verta žinoti

Kasdien tūkstančiai žmonių savo laiką ir energiją skiria kitiems nieko neprašydami atgal. Vis dėlto ribos tarp savanoriškos veiklos ir neapmokamo darbo kartais tampa labai slidžios, o kai kurių organizacijų elgesys kelia pagrįstų klausimų: ar savanoriai dažnai netampa pigia darbo jėga? TV3.lt laidoje „Verta žinoti“ savanorystės platformos „Sava“ vadovė ir bendraįkūrėja Kristina Balčiauskaitė paaiškino, kaip atskirti tikrąją savanorystę nuo neapmokamo darbo ir kokie ženklai išduoda, kad organiza...

Lietuvoje savanoriauja maždaug 14–15 proc. gyventojų, o pagal savanorystės aktyvumą šalis vis dar atsilieka nuo dalies Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių. Norinčių prisidėti prie įvairių iniciatyvų netrūksta, vis dėlto dažniausiai žmonės renkasi vienkartinę savanorystę, o viena pagrindinių priežasčių, trukdančių įsitraukti ilgesniam laikui, išlieka laiko trūkumas. Savanorių aktyvumas Lietuvoje jau kurį laiką išlieka gana stabilus, tačiau situaciją trumpam pakeičia didelės krizės.

Pasaulyje liepsnojant kariniams konfliktams ir augant geopolitinei įtampai Užsienio reikalų ministerija nuolat atnaujina saugumo žemėlapį, tačiau ne visi Lietuvos piliečiai skuba įsiklausyti į pavojaus signalus.

Lietuvos „Caritas“ padeda sunkiai besiverčiantiems ar vienišiems senjorams, benamiams ar į priklausomybes įnikusiems žmonėms. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorė Aurelija Kairienė papasakojo, kokias paslaugas gali suteikti vienišiems senjorams.  Kad ir kaip paradoksalu, šiais komunikacijos ir socialinių tinklų laikais žmonės jaučiasi labai vieniši.

Miške išvydus gražuolį baravyką, daugelis lietuvių iškart siekia peilio, o kiti griežtai tikina, kad grybą būtina atsargiai išrauti, kad nepažeistumėte grybienos. Amžinas ginčas verda dešimtmečius, tačiau specialistė atskleidė tikrąją tiesą ir paaiškino, kokios kitos pražūtingos klaidos iš tiesų naikina mišką bei gadina jūsų laimikį.

Atostogos egzotiškose šalyse dažniausiai asocijuojasi su poilsiu, tačiau saugus kurortas akimirksniu gali virsti pavojinga krizės zona. Nuo netikėtai prasidėjusių karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose iki siaubiančių miškų gaisrų ar žemės drebėjimų Europoje – pavojaus akivaizdoje atsidūrę keliautojai dažnai pasimeta ir nežino, kur ieškoti pagalbos.

Nors vasaros pabaiga ir artėjantis ruduo daugeliui lietuvių asocijuojasi su pilnais krepšiais miško gėrybių, šiemet grybautojai į namus neretai grįžta tuščiomis arba tik su keliomis voveraitėmis.

Atostogų metu daugelis keliautojų stengiasi parsivežti ne tik gerų įspūdžių, bet ir lauktuvių. Nors dažniausiai apsiribojama magnetais ar vietiniais skanėstais, kartais lagaminuose atsiduria pajūryje rasti akmenys, kriauklės ar egzotiniai augalai.

Lietuvoje metai iš metų fiksuojamas nesustojantis tautiečių srautas į priešišką valstybę – Baltarusiją – priverčia susimąstyti, kas skatina žmones rizikuoti savo laisve ir saugumu.

Lietuvoje kas antras suaugęs vaikystėje yra patyręs sunkumų dėl tėvų ar globėjų alkoholio vartojimo. Specialistai pabrėžia, kad priklausomybė šeimoje paveikia ne tik patį priklausomą žmogų – didžiausią kainą dažnai sumoka vaikai, kurie auga nuolatinėje įtampoje, nežinioje ir baimėje. Tokioje aplinkoje augę vaikai neretai per anksti prisiima suaugusiųjų atsakomybes, sunkiau pasitiki kitais žmonėmis, o vaikystėje patirtos traumos gali atsiliepti ir kuriant santykius jau suaugus.

Diskusijoje apie senstančią visuomenę pasigendama informacijos bei pagalbos priemonių asmenims, nuolatos prižiūrintiems pensinio amžiaus tėvus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Pagalbos moterims linijos Vilniaus skyriaus vadovė Virginija Račiukienė pastebi, kad tėvus ar senelius slaugantys asmenys neretai susiduria su moraline dilema – ar globos namai yra geras sprendimas? Viešnia tikino, kad slaugantys asmenys dažnai patiria kaltės jausmą.

Azartiniai lošimai tampa vis lengviau pasiekiami ir dėl to – pavojingesni. Norint pradėti lošti šiandien nebereikia net išeiti iš namų. Tačiau riba tarp pramogos ir probleminio lošimo gali būti ne tokia akivaizdi, o pats žmogus, net ir susidūręs su rimtomis pasekmėmis, ne visada iš karto pripažįsta turintis problemą.  Apie ją gali pranešti ne tik vis didesnės lošimams išleidžiamos pinigų sumos.

Azartiniai lošimai tampa vis lengviau pasiekiami – norint pradėti lošti šiandien nebereikia net išeiti iš namų. Tačiau riba tarp pramogos ir probleminio lošimo gali būti ne tokia akivaizdi, o pats žmogus net ir susidūręs su rimtomis pasekmėmis ne visada iš karto pripažįsta turintis problemą. Apie ją gali signalizuoti ne tik vis didesnės lošimams išleidžiamos pinigų sumos.

Po šalį sukrėtusios 19-metės sukeltos mirtinos avarijos, pareikalavusios dviejų jaunuolių gyvybių, viešojoje erdvėje kilo diskusijų banga – ar vairuotojo pažymėjimą jaunimas gauna per lengvai ir ar reikėtų griežtinti jų dalyvavimą eisme.

Kaip pasitraukti iš smurtinių santykių – tokį klausimą sau užduoda, deja, vis dar per daug moterų Lietuvoje. Iš šalies atrodo, kad tai padaryti yra lengva, tačiau specialistai pabrėžia – šis sprendimas neretai tampa vienu sunkiausių žmogaus gyvenime. O tokie santykiai nebūtinai prasideda nuo fizinio smurto – jie vystosi pamažu, per kontrolę, izoliaciją ir pasitikėjimo savimi griovimą.

Kasmet Lietuvoje nuo esamų ar buvusių partnerių rankos žūsta apie dešimt moterų. Specialistai pabrėžia, kad smurtiniai santykiai retai prasideda nuo fizinio smurto. Dažniau jie vystosi pamažu, per kontrolę, izoliaciją ir pasitikėjimo savimi griovimą. Iš šalies dažnai atrodo, kad iš smurtinių santykių tereikia išeiti, tačiau realybėje šis sprendimas neretai tampa vienu sunkiausių žmogaus gyvenime.

Vasarą dauguma planuojasi atostogas taip, kad jos būtų tobulos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nuvykus į turėjusį būti 5 žvaigždučių viešbutį gaunamas 3 žvaigždučių. Arba skirtame kambaryje jau gyvena kiti žmonės. Ką daryti, jei buvote apgauti arba kelionių organizatorius neišpildė pažadų?  Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ plačiau papasakojo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė.

Karštomis vasaros dienomis vieniems pakanka stiklinės vandens ir pavėsio, tačiau kitiems kaitra gali baigtis net ligoninėje. Lietuvą pasiekus vasariškiems karščiams specialistai ragina neprarasti budrumo. Jie primena, kad aukšta temperatūra nevienodai veikia žmones, o didžiausia rizika kyla senjorams, mažiems vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams ir lauke dirbantiems žmonėms.

Lietuvoje metai iš metų fiksuojama visuomenės senėjimo statistika priverčia susimąstyti, kas laukia tūkstančių šeimų, susiduriančių su artimųjų ligomis.

Senėjanti visuomenė – iššūkis, apie kurį Lietuvoje garsiai kalba ne tik politikai, bet ir šeimos, sukančios galvas, kaip kuo tinkamiau pasirūpinti savo pasiligojusiais tėvais ar seneliais bei kur reikėtų kreiptis pagalbos, norint užtikrinti kokybiškas sveikatos, slaugos paslaugas, neatitolinant vyresnės kartos nuo namų, o taip pat giminaičių.

Karščio bangos tampa vis dažnesnės, o kartu daugėja ir rizikų mūsų sveikatai. Specialistai įspėja, kad net trumpas laikas kaitrioje saulėje gali baigtis ne tik prasta savijauta, bet ir rimtais sveikatos sutrikimais. Vasarą daugelis skuba prie ežerų, jūros ar leidžia laiką lauke, tačiau ne visi žino, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius ir kada būtina kreiptis pagalbos. Karštis organizmą veikia kur kas stipriau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Lietuvoje metai iš metų fiksuojama gąsdinanti skyrybų statistika priverčia susimąstyti, kas nutinka prie altoriaus amžiną meilę prisiekusioms poroms. Kodėl šeimų neišsaugo nei dvasininkų palaiminimas, nei privalomi sužadėtinių kursai, o graži šventė galiausiai virsta teisiniais ginčais?  Laidoje „Verta žinoti“ kunigas Linas Braukyla atvirai paaiškino, kokias esmines klaidas daro šiuolaikiniai sutuoktiniai ir kodėl priesaika bažnyčioje nėra magiškas vaistas nuo išsiskyrimo.

Šimtmečius Vakarų Europos keliautojams Lietuva atrodė tarsi paslaptingas ir mažai pažintas pasaulio pakraštys. Tankūs miškai, kitokie papročiai kūrė įvairiausius stereotipus, kurie ilgainiui virto pasakojimais apie laukinį ir pavojingą kraštą. Laidoje „Verta žinoti“ istorijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Tomas Čelkis paaiškino, kodėl europiečiai Lietuvą ilgą laiką nevadino Europos dalimi.

Įvairios akcijos, riboto laiko pasiūlymai ir nuolat besikeičiantys išpardavimai žmones skatina pirkti vis daugiau. Specialistai sako, kad daliai gyventojų apsipirkimas tampa nebe poreikių patenkinimu, o emociniu būdu nusiraminti, pasikelti nuotaiką ar pabėgti nuo kasdienio streso.   Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo komunikacijos ekspertė Miglė Eleonora Černikovaitė.

„Jei neįsigysi, jausiesi blogesnis už kitus“: specialistė įspėja apie pavojingą reiškinį

Nors daugelis lietuvių jau suskubo sodinti pomidorus šiltnamiuose, specialistai perspėja – šis pavasaris buvo per šaltas, todėl dalis žmonių galėjo padaryti klaidų, kurios vėliau gali kainuoti visą derlių. Laidoje „Verta žinoti“ apsilankęs Vilniaus kolegijos lektorius, želdinimo ekspertas ir „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas paaiškino, kodėl nereikia aklai vadovautis kalendoriumi, kaip tinkamai prižiūrėti pomidorus ir kokių internete matytų triukų geriau atsisakyti.

Nors oficialios priklausomybės nuo socialinių tinklų diagnozės dar nėra, specialistai pabrėžia, kad toks elgesys gali turėti priklausomybės požymių. 2025 m. Vilniaus universiteto atliktas tyrimas parodė, kad 27 proc. Lietuvos gyventojų socialiniais tinklais naudojasi rizikingai arba žalingai.   Dar apie 6 proc. suaugusiųjų turi bent tris priklausomybės nuo socialinių tinklų požymius. Ypač daug rizikingai besinaudojančiųjų – tarp jaunesnių nei 29 metų žmonių.

„Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: kaip netapti priklausomu nuo socialinių tinklų? „Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: prabilo apie socialinių tinklų daromą įtaką „Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: tampame priklausomi nuo socialinių tinklų?

Nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai siejami su statybomis, miškininkyste ar žemės ūkiu, tačiau į laidą „Verta žinoti“ atvykusi Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Rita Zubkevičiūtė tikino, kad susižalojimų netrūksta ir socialiniuose darbuose, biuruose ar net dirbant nuotoliniu būdu. Moteris pasakojo apie tipiškiausią atvejį, kai biurų darbuotojai kreipiasi dėl nelaimingo atsitikimo. Tokių, anot R. Zubkevičiūtės, Valstybinė darbo inspekcija sulaukia itin dažnai.

Geria vienas, o kenčia visi aplinkui – specialistai nurodo, kad dėl sergančiojo priklausomybe gyventi pilnaverčio gyvenimo negali mažiausiai šeši jo artimos aplinkos žmonės. Jeigu priklausomybė susijusi su azartiniais lošimais, nukentėti gali ir 50 ar daugiau žmonių. Nuolatinis nerimas, nežinomybė ir galvos skausmas, kaip padėti išsikapstyti brangiam artimajam, užgožia asmeninius poreikius, kas palaipsniui virsta kopriklausomybe.

Narkotikų problema Lietuvoje vis dažniau paliečia ir nepilnamečius. Pareigūnai pripažįsta – šiandien vaikai ne tik eksperimentuoja, bet ir patys įsitraukia į jų platinimą mokyklose, o išmaniosios technologijos tam sudaro palankias sąlygas.

Pernai Lietuvoje įvyko 19 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o bendras nelaimingų atsitikimų skaičius siekė apie 5,5 tūkst. Nors per pastaruosius penkerius metus mirtinų nelaimių sumažėjo perpus, specialistai sako, kad toks skaičius mūsų šaliai vis dar yra didelis. Be to, dalis lengvesnių susižalojimų, tikėtina, apskritai nepatenka į statistiką. Dėl to reali situacija gali būti dar sudėtingesnė, nei rodo oficialūs duomenys.

Narkotikų prekyba Lietuvoje keičiasi – šiandien vis dažniau ji vyksta nebe gatvėse ar „taškuose“, o telefone. Programėlės, kriptovaliutos ir vadinamieji „dropai“ leidžia išvengti tiesioginio kontakto tarp pardavėjo ir pirkėjo. Laidoje „Verta žinoti“ kalbėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Jurij Skuder atskleidė, kad šiuolaikinė prekyba narkotikais tapo daug sunkiau susekama.

Nors apie sukčiavimą kalbama vis dažniau, o žmonės nuolat perspėjami saugotis, realybė nesikeičia – gyventojai ir toliau praranda pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad problema slypi ne tik sukčių išradingume, bet ir mūsų pačių elgesyje internete. Laidoje „Verta žinoti“ kalbėjusi SEB banko prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė atskleidė, kokias klaidas dažniausiai darome ir kodėl net žinodami apie pavojus vis tiek pakliūname į sukčių pinkles.

Nuo metų pradžios pensijų kaupimą II pakopoje nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Per pastarąsias dvi savaites jiems buvo išmokėta beveik 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką. Bet šie pinigai domina ne tik jų gavėjus, bet ir sukčius. Jų schemos Lietuvoje nuolat keičiasi, tačiau rezultatas išlieka tas pats – gyventojai vis dar netenka tūkstančių eurų.

Dar prieš kelerius metus Vilniuje narkotikų problema buvo siejama su viena konkrečia vieta – romų taboru. Jį išardžius, daugeliui atrodė, kad situacija pagerės, tačiau realybė pasirodė kur kas sudėtingesnė – prekyba niekur nedingo, ji tiesiog pakeitė formą.

Lietuvoje balandžio 5-ąją katalikai mini vieną svarbiausių švenčių – Velykas, žyminčias Viešpaties Prisikėlimą. Visgi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė tikino, kad visų pamėgta tradicija marginti kiaušinius kilo siekiant užgožti religiją sovietmečiu. Velykų metu kiaušinių marginimas – bene pagrindinis šios šventės elementas. Tačiau laidos viešnia teigė, kad ši tradicija kilo ne itin doromis aplinkybėmis.

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikų susilaukusios poros vis rečiau renkasi krikštyti savo atžalas. Kodėl ši tradicija ima nykti? Kodėl jaunos poros vis dažniau ne tik nekrikštija vaikų, bet ir gyvena nesusituokusios? Į šiuos klausimus laidoje „Verta žinoti“ atsakė Kauno evangelikų reformatų parapijos klebonas Dainius Jaudegis.   Kodėl tėvai nebekrikštija vaikų? Kunigas palietė ir kitą įdomią temą – tai, kad Lietuvoje vis rečiau krikštijami vaikai.

Lietuvoje Velykas švenčiantys katalikai nė nesusimąsto, kad sovietmečiu žengti koją į bažnyčią mišių metu galėjo būti laikoma nusižengimu. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė atskleidė, kokią grėsmę religijos išpažinimas kėlė net kunigams. Velykų išvakares ir rytą sutikti mišiose jau tapo katalikų bendruomenės tradicija. Tačiau nedažnas susimąsto, kad sovietmečiu žmonės to taip paprastai daryti negalėjo.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ svečiavosi vaikų psichologas Edvardas Šidlauskas. Vyras atskleidė, kokias klaidas daro vaikų tėvai, mėgindami juose ugdyti įpročius, ir papasakojo apie esminę 3 žingsnių schemą, kuri leis lengviau susitarti su mažaisiais. Psichologas prasitarė apie paprastą būdą, kaip ugdyti vaikui tam tikrus įpročius. Vyras pasakojo, kad itin svarbu leisti vaikui mokytis iš klaidų jo nekritikuojant, kitaip jis gali užsiverti.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie vaikų savarankiškumą, tačiau kartu kyla ir daug klausimų – kur baigiasi sveikas ugdymas, o kur prasideda klaidos, kurios vaikui gali pakenkti. Tėvai neretai blaškosi tarp noro apsaugoti, kontroliuoti ir kartu kuo anksčiau išmokyti vaiką gyventi savarankiškai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo psichologas Edvardas Šidlauskas.

Šiuolaikinėje visuomenėje apstu diskusijų apie šeimą ir santykius, tačiau vis dažniau pamirštamas tikėjimas. Jaunos poros neretai renkasi gyventi kartu nesusituokusios, o tradicijos, tokios kaip vaikų krikštas, pamažu pradeda nykti. Ar gyvenimas nesusituokus yra nuodėmė? Kodėl vis mažiau tėvų krikštija savo vaikus? Į šiuos klausimus laidoje „Verta žinoti“ atsakė Kauno evangelikų reformatų parapijos klebonas Dainius Jaudegis.

Tikėjimas daugeliui žmonių vis dar kelia ne tik smalsumą, bet ir labai žemiškus, kasdienius klausimus. Ar gyvenimas nesusituokus laikomas nuodėme? Ką iš tiesų reiškia gavėnia? Ir kaip nutinka, kad žmogus palieka sėkmingą karjerą versle ir pasuka kunigystės keliu? Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo ilgus metus technologijų versle dirbęs ir šiandien Kauno evangelikų reformatų parapijai vadovaujantis klebonas Dainius Jaudegis, taip pat einantis Kėdainių evangelikų reformatų administrat...

Vieniems – keli šimtai ar net tūkstančiai eurų grąžintų pinigų, kitiems – netikėta suma, kurią reikia primokėti. Gyventojų pajamų deklaravimo laikotarpiu šis klausimas kartojasi kasmet – kodėl taip nutinka, jei visi mokesčiai, atrodytų, jau buvo išskaičiuoti? Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Tarptautinė moters diena, Kovo 8-oji, vieniems tai gėlės ir sveikinimai, kitiems – priminimas apie dar nebaigtą kovą už lygias teises. Plačiau apie tai, ar jau pasiekėme lygybę ir ar moteriai dovanoti gėlės vis dar yra priimtina, tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė.

Tarptautinė moters diena, kovo 8-oji, vieniems tai gėlės ir sveikinimai, kitiems – priminimas apie dar nebaigtą kovą už lygias teises. Nors ši diena Lietuvoje minima jau dešimtmečius, diskusijos, kaip ją vertinti, kasmet atsinaujina.

Oficialiai matomos kuklios pajamos, o iš tikrųjų turimas prabangus būstas, naujas automobilis ir gyvenimo būdas, kuris akivaizdžiai kainuoja daugiau nei deklaruojama. Ar tai mato Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kas nutinka, kai skaičiai nesutampa? Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ diskutuoja VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Parduodate drabužius ar buities daiktus per „Vinted“ ir manote, kad tai – tik nereikalingų daiktų išpardavimas? Daugeliu atvejų taip ir yra. Tačiau kai kuriose situacijose pajamų deklaracijoje galite netikėtai pamatyti mokėtiną sumą. Kodėl taip nutinka, kada atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį ir ką svarbu žinoti, kad nekiltų nemalonumų, tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ diskutuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.