„Mano BŪSTAS“ prieš dešimtmetį sudarė ir viešai paskelbė Vilniaus daugiabučių avarijų žemėlapį. Praėjus dešimčiai metų įmonė pakartojo tą patį pjūvį ir palygino 2016 bei 2026 metų pirmojo pusmečio duomenis.
Kardinalūs pokyčiai
Šiandienos situacija nuteikia optimistiškai – avarijų sostinės daugiabučiuose per dešimtmetį sumažėjo maždaug trečdaliu. Tačiau atskirų miesto rajonų kreivės per dešimtmetį išsiskyrė taip smarkiai, kad kai kurių jų šiandien beveik neįmanoma atpažinti senajame avarijų žemėlapyje.
„Bendras vaizdas tikrai džiugina – per dešimtmetį avarijų sostinės daugiabučiuose sumažėjo maždaug trečdaliu. Tačiau pažvelgus į atskirus rajonus prasideda įdomiausia šios istorijos dalis. Ten, kur prieš dešimt metų mūsų ekipažams darbo buvo apstu, šiandien situacija pasikeitusi kardinaliai. Kita vertus, yra ir tokių miesto vietų, kurių avarijų statistika verčia kilstelėti antakius – jos juda priešinga kryptimi“, – sako už „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos veiklą Vilniuje atsakingas Andžejus Gabrūnas.
Lyderių rokiruotės
Ryškiausias pavyzdys – Karoliniškės. Prieš dešimtmetį šis rajonas buvo vienas iš tų, kuriuose avarinės tarnybos ekipažams darbo tikrai netrūko. Per pirmąjį 2016 metų pusmetį čia registruoti 676 iškvietimai. Šiemet per analogišką laikotarpį – vos 13. Tai reiškia net 98 proc. kritimą.
Ir Karoliniškės – ne vienintelės. Justiniškėse avarijų sumažėjo 96 proc., Lazdynuose – 85 proc., Viršuliškėse – 83 proc. Ryškus pokytis matomas ir centrinėje miesto dalyje.
Kol vienuose rajonuose avarijų mažėjo kartais, kituose jų skaičius ne tik nesitraukė, bet ir išaugo. Labiausiai išsiskiria Antakalnis. 2016 metų pirmąjį pusmetį čia fiksuotos 578 avarijos, šiemet – jau 724. Tai 24 proc. daugiau.
Priešinga bendrai miesto tendencijai kryptimi juda ir Pašilaičiai, kur avarijų padaugėjo apie 16 proc.
Visame mieste išsiskiria trys gyvenamieji rajonai – Žirmūnai, Antakalnis ir Naujininkai. Čia avarinė tarnyba šiemet turėjo daugiausia darbo.
Kas nutiko?
A. Gabrūnas sako puikiai prisimenantis laikus, kai šiandien gerokai „ramesniuose“ rajonuose avarinės tarnybos ekipažai sukdavosi be atokvėpio.
„Prieš dešimtmetį Karoliniškėse, Viršuliškėse ar Lazdynuose turėjome išties ką veikti. Iškvietimų buvo daug, čia nuolat zujo mūsų avarinės tarnybos ekipažai. Po 10 metų situacija kardinaliai pasikeitė, nes per tą laiką buvo daug investuota į daugiabučių inžinerinių sistemų atnaujinimą. Buvo pakeista daug vandentiekio ir nuotekų vamzdynų, kurie lemia du trečdalius visų avarijų. Prisidėjo ir kompleksinė pastatų renovacija, tobulesni ir efektyvesni pastatų priežiūros sprendimai“, – sako A. Gabrūnas.
Pasak A. Gabrūno, prie mažėjančio avaringumo prisideda ir nuolatinė daugiabučių priežiūra: periodinės apžiūros, prevenciniai darbai, laiku pastebimas sistemų nusidėvėjimas ir gedimų šalinimas dar iki kritinio momento.
Visą parą – jau ketvirtį amžiaus
Net ir įvykus nelaimei daugiabutyje, „Mano BŪSTO“ klientai gali būti tikri, jog sulauks operatyvios pagalbos bet kuriuo paros metu. Įmonė turi atskirą avarinę tarnybą, kuri veikia jau 25 metus.
Per metus avarinės tarnybos komanda Lietuvoje į iškvietimus vyksta apie 25 tūkst. kartų. Tai – vidutiniškai apie 70 likviduojamų avarijų kiekvieną parą.
Vidutinis ekipažo atvykimo laikas nuo iškvietimo siekia apie 90 minučių, o gedimo šalinimo darbai vidutiniškai trunka 55 minutes.
Tokią pagalbą vertina iur patys gyventojai. 2026 m. balandį klientų pasitenkinimo suteikta paslauga rodiklis CSAT siekė 8,5 balo iš 10. Tai - vienas geriausių rezultatų per visą bendrovės veiklos istoriją.
Straipsnį parengė: Mano Būstas.
