Pasak pašnekovo, didžiausia kompostavimo klaida yra komposto nesluoksniavimas. Daug žmonių skundžiasi, kad jų komposto dėžės labai greitai užsipildo. T. Čižokas atskleidė, kad taip atsitinka todėl, jog išmetamos stambios atliekos ir jomis tinkamai nepasirūpinama.
Šio dalyko dėti į kompostą – nepatartina
Laidos svečias pataria žmonėms prieš išmetant atliekas jas smulkiai supjaustyti, sukapoti ir tik tada išmesti.
„Mes turėtume kompostuoti susmulkintus dalykus. Tai yra – šakas susmulkiname, jei yra stambesnis kažkoks vaisius ar daržovė (burokėlis ar cukinija, kurios mes nebesunaudosime), tiesiog supjaustykite smulkesniais gabaliukais. Taip paspartinsime irimą – tie produktai greičiau suirs ir pagamins kompostą“, – sakė specialistas.
Komposto sluoksniavimą sudaro sausasis ir šlapiasis sluoksniai. Sausasis sluoksnis susideda iš augalų lapų ir šakų, o nupjauta žolė, vaisiai, daržovės yra šlapiasis sluoksnis. Sluoksniuoti reikia, kad kompostas nebūtų per daug sausas arba kaip košė. Skaidymą atliekantiems mikroorganizmams reikalinga drėgmė bei šiluma, kad jie galėtų atlikti savo darbą, o sluoksniavimas būtent ir sukuria šias sąlygas.
Tačiau T. Čižokas įspėjo, kad į kompostą galima dėti žaliąsias atliekas, bet reikia vengti gyvūninės kilmės atliekų – pieno, mėsos, riebalinių produktų. Šios atliekos skatina ne yrimą, o rūgimą. Dėl to atsiranda blogas kvapas, o kompostas tampa šlykščiai skysta mase, o ne tinkamu kompostu. Be to, pašnekovas pataria į kompostą nemesti ąžuolo lapų.
„Ąžuolo lapai labai ilgai irsta. Netgi po pusės metų atkasę komposto krūvoje tą sluoksnį, kuriame bus ąžuolo lapai, mes juos rasime praktiškai sveikus, dar nesuirusius. Jie yra lėtesnio yrimo, jiems reikia daugiau laiko, dėl to į bendrą komposto krūvą jų nesiūlyčiau dėti“, – pataria T. Čižokas.
Šiltnamio paruošimas kitam sezonui
Kadangi šiltnamis yra uždara vieta, ten žymiai greičiau plinta ligos ir kenkėjai. Todėl reikia tinkamai sutvarkyti daržą, kad jie neužsiliktų per žiemą. Nuėmus derlių reikia visas liekanas išrauti, stiebus ištraukti ir išnešti į kompostą, jei tie stiebai nėra ligoti ar kuo nors užsikrėtę. Viską pašalinus, reikia dezinfekuoti šiltnamio dirvožemį ir pačią konstrukciją. Stikliniams šiltnamio paviršiams arba polikarbonatui dezinfekuoti laidos svečias rekomendavo naudoti šiltą vandenį su indų plovikliu.
„Plauname nepamiršdami mažiausių tarpelių, nes ten labai mėgsta apsigyventi ir peržiemoti ligos bei įvairiausi kenkėjai, mat šiltnamyje žiemą yra šilčiau. Taigi nepamirštame visų tų mažiukų tarpelių ir panašiai“, – perspėja Tomas.
Laidos svečias taip pat perspėjo atjungti automatines vėdinimo langelių sistemas. Jei vėdinimo anga labai atsukta į vėją – ją reikia tvirtai pririšti virvute. Tačiau kartais žmonės naudoja metų laikų klimatą kaip dezinfekcinę priemonę – žiemos metu palieka atidarytas šiltnamio duris.
„Šaltis yra vienas iš ligų ir kenkėjų priešų – ne visi pakelia žemesnę temperatūrą ir žiemą tiesiog sušąla. Tas ventiliavimas yra teigiamas dalykas“, – tikino specialistas.
Viską išrovus ir išdezinfekavus, galima suvežti kompostą ir perkasti žemę arba tiesiog pasėti žaliąsias trąšas, pavyzdžiui, garstyčias. Kai šios trąšos sudygsta ir yra jaunos, per žiemą jas reikia sukasti, apversti atgal į žemę, kur jos atiduoda labai daug azoto.
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
