Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologai Rima Urbonaitė ir Vytautas Dumbliauskas.
Praėjo antras mėnuo po priesaikos ir jau du ministrai atkrito – kultūros ir krašto apsaugos, vėliau paskyrė naujus. Ką tai rodo ir kaip jūs vertinate?
R. Urbonaitė: Šiaip aš pasakysiu, aš nesuprantu, kaip vyko pokalbiai tarp ministrės pirmininkės ir kandidatų į ministrus, nes ji visur pažymėjo, kad kalbėdavosi su kandidatais, tarp jų ir jau buvusiu kultūros ministru.
Apie ką galima dvi valandas kalbėtis, kad tu nepamatytum, ką tu teiki prezidentui? Atleiskite, aš neįsivaizduoju. Mums užteko kelių minučių prezidentūroje, kad galėtume suprasti labai greitai.
Kitas dalykas, jis sakė, mes kalbėjome apie darbus. Pažiūrėkite visus interviu jau buvusio ministro, kur jis kalbėjo irgi apie darbus – jis vieną punktą sugebėdavo pasakyti ir neapibrėžtai. Atleiskite, aš šito irgi nesuprantu. Su ponia Šakaliene kyla irgi labai daug klausimų, nes buvo viena pirmųjų teiktų, viena pirmųjų palaimintų ir galbūt jai net pačiai buvo susidaręs įspūdis, kad ji yra nepajudinama, kas galėjo nutikti.
Paskui staiga suprantame, kad jau viskas blogai. Nors šiaip tos istorijos visos buvo žinomos ir su taip vadinamuoju „antrukų vadu“ ir kad galbūt atmosfera nėra labai gera ministerijoje. Daug dalykų buvo žinomi, bet tuo metu kažkaip netrukdė, o paskui staiga pradėjo trukdyti.
Čia galima tik kelti versiją, kas iš tikrųjų nutiko ir kam pradėjo trukdyti, bet tai, kad yra dirbama nežengiant dviejų žingsnių į priekį, na, tai turbūt mes galime labai labai aiškiai pasakyti, ir tai, kaip buvo ieškoma pamainos Šakalienei ir kokia ta pamaina surasta, turbūt tai tik įrodo.
Pasakysiu taip: ponas Kaunas iš tikrųjų yra eksperimentas. Kaip žinia, eksperimentai kartais gali baigtis ir gerai, bet ar mes jaučiamės saugiai, kai su mumis eksperimentuoja? Čia turbūt yra kitas klausimas. Aš kol kas, pažiūrėdama į visus interviu ir visa kita, galiu pasakyti, kad saugumo įspūdis nesusiformuoja labai stiprus, kol kas eksperimentuojama.
Prasukime tą rusišką ruletę – jau su vienu prasukome, matome, kuo baigėsi, su kitu viceministru irgi prasukome, matome, kuo baigėsi – šis dar trumpiau pabuvo pareigose. Ponas Kaunas gal ilgiau prabus, bet man nepatinka, kai ta rusiška ruletė žaidžiama su valstybe.
Kyla labai labai daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra, bet užtat moralų kiek mes gauname ir kokiu tonu mums vis aiškinama, kad čia jūs matote, ko jūs prie ministrų kabinėjatės. Juk šiaip žiniasklaidos darbas, man atrodo, ieškoti faktų apie tuos, kurie valdo valstybę, bet dabar pasirodo, tai irgi yra blogai.
Kaip jūs vertintumėte, gerbiamas Vytautai, tai, ką mes matome?
V. Dumbliauskas: Gal pradėčiau aš nuo to, kad socialdemokratai neturėjo laimėti tiek daug mandatų – ta partija visiškai nepasiruošusi. Dabar matome, kad ji buvo duobėje, dabar ji duobėje krizėje laimėjo, Vilijos magija.
Man vienas žurnalistas tą žodį pasakė ir man labai patiko, kad būtent Vilijos magija lėmė, kad socialdemokratai laimėtų 52 mandatus. Jeigu neklystu, 2020 metais, Palucko vadovaujami, sėkmingai laimėjo berods tik 13 mandatų. Manau, kad jeigu dabar nebūtų Vilijos Blinkevičiūtės, tai manau, kad socialdemokratai galbūt turėtų kokių 20 mandatų.
Žodžiu, tikrai nebūtų pati skaitlingiausia frakcija, ir galbūt, aišku, galbūt valdančioje koalicijoje su Skverneliu. Nežinau, kaip būtų buvę. Bet tikrai jie nebuvo visiškai pasiruošę. Tiesiog Vilija atnešė tuos mandatus. Jie turėtų jai kojas bučiuoti, ypač tie iš provincijos žmonės, kuriems Seimo nario pareigos yra jų gyvenimo, politinio gyvenimo viršūnė.
Bet mes turime ne tik Vyriausybę, dar turime ir prezidentą Nausėdą.
V. Dumbliauskas: Taip, aš prieisiu prie Nausėdos, bet partija visiškai nepasiruošusi. Akivaizdus diletantizmas – norisi net juoktis. Kur tie kompetentingi žmonės, kurie galėtų užimti? Jie giriasi, kad jie skaitlingiausia partija.
Dabar susisiekimo ministras, Taminskas, visą gyvenimą jis prašėsi kažkur būti patarėju. Kas yra patarėjas? Tai iš esmės yra kažkieno tarnas – jis ten popierius nešiojo, ruošė dokumentus, niekam nevadovavo. Svarbiausia, kad socialdemokratų grietinėlė arba partijos elitas, vadovai, sąmoningai tai daro, jie patys sėdi šešėlyje.
Turiu galvoje Oleką, Sinkevičių Mindaugą ar Andriukaitį, ir ta pati Blinkevičiūtė, kiek girdėjau, kad ji aktyvi užkulisiais ir Paluckas, kaip jau net viešai buvo parašyta, uždarų durų yra aktyvus ir patarinėja. Jausmas toks, kad jie žaidžia su valstybe.
Jie sąmoningai siūlo į postus tokius visiškai, nežinau, nepasiruošusius žmones – Kaunas. Jis bent jau būtų Seimo nariu pabuvęs vieną kadenciją ir pabuvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Dabar atėjęs iš verslo kažkur Kaune. Jo nuopelnas tas, kad Kaune sustiprino socialdemokratų partinę organizaciją.
Bent jau jam partija dėkinga už tai, nes socialdemokratai Kaune visą laiką prastai atrodė. Tokie dalykai ir ima šiurpas. Šia prasme partija nepasiruošusi, ir tas akivaizdus mėtymasis, ir tas Ruginienės suradimas yra kažkokia viešųjų ryšių akcija, bandanti pakeisti Viliją – Vilija numeris du.
O ką rodo Ruginienės pasikeitęs tonas? Iš pradžių Ruginienė šypsojosi, visą laiką labai stengdavosi korektiškai bendrauti, atsakyti, o dabar atrodo, jau tas tonas toks griežtas ir piktas. Ką tai rodo jūsų nuomone?
V. Dumbliauskas: Tai rodo, kad ji pamatė, kur ji atsidūrė, ir dabar neatlaiko kritikos. Iš premjerų, kuriuos taip kritikavo ir kurie atlaikė, dabar priminsiu Andrių Kubilių – jam teko nelengva dalia. Krizė buvo pasaulinė, ne jo kaltė. Jam reikėjo mažinti atlyginimus, pensijas, jį keikė paskutiniais žodžiais.
Jis ateidavo pajuodusiais paakiais į spaudos konferencijas. Matosi, kad žmogus nemiegojo, bet jis atlaikė ir dirbo, daug ką padarė, padėjo pagrindus toliau. Kaip dabar gyvename, tai yra ir Kubiliaus vyriausybės nuopelnas. Pavyzdžiui, įvedė kasos aparatus bent jau maisto turgavietėse – tai irgi papildomas biudžetas.
Matosi, kad ji neatlaiko. Pirmuose interviu, mačiau, ji tokia patenkinta savimi, besišypsanti, o čia dabar žiauru. Skvernelis sakė, tai yra pats sunkiausias darbas Lietuvoje – būti ministru pirmininku. Ji, matyt, po profsąjungų, kur kovojo už narių teises, jautėsi puikiai, o dabar ji tiesiog gauna smūgius, ir tie smūgiai gana žiaurūs.
Pratęsiant atsakymą, man sunku net suvokti, kaip Nausėda leido iš savęs išsityčioti. Siūlydamas Adomavičių, Žemaitaitis tyčiojasi, čia buvo gryna pajuoka. Ir iš Ruginienės tyčiojosi, pirmiausia ji patvirtino tą neadekvatų, švelniai taip pavadinkime, žmogų, o paskui Nausėda leido iš savęs įsityčioti. Prezidentas šia prasme sau taip įkirto į kojas, kad dabar jo autoritetas yra arti nulio.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
