Žurnalisto darbas iš arti

Po rezonansinio nusikaltimo viešumoje dažnai atsiduria ne tik įtariamojo, bet ir jo artimųjų, net nepilnamečių, gyvenimai. Paviešintos nuotraukos, vardai ar darbovietės gali paskatinti žmones patiems surengti viešą teismą, o kartais nubausti ir visiškai su nusikaltimu nesusijusius asmenis.

Ar dar įmanoma atskirti dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotas nuotraukas, vaizdo įrašus ar balsus? Prieš kelis metus tai atrodė labai lengvai įgyvendinama užduotis, tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės, o tuo lengvai naudojasi ne tik dezinformacijos kanalai, bet ir sukčiai.

Po rezonansinių nusikaltimų visuomenė dažnai nori žinoti viską – kas įtariamasis ir auka, kur jie gyvena, kas jų tėvai, kur jie dirba, kokia žmonių praeitis. Tačiau būtent perteklinės detalės gali tapti pagrindu viešam linčui, stigmatizavimui ir net nekaltų žmonių persekiojimui.

Suklastoti ar dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdeliai, melaginga, netiksli informacija, priešiškų valstybių operacijos, stebuklus žadančių papildų reklamos, tūkstančiai netikrų patiktukų – tai tik dalis to, su kuo socialinėse medijose kasdien susiduria lietuviai.

Nuolatinis informacijos srautas, socialiniai tinklai ir skaitmeninės platformos suteikė mums galimybę vos per akimirką pasiekti milijoninę auditoriją žmonių. Vis tik kartu šie įrankiai tapo būdu skleisti melagingą informaciją, formuoti visuomenės nuomonę ir klaidinančias žinutes taip stiprinant propagandinius naratyvus.

Jaunuoliai vis dažniau renkasi socialinius tinklus kaip vieną pagrindinių informacijos šaltinių, o tradicinei žiniasklaidai darosi vis sunkiau patraukti jų dėmesį. Tai atskleidė komunikacijos ir informacijos mokslų daktarės, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės Patricijos Lenčiauskienės atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip socialinėje erdvėje gyvena jaunimas ir kokią vietą joje užima žiniasklaida. „Kartais girdime, kad jauni žmonės neskaito naujienų, jie nesidomi.

Pastaruoju metu savo gyvenimo be dirbtinio intelekto (DI) įrankių pradedame neįsivaizduoti. Kartais su dirbtiniu intelektu konsultuojamės dažniau nei su savo šeimos gydytoju, o socialiniuose tinkluose nepamatyti informacijos, kurią sugeneruoja dirbtinis intelektas, darosi beveik neįmanoma.

Kodėl 5G ryšys nepražudė visuomenės, o COVID-19 vakcinos nesukėlė masinio mirtingumo? Kas iš tiesų valdo Lietuvą? Tokie klausimai gali skambėti kaip nekaltos socialinių tinklų sąmokslo teorijos, tačiau jų pasekmės ne visada nuguli tik virtualioje erdvėje. Konspiraciniai naratyvai prisidėjo ir prie realių nusikalstamų veiksmų, o vienas ryškiausių šio dešimtmečio pavyzdžių – 2021 metais įvykęs JAV Kapitolijaus šturmas.

Šiuo metu gyvename turbūt didžiausiame informaciniame sraute, kokiame yra kada nors gyvenusi žmonija. Visos naujienos yra pasiekiamos per akimirką, jų nereikia ieškoti, nes pranešimai patys mus suranda. Dėl to tokioje informacinėje gausoje svarbu prabilti apie propagandą, jos poveikį žmogui ir sveikatai. Šįkart laidoje „Sveikatos DNR“ ciklui „Žurnalisto darbas iš arti“ svečiavosi psichologas, psichologas-psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas.

Naršant socialinėse medijose gali susidaryti įspūdis, kad viską matome ir kad esame gerai informuoti apie visus svarbiausius įvykius, kad girdime įvairias nuomones. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad socialinės medijos tikrai nėra ta erdvė, kuria būtų galima pasitikėti kaip objektyviu ir visapusišku pasaulio atvaizdu. Socialinių medijų ypatybės lemia, kad jose formuojasi vadinamieji burbulai.

Socialiniai tinklai tampa vis reikšmingesne gyventojų gyvenimo dalimi. O kai kuriems piliečiams tai tampa ir pagrindiniu naujienų bei aktualijų šaltiniu. Visgi ekspertai pažymi, jog tai žymi ir tam tikrą pavojų dėl socialiniuose tinkluose plintančių nepatikrintų ar melagingų naujienų. Sunkumų kelia ir tai, jog tobulėjant technologijoms dalis gyventojų paprasčiausiai patingi patikrinti informaciją, o tuo naudojasi ir pačios socialinių tinklų platformos.

Darbas karo zonoje žurnalistui reiškia ne tik informaciją iš pirmų lūpų, bet ir nuolatinę riziką gyvybei. Buvęs karo žurnalistas pasakoja, kaip per kelis dešimtmečius pasikeitė žurnalistų darbas fronte ir kodėl dažnai pats žurnalistas gali tapti taikiniu. Ką iš tiesų reiškia dirbti karo zonoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo buvęs karo žurnalistas, redaktorius, keliautojas ir dabar Užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.

Gegužės mėnesį Kultūros ministerijos paskelbtame tyrime nurodoma, kad daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų 2025 m. rinkosi ignoruoti internete pastebėtą dezinformaciją, propagandą ar dirbtinio intelekto suklastotą turinį. Tai kelia didelį nerimą, turint omenyje, jog pastaruoju metu aukščiausi šalies vadovai pažymi, jog Lietuva gali sulaukti galimų Rusijos atakų prieš kritinę infrastruktūrą, o rugpjūčio viduryje paskelbta dezinformacijos centro „Debunk.

Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas keičia informacinę erdvę – kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir naujų iššūkių. Vienas jų – vis sunkiau atpažįstamos netikros paskyros, kurios gali būti naudojamos ne tik melagingai informacijai skleisti, bet ir formuoti visuomenės nuomonę. Analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė teigė, kad socialiniuose tinkluose veikiantys botai tapo gerokai pažangesni.

Skirtingų geopolitinių įvykių kontekste žiniasklaidos vaidmuo tampa kaip niekad svarbus siekiant pateikti objektyvią, nešališką ir faktais pagrįstą informaciją. Vis dėlto priešiškai nusiteikę veikėjai siekia sumenkinti žiniasklaidos ir valstybės institucijų patikimumą, skleidžia dezinformaciją.  Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ paaiškino, kad priešiška informacinė veikla dažniausiai remiasi ne racionaliais argumentais, o žmogaus baimėmis.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ įvardijo kibernetinio saugumo principus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas šiuolaikinės visuomenės asmuo. Laidos svečias įspėjo apie dirbtinio intelekto vaidmenį visuomenėje, kuris ne tik padeda, bet ir, papuolęs į netinkamas rankas, skaudžiai kenkia. Pasak specialisto, sukčiavimo schemos tampa įtikinamesnės, o atakos – labiau individualizuotos.

Nors asmens duomenų saugumas yra itin jautri tema, o gyventojai baiminasi dėl galimų finansinių spekuliacijų, ekspertai ramina, kad didžiausią pavojų kelia ne nutekėję duomenys, bet mūsų pačių budrumo praradimas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ paaiškino, kad turėdami daugiau duomenų sukčiai tampa išradingesni, tačiau galutinį tašką padeda pats žmogus.

Registrų centro duomenų nutekėjimas iš naujo iškėlė klausimą, kiek iš tiesų saugūs yra gyventojų asmeniniai duomenys. Nors kol kas nėra ženklų, kad nutekėjusi informacija būtų masiškai naudojama nusikalstamiems tikslams, kibernetinio saugumo specialistai įspėja neprarasti budrumo – sukčiai tokius duomenis gali pasitelkti ateityje, kurdami gerokai įtikinamesnes sukčiavimo schemas.

Nutekėję gyventojų duomenys gali tapti dar vienu įrankiu sukčių rankose. Specialistai ragina atkreipti dėmesį ne tik į įtartinus skambučius ar žinutes, bet ir į netikėtus darbo pasiūlymus – pastaruoju metu nusikaltėliai vis dažniau bando įtraukti lietuviškai kalbančius gyventojus į savo schemas. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis ispėjo, ko saugotis internete.

Internetiniai sukčiai tamp vis išradingesni – šiandien jie ne tik siunčia apgaulingus laiškus ar trumpąsias žinutes į gyventojų telefonus, bet ir pasitelkia socialinių tinklų platformas, naudoja nutekintus duomenis, dirbtinį intelektą savo piktavališkų tikslų įgyvendinimui. Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė atkreipė dėmesį, kad nėra nė vienos žmonių grupės, kuri dažniausiai tampa sukčių aukomis.

Dirbtinio intelekto panaudojimas kasdienėje veikloje tampa vis pastebimesnis. Vis tik šia priemone, kuri leidžia automatizuoti procesus, greitai aptikti grėsmes ar efektyviau analizuoti duomenis, naudojasi ir nusikalstamo pasaulio atstovai.  Pasak specialistų, sukčiavimo schemos tampa įtikinamesnės, o atakos – labiau individualizuotos. Be to, dirbtinis intelektas taip pat leidžia sukčiams veikti greičiau ir pigiau.

Europoje verda kalbos apie skaitmenizacijos procesą. Esą turėtų atsirasti ne tik skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, bet ir kita svarbi asmeninė informacija būtų perkeliama į internetinę erdvę.

Internetiniai sukčiai tampa vis išradingesni, o apgavystėms jie pasitelkia skirtingas taktikas. Tam, kad gyventojams siunčiamos apgaulingos žinutės būtų labiau įtikinamesnės, nusikalstamo pasaulio veikėjai išbando ir sudėtingesnius metodus – naudoja nutekintą gyventojų informaciją, dirbtinio intelekto technologijas. Dėl pastarosios priežasties pasitelkiamos sukčiavimo atakos tampa vis labiau individualizuotos, nutaikytos į konkretų asmenį.

Dirbtinio intelekto technologija šiandien tampa neatsiejama kasdienybės dalimi daugelyje skirtingų sričių. Vis tik su šia techologime pažanga atsiranda ir nauja realybė – vis aktyviau dirbtiniu intelektu naudojasi ir nusikalstamo pasaulio atstovai. Negana to, sukčiavimo schemos tampa vis įtikinamesnės, labiau individualizuotos, o anksčiau lengvai atpažįstami signalai – pavyzdžiui, kalbos klaidos, pamažu nyksta.

Europoje vis garsiau kalbama apie spartėjantį skaitmenizacijos procesą – nuo skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo iki vis platesnio asmeninės informacijos perkėlimo į internetinę erdvę. Tai žada didesnį patogumą kasdienybėje, tačiau kartu kelia ir naujų klausimų dėl saugumo.

Skirtingų geopolitinių įvykių kontekste žiniasklaidos priemonių vaidmuo tampa kaip niekad svarbus, siekiant pateikti objektyvią, nešališką ir faktais patikrintą informaciją. Vis tik priešiškai nusiteikę asmenys bando sumenkinti žiniasklaidos ar valstybinių institucijų darbą, platina dezinformaciją ir gali paveikti net kritiškai mąstančius asmenis.

Gyventojų duomenų nutekėjimas iš Registrų centro dar kartą priminė, kokią didelę vertę asmeninė informacija. Ir nors pavogti duomenys nebūtinai bus panaudojami iš karto, kibernetinio saugumo specialistai įspėja – sukčiai jūsų duomenis gali panaudoti įtikinamesnėms sukčiavimo schemoms ateityje. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ pasakojo, kad šiuolaikiniai sukčiai nuolat tobulina savo metodus.

Geopolitinė įtampa, augantis soc. tinklų vaidmuo ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Informacinę erdvę tai keičia greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kyla ir papildomų iššūkių.

Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų. Todėl patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.  Tiesa, Duomenų apsaugos inspekcijos vertinimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Geopolitinių įtampų fone informacinė erdvė tampa ne mažiau svarbi. Priešiška informacinė veikla vis dažniau nukreipiama ne į faktus, o į žmonių emocijas – baimę, nusivylimą ir nepasitikėjimą. Kaip tokios žinutės veikia visuomenę, kodėl jos dažnai atrodo įtikinamos ir kokiais būdais bandoma formuoti nuomonę apie valstybę bei jos institucijas? Apie tai laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ – diskusija su Lietuvos kariuomenės atstove Aukse Ūsiene.

Asmens duomenys – vienas vertingiausių skaitmeninių išteklių, tačiau jų apsauga vis dar dažnai nuvertinama. Naujausias incidentas, kai iš Registrų centro galėjo būti nugvelbta daugiau nei 600 tūkstančių nekilnojamojo turto išrašų.

Sukčių schemos tampa vis įtikinamesnės. Ekspertai ir žiniasklaida įspėja, kad gyventojams dabar kaip niekad svarbu saugoti savo pinigus ir atsargiai vertinti didelius finansinius sprendimus, nuolat tikrinti informaciją, sekti žiniasklaidą, oficialius šaltinius, o ne ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Būsto paieškos ir nekilnojamojo turto sandoriai vis dažniau tampa sukčių taikiniu. Nusikaltėliai, turėdami asmens duomenis, gali apsimesti pirkėjais, pardavėjais ar net nekilnojamojo turto specialistais, o gyventojai rizikuoja prarasti pinigus. Ekspertai perspėja, kad sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės, todėl atpažinti grėsmę darosi vis sunkiau.

Socialiniai tinklai šiandien ne tik atspindi visuomenės nuotaikas, bet ir dažniau jas formuoja. Tuo metu dirbtinis intelektas padeda kurti įtikinamus tekstus, o netikros paskyros ir botai geba imituoti tikrų žmonių elgesį, dirbtinai išpopuliarinti temas ir paveikti tai, ką laikome svarbia informacija. Kaip atskirti tikrą diskusiją nuo dirbtinai sukurtos? Ir ar dar galime pasitikėti tuo, ką matome savo naujienų sraute? Apie tai – pokalbis su „Debunk.

Gyventojų duomenų nutekėjimas iš Registrų centro dar kartą priminė, kad asmeninė informacija šiandien yra vienas vertingiausių skaitmeninių išteklių. Nors pavogti duomenys ne visada panaudojami iš karto, specialistai įspėja – jie gali tapti įrankiu naujoms, gerokai įtikinamesnėms sukčiavimo schemoms, tik vėlesniame laikotarpyje.

Galimai į Lietuvą įskridęs dronas apnuogino saugumo ir komunikacijos spragas. Ekspertai įspėja, kad Lietuva vis dar nėra tinkamai pasirengusi aptikti bei neutralizuoti mažų dronų, o tokie incidentai gali būti išnaudojami panikai kurstyti. Rusija siekia kelti baimę ir paniką – žiniasklaidos darbas čia labai svarbus.

Vilnius ir keli Lietuvos rajonai atsidūrė beprecedenčio oro pavojaus režime. Kariuomenei išsiuntus tikrą įspėjimą dėl dronų grėsmės, pavojaus lygis nuo geltono netrukus pakeltas iki raudono – žmonės raginti skubiai trauktis į priedangas, uždarytas oro uostas, stabdytas traukinių ir viešojo transporto eismas.

Trečiadienio rytą dėl netoli Rytų Lietuvos sienos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, buvo paskelbtas geltonos kategorijos oro pavojaus įspėjimas – perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų ir Vilniaus apskrities gyventojai, Vilniaus apskrityje vėliau paskelbtas ir raudonos kategorijos oro pavojaus signalas. Galiausiai oro pavojus buvo atšauktas.

Lietuvos automobilių parkas stebina prabanga, tačiau keliuose vis dar netrūksta ir pavojingo vairavimo, senų automobilių, kurie kelia grėsmę. Automobilių apžvalgininkas ir žurnalistas Vitoldas Milius, apkeliavęs visą pasaulį, sako, kuo išsiskiriame Lietuvoje ir ką pastebi kaip žurnalistas užsienio rinkoje. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo automobilių rinkos apžvalgininkas ir žurnalistas Vitoldas Milius.

Seime pasigirdo siūlymas didinti baudas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ir techninių reikalavimų transporto priemonėms nesilaikymą. Ar to tikrai reikia? Ar baudos tikrai didės? Kas laukia lietuvių? Apžvalgininkas ir žurnalistas Vitoldas Milius labai daug dėmesio skiria automobilių rinkai, važinėja po pasaulį, parodas.

Visą Lietuvą sukrėtė tragedija, kai 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos darbuotojas Mantas Sadauskas rastas negyvas. Paramediko nužudymu įtariama jo buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė ir du vyrai. Šios istorijos detalės plačiai aptarinėjamos viešojoje erdvėje, todėl iškilo klausimas: kiek tokių įvykių viešinimas yra būtinas? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir teisininkas Gintaras Černiauskas.

Pirmadienio rytą dingęs 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos darbuotojas Mantas Sadauskas rastas negyvas. Įtariant paramediko nužudymą, suimta jo buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė. Pareigūnai neatmeta, kad nusikaltimas galėjo būti susijęs su kerštu po sudėtingų skyrybų. Apie tai, ką ši tragiška istorija byloja, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir teisininkas Gintaras Černiauskas.

Pirmadienio rytą be žinios dingęs 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojas Mantas Sadauskas rastas negyvas. Dėl paramediko Manto Sadausko nužudymo suimta jo buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė. Manoma, kad moteris galėjo kerštauti buvusiam vyrui po audringų skyrybų.

Nuo dirbtiniu intelektu atkurtų artimųjų balsų iki atvejų, kai žmonės patys parduoda savo būstą ir pinigus atiduoda sukčiams. Specialistai įspėja, kad sukčiai pasitelkia gerai apgalvotas psichologines manipuliacijas, todėl darosi vis sunkiau atpažinti sukčiavimo atvejus. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Skambutis, kuris verčia veikti čia ir dabar, netikėtas laiškas ar viliojantis pasiūlymas greitai užsidirbti – tai dažniausios sukčių naudojamos gudrybės. Kaip atpažinti tokius atvejus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Dronų incidentai Baltijos šalyse atskleidė ne tik saugumo spragas, bet ir komunikacijos problemas. Pasak eksperto, visuomenė turi teisę žinoti, kaip valstybė reaguoja į tokias grėsmes, o apie tai turėtų kalbėti atsakingų institucijų pareigūnai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys. Ką parodo nukritę dronai Baltijos šalyse? Dronai dabar krenta visose Baltijos šalyse.

Baltijos šalyse pastarosiomis dienomis nukritus trims dronams, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje atsitiktinių dronų įskridimai gali kartotis, o kariuomenė taikos metu negali nuolat budėti pasienyje.

Donaldo Trumpo pasiuntinys, prieš vykdamas pas Aliaksandrą Lukašenką, Vilniuje susitiko su Lietuvos politikais. Gitanas Nausėda perspėjo nepasitikėti Baltarusijos režimu, o pasiuntinys bendravo ir su Petru Gražuliu, Ignu Vėgele bei Rimu Jankūnu, pabrėždamas, kad kalbasi su visais, jei tai naudinga. Plačiau apie tai, kas vyksta politiniuose užkulisiuose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba komunikacijos ekspertas ir buvęs žurnalistas Linas Kontrimas.

Socialiniuose tinkluose plintantis dirbtinio intelekto kurtas turinys kelia vis daugiau neramumų – nuo klaidinančių žemėlapių iki išgalvotų faktų. Pasak eksperto, atsakas į tai turi būti ne ribojimai, o kokybiškos, patikimos informacijos kūrimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.