Augalai

Artėjant Vėlinėms, visoje šalyje kyla masinis pirkėjų sujudimas – žmones į prekybos centrus gena noras iš anksto pasirūpinti išėjusiųjų atminimu. Daugelis skuba ieškoti gražiausių kapų žvakių bei gėlių, tikėdamiesi rasti ne tik kokybiškas, bet ir piniginei palankiausias prekes. Tačiau, naršydami po gausias lentynas, gyventojai susiduria su itin skirtinga pasiūla ir pastebimais kainų skirtumais.

Nuskynus paskutines šilauoges dar neskubėkite pamiršti krūmų. Tai, kaip jais pasirūpinsite prieš žiemą, gali turėti įtakos augalų būklei ir kitų metų derliui. Sodininkystės svetainėje „This Is My Garden“ rašoma, kad rudenį svarbu papildyti mulčio sluoksnį, pasirūpinti drėgme ir tinkamai išgenėti krūmus. Tačiau vieno darbo šiuo metų laiku geriau vengti – šilauogių tręšimo. Pasibaigus derėjimo sezonui šilauogių krūmams vis dar reikia priežiūros.

Ruduo įsibėgėja, tačiau darbai sode nesibaigia – dabar pats metas padėti augalams pasiruošti žiemai. Daugelis nepraleidžia įvairių dekoratyvinių augalų priežiūros darbų, tačiau svarbu tinkamai pasirūpinti ir kieme augančiais spygliuočiais ir įvairiomis pušimis. Kokie du darbai šiuo metu pušims padedant ruoštis šaltajam sezonui yra svarbiausi, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo biologas, ekspertas Nerijus Vanagas.

Rudenį, artėjant Vėlinėms, daugelis žmonių ne tik puošia artimųjų kapus, bet ir svarsto, kokius augalus dar galima pasodinti, kad jie džiugintų ir kitais metais. Nors dalis gėlių pasirenkamos trumpalaikiam kapavietės papuošimui, ruduo taip pat tinkamas metas pasirūpinti daugiamečiais augalais. Tiesa, svarbu žinoti, kuriuos augalus verta sodinti dabar, o kuriuos geriau palikti pavasariui.

Nors samanos gali suteikti vešlumo ir žalumos, jų atsiradimas vejoje retai yra geras ženklas. Jos užgožia žolę, o pasibaigus žiemai veja gali likti išretėjusi ir netolygi. Rudenį pasimato, jei veja yra išretėjusi ar nusilpusi, dėl to atsiranda plikų vietų, kuriose, orams vėstant ir didėjant drėgmės lygiui, lengvai įsigali samanos. Laimei, ruduo yra vienas geriausių laikų kovoti su samanomis vejoje.

Žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė visai neseniai pristatė naują knygą „Kosminis sodas ir vienuolika kūno galių“. Joje autorė ne tik dalijasi ilgamete patirtimi, bet ir atveria asmeniškesnę savo gyvenimo pusę. Naujienų portalui tv3.lt Adelė Karaliūnaitė atvirai prakalbo apie naujus vėjus gyvenime. Naujas vingis gyvenime A. Karaliūnaitė neslėpė – išleisti knygą jai nebuvo lengva.

Artėjant Vėlinėms, daugelis gyventojų skuba sutvarkyti artimųjų kapus ir pasirūpinti jų puošyba. Vieni renkasi tradicines chrizantemas, kiti ieško augalų, kurie išliktų dekoratyvūs ne tik lapkritį, bet ir iki pat pavasario. Vis dėlto, atvėsus orams, ne visos gėlės vienodai gerai ištveria šalnas, todėl svarbu žinoti, ką verta sodinti ir kaip prižiūrėti augalus šiuo metų laiku.

Rožės džiugina sodininkus įspūdingais žiedais, tačiau norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitais metais vėl gausiai žydėtų, svarbu pasirūpinti jų priežiūra rudenį. Nors šie augalai laikomi gana atspariais ir ilgaamžiais, šaltuoju metų laiku jie gali tapti jautresni įvairioms ligoms. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti dirvožemio būklei ir aplink augalus susikaupusioms augalų liekanoms.

Storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų visame pasaulyje. Jis vadinamas „turtingųjų vėžiu“, nes dažniau pasitaiko ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Tarp rizikos veiksnių minimi netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka. Storosios žarnos vėžys ilgą laiką gali vystytis be ryškių simptomų, todėl profilaktikai ypač svarbios patikros programos ir rizikos veiksnių žinojimas.

Aktorius ir televizijos laidų vedėjas Audrius Bružas šį kartą leisis į svečius pas dainininkę Inetą Puzaraitę-Žvagulienę. Čia jo lauks ne tik gausus vaišių stalas, bet ir nemenkas darbų sąrašas. Nors vedėjas buvo nusiteikęs viską atlikti greitai ir be ilgų kalbų, netrukus paaiškės, kad užduotis pareikalaus ir drąsos, ir išradingumo. O po darbų lauks netikėta pažintis su gausiu šeimos gyvūnų ūkiu. Į svečius pas Inetą Audrius atvyks ne tuščiomis. Prieš tai užsukęs į „Pigu.

Artėjant Vėlinėms, vyksime lankyti artimųjų kapų, tačiau ramų pabuvimą prisimenant išėjusius neretai lydi ir tvarkymo darbai – tenka valyti susikaupusius pušų spyglius bei lapus, ravėti piktžoles, prižiūrėti gėlynus. Specialistai pastebi, kad norėdami skirti mažiau laiko kapavietės priežiūrai, žmonės ieško praktiškesnių sprendimų, pavyzdžiui, renkasi granito plokštes ar mažesnius augalų plotus.

Nors iki žiemos lieka vis mažiau laiko, kai kurie gamtos ženklai kol kas labiau primena ankstyvą rudenį nei artėjančius šalčius. Tokie pokyčiai nepraslysta pro akis ir Dzūkijoje gyvenančiai Janinai Janušauskienei, kuri gamtą stebi nuo pat vaikystės. Moteris pastebėjo, kad šiemet augalai neįprastai ilgai išlieka gyvybingi.

Artėjant Vėlinėms, gėlių stendus Lietuvoje pamažu užpildo rudeninės gėlės, pirmiausia – chrizantemos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovė atskleidė, kokiais augalais tautiečiai puošia artimųjų kapus, palygino skirtingus Baltijos šalių gyventojų pasirinkimus – jei Lietuvoje chrizantema vis dar asocijuojasi su kapų gėle, tuo metu Latvijoje jos nevengiama dovanoti ir vestuvių proga.

Užauginti daugiau nei 200 kilogramų sveriantį moliūgą – ne kiekvienam įveikiama užduotis. Tačiau vienam lietuviui pavyko užauginti net 227 kilogramus sveriantį milžiną. Apie tai, kaip pavyko užauginti tokį milžiną ir ką su juo ketina daryti, pasakojo jo augintojas Saulius Malūnavičius. Kiek tiksliai svėrė jūsų užaugintas milžinas moliūgas? S. Malūnavičius: 227 kilogramus.

Nors kapaviečių puošimas prieš Visų Šventųjų dienas ir Vėlines yra mūsų tradicija, tačiau neretai dėl to atsiranda dideli kiekiai išmetamųjų atliekų. Dėl to reikšminga prisiminti, kaip galime tvariai sutvarkyti kapus ir išmesti kuo mažiau atliekų. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontaitė dalijosi, kad tokių atliekų kiekiai prieš šventes šokteli bene dvigubai.

Artėjant vienoms svarbiausių rudenį minėtų dienų – Visiems Šventiems ir Vėlinėms, Lietuvos kapines užplūs minios žmonių. Kasmet išreikšti pagarbą mirusiems artimiesiems šiuo laikotarpiu daugeliui tautiečių įprasta. Visgi, ne ką mažiau aktualus yra būtent dabar suintensyvėjęs kapaviečių paruošimas prieš pačias šventes.

Norint, kad pavasarį daržuose ir gėlynuose būtų kuo mažiau šliužų, kovą su jais reikėtų pradėti dar rudenį. Būtent dabar svarbu sutvarkyti vietas, kuriose šie kenkėjai slepiasi, ir sunaikinti aptiktus kiaušinėlius. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė paaiškino, į ką atkreipti dėmesį ir kokių klaidų geriau nedaryti. Nors rudenį šliužų gali atrodyti mažiau nei vasarą, tai dar nereiškia, kad kitą sezoną jų nebus.

Miegamasis šiandien dažnai skirtas ne tik poilsiui. Neretai jame prireikia ir vietos darbui ar hobiams. Tačiau kuo daugiau skirtingų funkcijų tenka vienai erdvei, tuo dažniau kyla iššūkis ne tik, kaip sutalpinti reikalingus daiktus, bet ir išlaikyti pusiausvyrą, kuri leistų ir produktyviai dirbti, ir jaukiai atsipalaiduoti. Interjero dizainerės dalinasi praktiškais patarimais, kaip turimoje miegamojo erdvėje funkcionaliai suderinti abu šiuos poreikius, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

Rudenį keliaujant gamtoje galime pamatyti tarsi degančius krūmus. Tai – ožekšniai. Kadangi jų lapai nusidažo neįtikėtinai ryškia, švytinčia purpurine bei raudona spalva, iš tolo krūmas atrodo tarsi liepsnojantis ugnimi, todėl šie augalai ir vadinami degančiais krūmais, rudens žibintais, dar jie vadinami skietmedžiais, verpstėmis – šių augalų mediena labai kieta ir buvo naudojama verpstėms, audimo staklių skietams gaminti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo spalio 16 d. pradėėjo mokėti 2026 m. išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Planuojama, kad jau spalį ūkininkams bus išmokėta 332 mln. eurų. Pagal Europos Sąjungos reglamentus išankstinės išmokos gali būti mokamos nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. 2026 m. išankstinių išmokų dalis negali viršyti 75 proc. visos pareiškėjui priklausančios paramos sumos.

Vėlinės – viena svarbiausių atminimo dienų Lietuvoje, todėl spalį daugelis skuba sutvarkyti artimųjų kapavietes. Akmenys.lt duomenimis, šį mėnesį kapams skirtos skaldos ir kitų priežiūros prekių parduodama 3-4  kartus daugiau nei įprastą mėnesį. Ką lietuviai renkasi kapams, kaip pastaraisiais metais keitėsi kapų estetika ir kaip kapavietę sutvarkyti, kad ji ilgai išliktų tvarkinga, pasakoja pardavimų vadovė Asta Garliauskienė bei „Memorus“ direktorė ir dizainerė Eglė Balčiūnienė.

Vytaras Radzevičius turi daug svejonių, bet ne visas jam leidžia įgyvendinti jo žmona Laisvė Radzevičienė. Apie tai TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Vytaro ferma“ prakalbo pats Vytaras prisiminęs vieną seną savo svajonę. Šįkart laidoje „Vytaro ferma“ vedėjas nuvyko į svečius pas kadaise Užupyje gyvenusį buvusį didžėjų Martyną, kurio gyvenimas šiandien – kardinaliai kitoks. Jis ne tik apsigyveno kaime, bet ir ėmė čia puoselėti – ne tokį jau įprastą – kanapių ūkį.

Spalio antroji pusė šiemet dar leidžia pasidžiaugti šiluma, tačiau gamta pamažu ruošiasi šaltajam sezonui. Dzūkijoje gyvenanti Janina Janušauskienė gamtos ženklus stebi nuo pat vaikystės, todėl ir dabar atidžiai žvalgosi, kas vyksta aplinkui. Moteris sako nepamenanti, kad šiuo metų laiku gėlynai dar būtų tokie gyvybingi, o šalnos taip ilgai nepasiektų jos augalų.

Vytarą Radzevičių visuomet domino miesto triukšmą į kaimo ramybę iškeitusių žmonių pasirinkimai, nes tą jis yra patyręs ir pats. Todėl šįkart TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Vytaro ferma“ vedėjas vyks į svečius pas kadaise Užupyje gyvenusį buvusį didžėjų Martyną. Šiandien jo gyvenimas – kardinaliai kitoks. Jis ne tik apsigyveno kaime, bet ir ėmė čia puoselėti ne tokį jau įprastą ūkį.

Rudenį Kuršių nerijoje akį traukia ryškiais rausvais vaisiais pasipuošęs raukšlėtalapis erškėtis. Nedaug kas žino, kad tai yra invazinė rūšis, kelianti grėsmę unikaliai pajūrio gamtai. Kadaise raukšlėtalapis erškėtis buvo sodinamas siekiant sutvirtinti smėlio kopas ir apsaugoti jas nuo vėjo ardymo. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad šis augalas geba sparčiai plisti ir užkariauti vis didesnius plotus. Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) kilęs iš Rytų Azijos.

Rudeniui persiritus į antrąją pusę, į Lietuvą atkeliauja ir šalnos – sinoptikai įspėja, kad antradienio naktį šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur gali susidaryti šalnos. Šalnos gali tapti rimtu išbandymu kai kuriems augalams – jos gali pakenkti rudeninėms daržovėms, kurių derlius dar nenuimtas. Artinasi šalnos Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pirmadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma.

Siekiama atkurti labiausiai pažeistas vieno didžiausių ir gražiausių Lietuvoje Margupio kadagyno Jurbarko rajone vietas – taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos kadagynui plėstis.  Kaip BNS sakė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Vaidas Greičius, kadagyno būklė nėra ypač bloga.  „Buvo aptvarkytas (kadagynas – BNS) praeityje, tai ta būklė nėra itin kritiška, bet blogėja.

Įtemptas darbų grafikas, prastas oras ar tiesiog šimtai kilometrų tarp miestų – priežasčių, kodėl prieš Vėlines nepavyksta pačiam nuvykti prie artimųjų kapų, būna įvairių. Užplūdus rudens spūstims kapinių prieigose, vis daugiau gyventojų šią pareigą patiki profesionalams.

Spalis sodininkams – ne metas visiškai atsipalaiduoti. Nors didžioji dalis derliaus jau nuimta, o augalų augimas sulėtėjęs, sode vis dar netrūksta darbų. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais prieš šaltesnius orus, sutvarkyti gėlynus ir paruošti sodą žiemai. Kai kuriuos darbus atlikus spalį, pavasarį sode bus gerokai mažiau rūpesčių. Be to, vėsesni rudens orai daugeliui sodo darbų yra kur kas malonesni nei vasaros karštis, rašoma uk.style.yahoo.com.

Lapkritis Lietuvoje atneš ne vieną svarbų pokytį – daliai gyventojų keisis socialinių išmokų skyrimo tvarka, pacientams atsivers naujos galimybės greičiau gauti kai kurias medicinos paslaugas, o statybų sektoriuje įsigalios daugiau skaitmeninių sprendimų. Naujovių laukia ir ūkininkų, aplinkosaugos bei kitose srityse. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kurie įsigalios nuo lapkričio 1-osios ir kuriuos verta žinoti pasitinkant paskutinį rudens mėnesį.

Praėjusiais metais obelų žiedus iškandžiojus pavasarinėms šalnoms ir sodininkams likus be derliaus, žiemą į sodus įsisukę speigai ir sniegas pridarė dar daugiau žalos – iššalo keli šimtai hektarų obelų. Nors ūkininkai derliumi nesiskundžia, jie su nerimu laukia artėjančios žiemos ir svarsto, kaip obelys šalčius ištvers šiemet. Praėjusią žiemą kai kuriems versliniams sodams šaltis pakenkė nedaug, o kai kur teks išrauti dešimtis tūkstančių obelų.

Rudenį kiemuose ir soduose netrūksta nukritusių lapų, nupjautos žolės, išrautų piktžolių ir nugenėtų šakų. Tvarkydami aplinką gyventojai neretai susiduria su klausimu, kur dėti susikaupusias žaliąsias atliekas ir kaip tinkamai jomis atsikratyti. Nors gali atrodyti, kad augalinės kilmės atliekos gamtai nekenkia, netinkamai tvarkomos jos gali tapti aplinkosaugos pažeidimų priežastimi.

Rudenį sodininkams tenka susidurti su viena dažna problema – šliužais, kurie drėgnu oru aktyviai ieško maisto ir slėptuvių. Jie gali apgraužti daržovių lapus, gėles ar kitus dekoratyvinius augalus. Nors kovai su šiais kenkėjais dažnai pasitelkiamos cheminės priemonės, specialistai ragina nepamiršti ir natūralesnių būdų. Vienas iš jų – sode auginti augalus, kurių šliužai nemėgsta.

Nors rudenį sodo darbų pamažu mažėja, kai kuriems augalams šis laikotarpis itin svarbus. Ne išimtis ir šilauogės – norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi, pasirūpinti jomis reikėtų dar prieš prasidedant didesniems šalčiams. Spalį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į augalų būklę, bet ir į dirvožemį, šaknų apsaugą bei tinkamą pasiruošimą žiemai.

Ar įmanoma dėvėtų drabužių parduotuvėje už kelis eurus atrasti tūkstančius kainuojantį drabužį? O gal net parduoti savo radinį pasaulinio garso „Netflix“ serialo kūrėjams? Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ Kristina Rimienė kalbins Augustę Barborą Budrienę – sprofesionalia „šmutkininke“ save vadinančią verslininkę, prekės ženklo „Dressed Herring“ įkūrėją ir tvarios mados puoselėtoją.

Spalį sodininkams verta atidžiau apžiūrėti savo vejas, nes viena natūrali medžiaga gali slopinti žolės augimą ir sudaryti palankias sąlygas samanoms plisti. Jei veja šiuo metu atrodo pageltusi ar išretėjusi, nerimauti nereikėtų. Spalis yra vienas palankiausių mėnesių vejai atsigauti, tačiau tam svarbu laiku pašalinti dažną rudens „svečią“ – nukritusius lapus. Po vasaros veja dažnai būna nusilpusi dėl kaitros, drėgmės trūkumo ir nuolatinio mindžiojimo.

Atvėsus orams ir vis dažniau pasirodant zylėms prie namų, daugelis susimąsto, ar jau metas kabinti lesyklėlę. Artėjant žiemai natūralaus maisto paieškos paukščiams gali tapti sudėtingesnės, todėl papildomas lesalas gali būti naudingas. Vis dėlto svarbu žinoti, kokį lesalą rinktis ir kaip prižiūrėti lesyklėlę, kad ji netaptų ligų plitimo šaltiniu. Netinkamas lesalas, nešvarūs paviršiai ar nuo drėgmės sugedęs lesalas gali pakenkti paukščiams.

Vilniuje šeštadienį prasidės pirmoji šio rudens želdinimo talka. Jos metu Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, planuojama pasodinti beveik tūkstantį krūmų, praneša sostinės savivaldybė. Skelbiama, kad talkoje kviečiami dalyvauti visi norintys prisidėti prie žalesnės rajono aplinkos kūrimo. Renginio metu specialistai dalysis augalų sodinimo ir priežiūros patarimais, o dalyvaujantiems moksleiviams bus įskaitomos socialinės-pilietinės veiklos valandos.

Naujas galvos skausmas mokslininkams ir daržininkams – Lietuvoje apsigyvenęs itin ėdrus juodagalvis dirvašliužis ėmė sparčiai veistis. Gamtininkai sako, kad net iki 5 cm ilgio užaugantis moliuskas per sezoną gali sunaikinti iki pusės daržovių ar kitų augalų derliaus. O štai sunaikinti šį šliužą – ne taip paprasta. Kol kas, kaip pripažįsta mokslininkai, nėra jokios medžiagos, kuri efektyviai paveiktų šį gyvį.

Raseinių rajone esantis Jūkainių miškas vėl nudžiugino gamtos mylėtojus – čia aptiktas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas korališkasis trapiadyglis. Tai yra itin retas grybas, kurio radimas laikomas ženklu, kad miške vis dar išlikusios natūraliai besivystančios ekosistemos. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija dalijosi V. Greičiaus nuotraukomis bei įžvalgomis, kad korališkasis trapiadyglis yra vienas jautriausių miško būklės indikatorių ir gali augti tik specifinėmis sąlygomis.

Auksinė uoga iš tolimo žemyno Europoje vis labiau populiarėja kaip supermaistas, kuris suderina puikų skonį ir sveikatai naudingas savybes. Dumplainiai žavi savo išvaizda, tačiau tikrasis jų lobis slypi maistinėse savybėse. Iš Pietų Amerikos kilęs augalas vis dažniau atsiduria europiečių virtuvėse ir sveiko maisto parduotuvėse. Jo būdinga forma su švelniu, žibintą primenančiu apvalkalu slepia oranžinį vaisių, pasižymintį išskirtiniu skoniu ir neįprasta sudėtimi.

Kapinės yra susikaupimo, apmąstymų ir pagarbos mirusiesiems vieta. Būtent todėl verta žinoti, kad egzistuoja tam tikros taisyklės, kurių pažeidimas gali atnešti nelaimę – niekada nedarykite to kapinėse. Nors daugelis jas laiko prietarais, atsargumas nepakenks. Štai septyni dalykai, kurių, pagal senuosius tikėjimus, kapinėse kategoriškai nederėtų daryti, rašo fakt.pl.

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų.

Kiekvieną penktadienį įspūdingais dalyvių namų pokyčiais Lietuvos žiūrovus stebinanti TV3 žiniasklaidos grupės eteryje rodoma laida „Namų idėja su IKEA“ niekuomet negaili staigmenų. O šįkart bus nustebinta ne tik svarbiausio savo namų kambario pokyčių laukianti herojė Lina, bet ir laidos vedėjas Leonardas Pobedonoscevas! Leo siurprizas lauks jau pačioje laidos pradžioje. Pamatęs vieną iš IKEA interjero dizainerių, kurios skubės pas šio penktadienio heroję, Leonardas neslėps nuostabos.

Scenoje jis – profesionalus operos solistas, kurio balsas skamba didžiausiose Lietuvos koncertų salėse, tačiau namuose Rafailas Karpis mielai užleidžia vadovavimą žmonai. Šį šeštadienį TV3 laidoje „Pasidaryk pats. Šeimai šiandien“ aktorius ir laidos vedėjas Audrius Bružas apsilankys solisto namuose, kur lauks ne tik rudeniški darbai šiltnamyje, bet ir atviri pokalbiai apie šeimą, kasdienybę bei netikėtos istorijos iš muzikinio gyvenimo.

Rododendrai – vieni mėgstamiausių dekoratyvinių krūmų, pavasarį džiuginantys ryškiais ir gausiais žiedais. Tačiau atvėsus orams kyla klausimas – kaip juos paruošti žiemai, kad pavasarį augalai vėl sėkmingai augtų ir žydėtų? Nors gali atrodyti, kad pakanka krūmus uždengti nuo šalčio, svarbu pasirūpinti ir dirvožemio drėgme bei tinkamu mulčiavimu.

Ruduo gėlių augintojui – ne vien atsisveikinimas su vasaros spalvomis, bet ir svarbus pasirengimo kitam pavasariui metas. Kol vienos gėlės dar džiugina žiedais, kitos jau baigia savo vegetaciją, o po žeme prasideda tylus, tačiau nepaprastai svarbus naujo žydėjimo ciklas. Būtent dabar sprendžiama, ar kitąmet sodybos gėlynas pasitiks margaspalviais tulpių žiedais, ar vasaros viduryje išdidžiai iškels galvas jurginai, kardeliai ir lelijos.

Ryškios spalvos šaltalankiai vertinami ne tik dėl skonio. Specialistai primena, kad šiose uogose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, todėl jos siejamos su įvairia nauda organizmui, o šaltalankių produktai plačiai naudojami ir maisto, ir kosmetikos pramonėje. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai pasidalijo moksliniais tyrimais pagrįstais faktais apie šaltalankius – ne vienas šias uogas matęs, tačiau ne visi žinome, kuo jos išsiskiria.

Artėjant šaltesniems orams sodininkai ima galvoti, kuriuos augalus būtina apsaugoti nuo šalčio, o kuriems papildoma priedanga gali būti visai nereikalinga. Nors dažnas skuba uždengti rožes, hortenzijas ar kitus jautresnius augalus, vis dėlto pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus augalo atsparumą, klimato sąlygas ir net sniego kiekį.