Apie tai, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko ir naujausius jų metodus portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvyje“ diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Gerbiama Goda, galbūt galite papasakoti: prekybos centrai dažniausiai nesukčiauja, bet gudrauja. Kaip jie gudrauja, siekdami pritraukti vartotojus?
G. Aleksaitė: Iš tiesų, aš galiu pasakyti, kad rinkodara iš esmės agresyvėja. Norima tą vartotoją prisitraukti, kad jis pirktų kuo labiau. Prisiminkite: vasaros išpardavimas baigėsi, tada mokyklinių prekių išpardavimai, tuomet atsiranda Vėlinės, Helovynas – netgi Vėlinių žvakės iš karto su nuolaida parduodamos.
Dabar yra dienos, kuomet ir vėl siūlomos nuolaidos, ir štai jau artėsime prie „Black Friday“, po to „Cyber Monday“. Iš tiesų, mes esame akcijų ir nuolaidų šalis. Galiu pastebėti, kad Lietuvos vartotojas, ir pagal tam tikras apklausas, pasimauna ir nori nuolaidos, nes mūsų vartotojas perka, deja, kainą.
Netgi galiu teigti pagal apklausas ir tyrimus, mums net nėra labai svarbu, ar tai ekologiška, ar tvaru. Tai žinodami ir prekybos centrai, elektroninės prekyvietės tuo naudojasi ir demonstruoja nuolaidas, bet šioje vietoje yra tam tikri teisinio reguliavimo mechanizmai, kurie neleidžia taip elgtis.
Visų pirma yra tokia taisyklė – 30 dienų taisyklė – nuolaidą galima taikyti nuo mažiausios sumos, kuri buvo per 30 dienų. Tarkime, aš visada pasakau tokį pavyzdį apie dulkių siurblį: štai jis spalio 30 kainavo 250 eurų, o lapkričio 15 jis kainuoja 300 eurų. Lapkričio 27 skelbia 50 proc. nuolaidą, tai nuo kurios sumos turime paimti nuolaidą? Būtent nuo tos spalio 30 dienos, ir jeigu vėl gruodžio 15 skelbs nuolaidą, vėl turės imtis ta nuolaida, kuri buvo, lapkričio 27 dieną.
Be abejo, galbūt labai sudėtinga tą stebėti, bet yra tam tikri instrumentai šiandien dienai. Žinome ir dirbtinį intelektą ir visus kitus, kurie mums leis perskaityti „Google“ senąsias versijas, kur atrasime tą atitinkamą kainą, nuo kurios buvo sumažinta.
Yra labai daug sumanių vartotojų, kurie iš tikrųjų stebi savo produktus, kurie nuolaidą gali pamatyti ir įsigyti. Bet taip, reikia sąmoningumo, supratimo. Nenoriu teigti, kad verslas visiškai toks blogas ir tik fiktyvias nuolaidas daro. Iš tiesų, yra tam tikri atvejai ir mūsų praktikoje, kai, deja, būna žmogiškoji techninė klaida.
Bet irgi šioje vietoje kviečiu vartotoją, kad vis dėlto 3 eurų vietoje 30 ar 300 eurų, ir jeigu padorioje, sąžiningoje prekyvietėje ar prekybos centre, tikėtina, kad ten žmogus suklydo ir net atspausdino, įdėjo kainą.
Ir, aišku, žmogus galbūt nevaikščios į parduotuvę kas 15 dienų tikrinti, bet vis dėlto turbūt pagrindinis patarimas būtų tiesiog neskubėti?
G. Aleksaitė: Taip, be abejo, neskubėti ir įsiskaityti tas sąlygas – žiūrėti, koks tas akcijos periodas, pamatyti, ar nuolaida yra 70 proc., ar ten yra iki 70 proc. Išdrįsti ir paklausti pardavėjo, kiek tų prekių iš tiesų yra su minimalia 70 proc. nuolaida, nes taisyklė yra tokia: privaloma pardavėjui, kad bent 10 proc. jo produkcijos turi būti su ta 70 proc. nuolaida, tam, kad skelbtų „iki 70 procentų“.
Ir, aišku, aš kaip visada sakau: pradžioje mažiau vartokite, tuomet atsakingai vartokite, pasidarykite pirkinių sąrašą, neatidėkite paskutinei minutei, ypač nes jau šiandien dienai žmonės jau planuoja pirkinius Kalėdoms.
Ir kitas dalykas, jeigu šiandien dienai kalėdinius pirkinius planuojate, ypač elektroninėse prekyvietėse, prisiminkime pristatymo terminus. Ir jeigu vis tik nusipirksite tą dovaną, prisiminkite, kad per 14 dienų galite grąžinti net ir kokybišką prekę.
Jeigu suknelė kainavo 60 eurų, po to nukainuota iki 15 – kodėl tokie dideli tarpai? Ar čia viskas teisiškai gerai?
G. Aleksaitė: Iš tiesų, ar gali kašmyro megztinis ar šilkinė suknelė kainuoti 20 eurų? Galimai, antrų rankų parduotuvėse, dėvėtų rūbų parduotuvėse taip ir gali būti, bet mūsų atvejuose mes iš tikrųjų atrandame tas sukčiaujančias parduotuves, taip pat sukurtas dirbtinio intelekto, kur skelbia, kad tai yra išpardavimas, ypač „Meta“ platformose – „Facebook“, „Instagram“.
Vėl kviečiu patį vartotoją susimąstyti apie sąmoningumą: ar gali būti tokia maža kaina? Taip, tai nerealu, nes tuomet jau atsiranda pas mus tie skundai. Taip, mes turime teisę uždarinėti elektroninių parduotuvių duomenis, bet su socialinės medijos profiliais yra sudėtingiau, nes tuomet reikia kreiptis į trečią šalį, ir procedūra yra ilga.
Tad visuomet įsijunkime tą padidinamąją lupą: ar gali būti tokia maža kaina? Nes tikėtina, kad jūs gausite tiesiog prastesnės kokybės daiktus, dėl kurių ir mums skundžiamasi, ir pateikiami prašymai, kad negrąžina to daikto, nekompensuoja – tokių yra nemažai atvejų.
Kokie pardavėjai buvo pakliuvę į jūsų tarnybos akiratį? Ar galbūt netgi teko uždaryti elektroninių parduotuvių duomenis?
G. Aleksaitė: Mes esame stebėję ir peržiūrėję nuolaidas tiek fizinių parduotuvių. Dėl vienų tyrimas yra pasibaigęs, dėl kitų bylinėjamasi, baudos nėra didžiulės – iki 3000 eurų.
Čia prekybos centrams?
G. Aleksaitė: Prekybos centruose, taip. Deja, bet buvo gudraujama su nuolaidomis, buvo gudraujama su lojalumo programomis, kuomet, turbūt, yra įprasta praktika, kad pas jus mobiliame telefone ar piniginėje bus daug plastikinių kortelių su klubo narystės kortelėmis, ir čia, deja, prekeiviai apeidinėja tą taisyklę ir dažnai teigia, kad lojalumas suteikia jums geresnę kainą.
Bet tikėtina, tas, kuris atidesnis, pastebės pirma, kad lojaliu klientu patapti labai lengva. Jūs tiesiog savo pašto adresą atiduodate ir staiga tampate vieno ar kito prekybos centro lojaliu klientu, o dar kitas būna atvejis, kuomet iš tiesų ta kaina ir lojalaus kliento, ir paprasto kliento yra ta pati. Čia gudraujama psichologiškai, kad jeigu tu esi lojalus klientas, tikėtina, mes tau duosime geresnę kainą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
