kelių dienų gėles teks išmesti.

Tiltagalių kaime Panevėžio rajone 15-ąjį kartą vyko alternatyvios mados festivalis. Scenoje kūrėjai demonstravo sukneles, batelius ir aksesuarus iš įvairiausių gamtos gėrybių – smulkiausių svarainių seklyčių, kankorėžių žvynelių, varnalėšų ar lietuviškų šiaudų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Lietuviškus šiaudus siuntėsi į Norvegiją „Kaip matosi, pagrinde šiaudai.“  Ne tik šiaudiniais aukštakulniais, bet ir suknele iš šiaudų netrukus puošis jų kūrėja Samanta.

Artėjant Vėlinėms, visoje šalyje kyla masinis pirkėjų sujudimas – žmones į prekybos centrus gena noras iš anksto pasirūpinti išėjusiųjų atminimu. Daugelis skuba ieškoti gražiausių kapų žvakių bei gėlių, tikėdamiesi rasti ne tik kokybiškas, bet ir piniginei palankiausias prekes. Tačiau, naršydami po gausias lentynas, gyventojai susiduria su itin skirtinga pasiūla ir pastebimais kainų skirtumais.

Nuskynus paskutines šilauoges dar neskubėkite pamiršti krūmų. Tai, kaip jais pasirūpinsite prieš žiemą, gali turėti įtakos augalų būklei ir kitų metų derliui. Sodininkystės svetainėje „This Is My Garden“ rašoma, kad rudenį svarbu papildyti mulčio sluoksnį, pasirūpinti drėgme ir tinkamai išgenėti krūmus. Tačiau vieno darbo šiuo metų laiku geriau vengti – šilauogių tręšimo. Pasibaigus derėjimo sezonui šilauogių krūmams vis dar reikia priežiūros.

Ruduo įsibėgėja, tačiau darbai sode nesibaigia – dabar pats metas padėti augalams pasiruošti žiemai. Daugelis nepraleidžia įvairių dekoratyvinių augalų priežiūros darbų, tačiau svarbu tinkamai pasirūpinti ir kieme augančiais spygliuočiais ir įvairiomis pušimis. Kokie du darbai šiuo metu pušims padedant ruoštis šaltajam sezonui yra svarbiausi, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo biologas, ekspertas Nerijus Vanagas.

Rudenį, artėjant Vėlinėms, daugelis žmonių ne tik puošia artimųjų kapus, bet ir svarsto, kokius augalus dar galima pasodinti, kad jie džiugintų ir kitais metais. Nors dalis gėlių pasirenkamos trumpalaikiam kapavietės papuošimui, ruduo taip pat tinkamas metas pasirūpinti daugiamečiais augalais. Tiesa, svarbu žinoti, kuriuos augalus verta sodinti dabar, o kuriuos geriau palikti pavasariui.

Nors samanos gali suteikti vešlumo ir žalumos, jų atsiradimas vejoje retai yra geras ženklas. Jos užgožia žolę, o pasibaigus žiemai veja gali likti išretėjusi ir netolygi. Rudenį pasimato, jei veja yra išretėjusi ar nusilpusi, dėl to atsiranda plikų vietų, kuriose, orams vėstant ir didėjant drėgmės lygiui, lengvai įsigali samanos. Laimei, ruduo yra vienas geriausių laikų kovoti su samanomis vejoje.

Žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė visai neseniai pristatė naują knygą „Kosminis sodas ir vienuolika kūno galių“. Joje autorė ne tik dalijasi ilgamete patirtimi, bet ir atveria asmeniškesnę savo gyvenimo pusę. Naujienų portalui tv3.lt Adelė Karaliūnaitė atvirai prakalbo apie naujus vėjus gyvenime. Naujas vingis gyvenime A. Karaliūnaitė neslėpė – išleisti knygą jai nebuvo lengva.

Artėjant Vėlinėms, daugelis gyventojų skuba sutvarkyti artimųjų kapus ir pasirūpinti jų puošyba. Vieni renkasi tradicines chrizantemas, kiti ieško augalų, kurie išliktų dekoratyvūs ne tik lapkritį, bet ir iki pat pavasario. Vis dėlto, atvėsus orams, ne visos gėlės vienodai gerai ištveria šalnas, todėl svarbu žinoti, ką verta sodinti ir kaip prižiūrėti augalus šiuo metų laiku.

Rožės džiugina sodininkus įspūdingais žiedais, tačiau norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitais metais vėl gausiai žydėtų, svarbu pasirūpinti jų priežiūra rudenį. Nors šie augalai laikomi gana atspariais ir ilgaamžiais, šaltuoju metų laiku jie gali tapti jautresni įvairioms ligoms. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti dirvožemio būklei ir aplink augalus susikaupusioms augalų liekanoms.

Storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų visame pasaulyje. Jis vadinamas „turtingųjų vėžiu“, nes dažniau pasitaiko ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Tarp rizikos veiksnių minimi netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka. Storosios žarnos vėžys ilgą laiką gali vystytis be ryškių simptomų, todėl profilaktikai ypač svarbios patikros programos ir rizikos veiksnių žinojimas.

Aktorius ir televizijos laidų vedėjas Audrius Bružas šį kartą leisis į svečius pas dainininkę Inetą Puzaraitę-Žvagulienę. Čia jo lauks ne tik gausus vaišių stalas, bet ir nemenkas darbų sąrašas. Nors vedėjas buvo nusiteikęs viską atlikti greitai ir be ilgų kalbų, netrukus paaiškės, kad užduotis pareikalaus ir drąsos, ir išradingumo. O po darbų lauks netikėta pažintis su gausiu šeimos gyvūnų ūkiu. Į svečius pas Inetą Audrius atvyks ne tuščiomis. Prieš tai užsukęs į „Pigu.

Artėjant Vėlinėms, vyksime lankyti artimųjų kapų, tačiau ramų pabuvimą prisimenant išėjusius neretai lydi ir tvarkymo darbai – tenka valyti susikaupusius pušų spyglius bei lapus, ravėti piktžoles, prižiūrėti gėlynus. Specialistai pastebi, kad norėdami skirti mažiau laiko kapavietės priežiūrai, žmonės ieško praktiškesnių sprendimų, pavyzdžiui, renkasi granito plokštes ar mažesnius augalų plotus.

Nors iki žiemos lieka vis mažiau laiko, kai kurie gamtos ženklai kol kas labiau primena ankstyvą rudenį nei artėjančius šalčius. Tokie pokyčiai nepraslysta pro akis ir Dzūkijoje gyvenančiai Janinai Janušauskienei, kuri gamtą stebi nuo pat vaikystės. Moteris pastebėjo, kad šiemet augalai neįprastai ilgai išlieka gyvybingi.

Artėjant Vėlinėms, gėlių stendus Lietuvoje pamažu užpildo rudeninės gėlės, pirmiausia – chrizantemos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovė atskleidė, kokiais augalais tautiečiai puošia artimųjų kapus, palygino skirtingus Baltijos šalių gyventojų pasirinkimus – jei Lietuvoje chrizantema vis dar asocijuojasi su kapų gėle, tuo metu Latvijoje jos nevengiama dovanoti ir vestuvių proga.

Užauginti daugiau nei 200 kilogramų sveriantį moliūgą – ne kiekvienam įveikiama užduotis. Tačiau vienam lietuviui pavyko užauginti net 227 kilogramus sveriantį milžiną. Apie tai, kaip pavyko užauginti tokį milžiną ir ką su juo ketina daryti, pasakojo jo augintojas Saulius Malūnavičius. Kiek tiksliai svėrė jūsų užaugintas milžinas moliūgas? S. Malūnavičius: 227 kilogramus.

Nors kapaviečių puošimas prieš Visų Šventųjų dienas ir Vėlines yra mūsų tradicija, tačiau neretai dėl to atsiranda dideli kiekiai išmetamųjų atliekų. Dėl to reikšminga prisiminti, kaip galime tvariai sutvarkyti kapus ir išmesti kuo mažiau atliekų. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontaitė dalijosi, kad tokių atliekų kiekiai prieš šventes šokteli bene dvigubai.

Artėjant vienoms svarbiausių rudenį minėtų dienų – Visiems Šventiems ir Vėlinėms, Lietuvos kapines užplūs minios žmonių. Kasmet išreikšti pagarbą mirusiems artimiesiems šiuo laikotarpiu daugeliui tautiečių įprasta. Visgi, ne ką mažiau aktualus yra būtent dabar suintensyvėjęs kapaviečių paruošimas prieš pačias šventes.

Norint, kad pavasarį daržuose ir gėlynuose būtų kuo mažiau šliužų, kovą su jais reikėtų pradėti dar rudenį. Būtent dabar svarbu sutvarkyti vietas, kuriose šie kenkėjai slepiasi, ir sunaikinti aptiktus kiaušinėlius. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė paaiškino, į ką atkreipti dėmesį ir kokių klaidų geriau nedaryti. Nors rudenį šliužų gali atrodyti mažiau nei vasarą, tai dar nereiškia, kad kitą sezoną jų nebus.

Miegamasis šiandien dažnai skirtas ne tik poilsiui. Neretai jame prireikia ir vietos darbui ar hobiams. Tačiau kuo daugiau skirtingų funkcijų tenka vienai erdvei, tuo dažniau kyla iššūkis ne tik, kaip sutalpinti reikalingus daiktus, bet ir išlaikyti pusiausvyrą, kuri leistų ir produktyviai dirbti, ir jaukiai atsipalaiduoti. Interjero dizainerės dalinasi praktiškais patarimais, kaip turimoje miegamojo erdvėje funkcionaliai suderinti abu šiuos poreikius, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

Rudenį keliaujant gamtoje galime pamatyti tarsi degančius krūmus. Tai – ožekšniai. Kadangi jų lapai nusidažo neįtikėtinai ryškia, švytinčia purpurine bei raudona spalva, iš tolo krūmas atrodo tarsi liepsnojantis ugnimi, todėl šie augalai ir vadinami degančiais krūmais, rudens žibintais, dar jie vadinami skietmedžiais, verpstėmis – šių augalų mediena labai kieta ir buvo naudojama verpstėms, audimo staklių skietams gaminti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo spalio 16 d. pradėėjo mokėti 2026 m. išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Planuojama, kad jau spalį ūkininkams bus išmokėta 332 mln. eurų. Pagal Europos Sąjungos reglamentus išankstinės išmokos gali būti mokamos nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. 2026 m. išankstinių išmokų dalis negali viršyti 75 proc. visos pareiškėjui priklausančios paramos sumos.

Vėlinės – viena svarbiausių atminimo dienų Lietuvoje, todėl spalį daugelis skuba sutvarkyti artimųjų kapavietes. Akmenys.lt duomenimis, šį mėnesį kapams skirtos skaldos ir kitų priežiūros prekių parduodama 3-4  kartus daugiau nei įprastą mėnesį. Ką lietuviai renkasi kapams, kaip pastaraisiais metais keitėsi kapų estetika ir kaip kapavietę sutvarkyti, kad ji ilgai išliktų tvarkinga, pasakoja pardavimų vadovė Asta Garliauskienė bei „Memorus“ direktorė ir dizainerė Eglė Balčiūnienė.

Vytaras Radzevičius turi daug svejonių, bet ne visas jam leidžia įgyvendinti jo žmona Laisvė Radzevičienė. Apie tai TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Vytaro ferma“ prakalbo pats Vytaras prisiminęs vieną seną savo svajonę. Šįkart laidoje „Vytaro ferma“ vedėjas nuvyko į svečius pas kadaise Užupyje gyvenusį buvusį didžėjų Martyną, kurio gyvenimas šiandien – kardinaliai kitoks. Jis ne tik apsigyveno kaime, bet ir ėmė čia puoselėti – ne tokį jau įprastą – kanapių ūkį.

Spalio antroji pusė šiemet dar leidžia pasidžiaugti šiluma, tačiau gamta pamažu ruošiasi šaltajam sezonui. Dzūkijoje gyvenanti Janina Janušauskienė gamtos ženklus stebi nuo pat vaikystės, todėl ir dabar atidžiai žvalgosi, kas vyksta aplinkui. Moteris sako nepamenanti, kad šiuo metų laiku gėlynai dar būtų tokie gyvybingi, o šalnos taip ilgai nepasiektų jos augalų.

Vytarą Radzevičių visuomet domino miesto triukšmą į kaimo ramybę iškeitusių žmonių pasirinkimai, nes tą jis yra patyręs ir pats. Todėl šįkart TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Vytaro ferma“ vedėjas vyks į svečius pas kadaise Užupyje gyvenusį buvusį didžėjų Martyną. Šiandien jo gyvenimas – kardinaliai kitoks. Jis ne tik apsigyveno kaime, bet ir ėmė čia puoselėti ne tokį jau įprastą ūkį.

Rudenį Kuršių nerijoje akį traukia ryškiais rausvais vaisiais pasipuošęs raukšlėtalapis erškėtis. Nedaug kas žino, kad tai yra invazinė rūšis, kelianti grėsmę unikaliai pajūrio gamtai. Kadaise raukšlėtalapis erškėtis buvo sodinamas siekiant sutvirtinti smėlio kopas ir apsaugoti jas nuo vėjo ardymo. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad šis augalas geba sparčiai plisti ir užkariauti vis didesnius plotus. Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) kilęs iš Rytų Azijos.

Rudeniui persiritus į antrąją pusę, į Lietuvą atkeliauja ir šalnos – sinoptikai įspėja, kad antradienio naktį šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur gali susidaryti šalnos. Šalnos gali tapti rimtu išbandymu kai kuriems augalams – jos gali pakenkti rudeninėms daržovėms, kurių derlius dar nenuimtas. Artinasi šalnos Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pirmadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma.

Siekiama atkurti labiausiai pažeistas vieno didžiausių ir gražiausių Lietuvoje Margupio kadagyno Jurbarko rajone vietas – taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos kadagynui plėstis.  Kaip BNS sakė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Vaidas Greičius, kadagyno būklė nėra ypač bloga.  „Buvo aptvarkytas (kadagynas – BNS) praeityje, tai ta būklė nėra itin kritiška, bet blogėja.

Įtemptas darbų grafikas, prastas oras ar tiesiog šimtai kilometrų tarp miestų – priežasčių, kodėl prieš Vėlines nepavyksta pačiam nuvykti prie artimųjų kapų, būna įvairių. Užplūdus rudens spūstims kapinių prieigose, vis daugiau gyventojų šią pareigą patiki profesionalams.

Spalis sodininkams – ne metas visiškai atsipalaiduoti. Nors didžioji dalis derliaus jau nuimta, o augalų augimas sulėtėjęs, sode vis dar netrūksta darbų. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais prieš šaltesnius orus, sutvarkyti gėlynus ir paruošti sodą žiemai. Kai kuriuos darbus atlikus spalį, pavasarį sode bus gerokai mažiau rūpesčių. Be to, vėsesni rudens orai daugeliui sodo darbų yra kur kas malonesni nei vasaros karštis, rašoma uk.style.yahoo.com.

Lapkritis Lietuvoje atneš ne vieną svarbų pokytį – daliai gyventojų keisis socialinių išmokų skyrimo tvarka, pacientams atsivers naujos galimybės greičiau gauti kai kurias medicinos paslaugas, o statybų sektoriuje įsigalios daugiau skaitmeninių sprendimų. Naujovių laukia ir ūkininkų, aplinkosaugos bei kitose srityse. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kurie įsigalios nuo lapkričio 1-osios ir kuriuos verta žinoti pasitinkant paskutinį rudens mėnesį.

Praėjusiais metais obelų žiedus iškandžiojus pavasarinėms šalnoms ir sodininkams likus be derliaus, žiemą į sodus įsisukę speigai ir sniegas pridarė dar daugiau žalos – iššalo keli šimtai hektarų obelų. Nors ūkininkai derliumi nesiskundžia, jie su nerimu laukia artėjančios žiemos ir svarsto, kaip obelys šalčius ištvers šiemet. Praėjusią žiemą kai kuriems versliniams sodams šaltis pakenkė nedaug, o kai kur teks išrauti dešimtis tūkstančių obelų.

Rudenį kiemuose ir soduose netrūksta nukritusių lapų, nupjautos žolės, išrautų piktžolių ir nugenėtų šakų. Tvarkydami aplinką gyventojai neretai susiduria su klausimu, kur dėti susikaupusias žaliąsias atliekas ir kaip tinkamai jomis atsikratyti. Nors gali atrodyti, kad augalinės kilmės atliekos gamtai nekenkia, netinkamai tvarkomos jos gali tapti aplinkosaugos pažeidimų priežastimi.

Rudenį sodininkams tenka susidurti su viena dažna problema – šliužais, kurie drėgnu oru aktyviai ieško maisto ir slėptuvių. Jie gali apgraužti daržovių lapus, gėles ar kitus dekoratyvinius augalus. Nors kovai su šiais kenkėjais dažnai pasitelkiamos cheminės priemonės, specialistai ragina nepamiršti ir natūralesnių būdų. Vienas iš jų – sode auginti augalus, kurių šliužai nemėgsta.

Nors rudenį sodo darbų pamažu mažėja, kai kuriems augalams šis laikotarpis itin svarbus. Ne išimtis ir šilauogės – norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi, pasirūpinti jomis reikėtų dar prieš prasidedant didesniems šalčiams. Spalį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į augalų būklę, bet ir į dirvožemį, šaknų apsaugą bei tinkamą pasiruošimą žiemai.

Ar įmanoma dėvėtų drabužių parduotuvėje už kelis eurus atrasti tūkstančius kainuojantį drabužį? O gal net parduoti savo radinį pasaulinio garso „Netflix“ serialo kūrėjams? Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ Kristina Rimienė kalbins Augustę Barborą Budrienę – sprofesionalia „šmutkininke“ save vadinančią verslininkę, prekės ženklo „Dressed Herring“ įkūrėją ir tvarios mados puoselėtoją.

Spalį sodininkams verta atidžiau apžiūrėti savo vejas, nes viena natūrali medžiaga gali slopinti žolės augimą ir sudaryti palankias sąlygas samanoms plisti. Jei veja šiuo metu atrodo pageltusi ar išretėjusi, nerimauti nereikėtų. Spalis yra vienas palankiausių mėnesių vejai atsigauti, tačiau tam svarbu laiku pašalinti dažną rudens „svečią“ – nukritusius lapus. Po vasaros veja dažnai būna nusilpusi dėl kaitros, drėgmės trūkumo ir nuolatinio mindžiojimo.