Mano būstas

Per dešimtmetį Vilniaus daugiabučių avarijų žemėlapis pasikeitė neatpažįstamai. Ten, kur avarinės tarnybos anksčiau skubėdavo kone kasdien, šiandien – gerokai ramiau. Tačiau ne visur. Kuriuose  sostinės rajonuose daugiabučiai tapo saugesni, o kuriuose avarijų daugėja? „Mano BŪSTAS“ prieš dešimtmetį sudarė ir viešai paskelbė Vilniaus daugiabučių avarijų žemėlapį. Praėjus dešimčiai metų įmonė pakartojo tą patį pjūvį ir palygino 2016 bei 2026 metų pirmojo pusmečio duomenis.

Nušiurusi daugiabučio laiptinė erzina ne vieną. Nors metų metus remonto nemačiusių laiptinių mažėja, ne visi gyventojai ryžtasi jas atnaujinti. Specialistai sako, kad didelių permainų galima pasiekti visai paprastai, ir paaiškina, kokių darbų reikia bei kiek laiko užtrunka senos laiptinės atnaujinimas. Nors senos statybos daugiabučiuose vis dar yra nemažai neremontuotų laiptinių, situacija keičiasi.

Apšiurę, trupantys ir vietomis iškilę daugiabučio laiptai jau kelis mėnesius neduoda ramybės vieno Klaipėdos namo gyventojams. Anot gyventojų, sutvarkyti laiptus namo administratoriaus jie prašo dar nuo pavasario, tačiau darbų iki šiol nesulaukė. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Linas (tikras vardas redakcijai žinomas) kelia klausimus ne tik dėl dabartinės laiptų būklės, bet ir dėl ankstesnių name atliktų darbų bei jų kainų.

Išmanus daugiabutis šiandien nebūtinai reiškia sudėtingas technologijas gyventojų butuose. Vis dažniau išmanūs sprendimai pirmiausia siejami su šilumos sistemomis, kurios leidžia tiksliau reguliuoti šilumos padavimą, palaikyti komfortišką temperatūrą ir efektyviau naudoti energiją. Pasak „Mano Būstas“ komunikacijos grupės vadovo Pauliaus Ugianskio, šiandien daugiabučių šilumos sistemų priežiūra gerokai pasikeitusi.

Atšalus orams daugiabučių gyventojai tikisi, kad namuose bus šilta, o radiatoriai veiks be trikdžių. Vis dėlto tam, kad šaltasis metų laikas praeitų sklandžiai, šilumos sistemomis reikia pasirūpinti gerokai anksčiau nei paspaudžia pirmasis šaltukas. Pasak „Mano Būstas“ komunikacijos grupės vadovo Pauliaus Ugianskio, tinkamai prižiūrima šildymo sistema svarbi ne tik dėl komforto, bet ir dėl gyventojų išlaidų. „Tikriausiai niekas nenorėtų atšalus orams grįžti namo ir rasti šaltus radiatorius.

Namuose net ir nedidelis gedimas gali greitai virsti rimta avarija. Trūkusi vandens žarnelė, užlietas butas ar elektros sistemos gedimas ne tik sukelia nepatogumų, bet ir gali pridaryti didelių nuostolių tiek gyventojams, tiek kaimynams. Specialistai pabrėžia, kad daugelio nelaimių galima išvengti laiku atliekant paprastą profilaktiką. „Visų pirma gyventojams rekomenduoju žinoti, kur jų bute yra pagrindiniai vandens uždarymo mazgai ir elektros skydelis.

Nuo vartų automatikos iki automobilių numerių atpažinimo sistemų – daugiabučiuose vis dažniau svarstomi technologiniai sprendimai, kurių įgyvendinimas gali pareikalauti nemenkų investicijų. Tokiais atvejais gyventojams svarbi ne tik siūlomų darbų kaina, bet ir aiškus pagrindimas, kodėl jie reikalingi. Ne mažiau svarbu ir tai, kad savininkai turėtų galimybę susipažinti su skirtingomis alternatyvomis prieš priimdami sprendimą.

Tvarkinga, švari ir prižiūrėta daugiabučio aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų kasdienį komfortą. Tačiau šiandien retai galima pamatyti gyventojus, kurie patys reguliariai rūpintųsi kiemo priežiūros darbais – pjautų veją, grėbtų lapus ar žiemą kastų sniegą. „Šiais laikais pamatyti gyventoją, tvarkantį savo kiemą, jau tampa savotiška egzotika. Dažniausiai tuo užsiima ilgamečiai namo gyventojai arba žmonės, išėję į užtarnautą poilsį ir turintys daugiau laisvo laiko.

Vasaros atostogų sezonas įsibėgėja, daugelis gyventojų jau planuoja ilgesnes išvykas į pajūrį ar užsienį. Tačiau daugiabučių namų priežiūros specialistai įspėja - būtent atostogų metu padaugėja situacijų, kai avarija įvyksta bute, o jo savininkas būna už šimtų ar net tūkstančių kilometrų.

Praėjusį savaitgalį šalyje vyravus itin dideliam šalčiui, daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“ fiksavo keletą dėl oro sąlygų kilusių incidentų, tačiau, bendrovės teigimu, rimtų avarijų pavyko išvengti. „Rimtų incidentų išvengta, absoliučios daugumos namų inžinerinės sistemos veikia tinkamai“, – sako „Mano būsto“ avarinės tarnybos veiklą Vilniuje kuruojanti Eglė Šlajūtė.

Pačiame Vilniaus centre, Vivulskio gatvėje, jau beveik savaitę tvyro įtampa. Namo gyventojai tikina, kad liko be elementariausių gyvenimo sąlygų – šalto ir karšto vandens, o jų skundai esą ignoruojami. Įmonė „Mano būstas“ aiškina, kad šis gedimas – neeilinis, pasitaikantis kartą per 10 metų, tačiau nurodo, kad gyventojams yra gerų žinių. Vanduo – elementari būtinybė, be kurios kasdienis gyvenimas sustoja.

Daugiabučių savininkai Vilniuje sukilo prieš namo administratorių. Gyventojai piktinasi, esą sumos už šildymą didinamos net 17 kartų. Vilniuje, Gigalaukio g., esančio daugiabučio namo gyventojų vardu laišką parašiusi skaitytoja Monika neslėpė pykčio dėl namo administratoriaus veiksmų.

Vilniuje paminėta Europos Kaimynų diena. Šventės iniciatoriumi jau ne pirmus metus tapo daugiabučius administruojanti įmonė „Mano BŪSTAS“, Lazdynėliuose pakvietusi kaimynus artimesniam bendravimui.  Šurmuliavo Lazdynėliuose Gegužės 27-ąją, antradienio vakarą, „Riverland“ kvartale Lazdynėliuose, šurmuliavo linksmai nusiteikę gyventojai. Daugiau nei 50 didelių ir mažųjų kaimynų susibūrė Lazdynėlių g. 67/83 daugiabučių kieme.

Šokiruojantys gyventojų higienos ir tvarkymosi įpročiai. Pasak komunalininkų, žmonės į klozetus pila aliejų, sriubas su kaulais, obuolius, agurkus, sugeba sugrūsti net sauskelnes. O kaip vieno klozeto vamzdyje atsidūrė liemenėlė, komunalininkai spėlioja iki šiol. Nuo grūdamų atliekų kemšasi kanalizacijos vamzdynai, srutos užpila žmonių butus ir rūsius. Už jų valymą patys gyventojai susimoka šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų.

Daugiabučiuose, kuriuos prižiūri „Mano BŪSTAS“, šiemet užfiksuota gerokai mažiau avarijų, o tai reiškia mažiau nepatogumų ir papildomų finansinių nuostolių gyventojams. Ženklų incidentų mažėjimą lėmė nuosekli įmonės vykdoma daugiabučių priežiūra, dėmesys visoms inžinerinėms pastatų sistemoms bei, palyginti, šiltesnė žiema.

Šlampa buto sienos? Patalpose atsirado pelėsis? Tai ženklai, kurie rodo, kad daugiabutyje galbūt susidėvėjo tarpblokinės siūlės. Pastebėjus šiuos negalavimus pastatų priežiūros specialistai ragina nedelsti ir kuo greičiau apie tai informuoti namo administratorių. Juolab, kad pavasaris – tinkamas metas pradėti susidėvėjusių siūlių remonto darbus. Tarpblokinės siūlės – viena pagrindinių silpnųjų vietų senos statybos stambiaplokščiuose namuose.

Gyvenant daugiabutyje dažnas susiduria su laiptinių švaros problema, o valymo įmonės su sunkumais, kaip iš kampų išvalyti šiukšles ar nuo lubų pašalinti voratinklius. „Mano būstas“ pirmieji Lietuvoje pristatė naujovę – laiptinių siurbimą ir dalinasi įžvalgomis, kodėl tai paprasčiau ir geriau žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose.

Centrinėje Vilniaus dalyje ilgus metus akis badę, susidėvėję ir žaliais apsauginiais tinklais dengti daugiabučių balkonai pamažu nyksta iš akiračio. Iniciatyvūs gyventojai, padedant „Mano BŪSTUI“, vos per dvejus metus susitvarkė tiek balkonų, kiek jų anksčiau būdavo renovuojama per ištisą dešimtmetį. Susidėvėjusios konstrukcijos, atsilupęs tinkas, korozijos pažeistos armatūros – visa tai ne tik gadino pastatų bei miesto vaizdą, bet ir kėlė realią grėsmę tiek gyventojams, tiek praeiviams.

Daugiabučių gyventojai gavo pranešimus apie jų namuose vykdomus termošokus. Žmonių buvo paprašyta bent 5 min. leisti karštą vandenį. Tokiems prašymų paklauso visi gyventojai. Tačiau specialistai įspėja apie gresiančias ligas ir primygtinai prašo žmonių neignoruoti atsiųstų pranešimų. Portalo tv3.lt skaitytoja Karolina pasidalijo savaitės pradžioje gautu bendrovės „Mano būstas“ laišku. „Kaip ir kiekvienais metais gavau pranešimą, kad namuose bus vykdomas termošokas.

Šaltuoju metų laiku šildymas yra visiems aktuali ir populiari tema. Dažnas su nerimu laukia šildymo sezono pradžios, tikėdamasis sutaupyti ir gauti mažesnę sąskaitą už šildymą.

Žmonės nori gyventi gražiuose ir sutvarkytuose būstuose. Tačiau tikina, kad tai trukdo padaryti namo administratorius. Gyventojai skundžiasi, kad gauna klaidingus pranešimus ir sąskaitas. O atliekami tie darbai, kurių gyventojams visai nereikia. Tuo metu „Mano būstas“ atmetė visus gyventojų kaltinimus ir tikino, kad kartais įsivelia žmogiškosios klaidos.

Lietuviai neretai skundžiasi savo daugiabučių namų administratoriais, dažniausiai – jų atliekamais darbais ir itin didelėmis jų kainomis. Vis tik, kad ir kiek tenka mokėti, yra tikimasi, kad darbai bent jau bus atlikti ten, kur reikia, ir nebus pridaryta dar daugiau žalos. Tačiau atvejų būna visokių.

„Mano BŪSTO“ specialistai sako, kad šventiniu laikotarpiu dalis daugiabučių namų nuotekų vamzdynų primena užstrigusį maisto konvejerį su plačiu gaminių asortimentu. To priežastis - į kanalizaciją metami ir ją užkemšantys šventinio stalo likučiai, kurių įvairovė stebina net visko mačiusius specialistus. Pastatų priežiūros specialistai jau ne vienerius metus pastebi, kad šventiniu laikotarpiu avarijų kanalizacijoje skaičius šalies daugiabučiuose išauga kone tris kartus.

Tyrimas atskleidė, kad kas dešimtas daugiabučio gyventojas nežino, kur laikomos jų namo kaupiamosios lėšos. Dar daugiau žmonių nesupranta, kam jos gali būti naudojamos. „Mano BŪSTAS“ sako, kad ši problema nesunkiai sprendžiama vos kelių mygtukų paspaudimu. Remiantis naujausiu „Mano BŪSTAS“ atliktu tyrimu, daugiau nei kas dešimtas (11,5 proc.) daugiabučių gyventojas nežino apie jų namui priklausančias kaupiamąsias lėšas, nors kiekvieną mėnesį moka tam skirtas įmokas. Dar daugiau, tik 50,7 proc.

Atvejai, kuomet gyventojai piktinasi milžiniškomis daugiabučių remonto darbų kainomis, yra ganėtinai dažni. Ypač, kai namų administratoriai įvairių reikalingų ar nelabai darbų prigalvoja nuolat, o po to reikalauja gyventojų už juos mokėti. Šįkart tuo labai pasipiktino bendrovės „Mano būstas“ administruojamų daugiabučių gyventojai. Esą tie patys darbai jų namuose yra vykdomi kasmet ir nekokybiškai, prašomos milžiniškos sumos pinigų, o rezultatų taip ir nesimato – tik subjaurotos laiptinės.

Šiandien leisimės į pažintį su Šiauliuose įsikūrusiu „Mano BŪSTO“ klientų patirčių centru ir jo darbuotojų kasdienybe. Kaip atrodo jų darbo diena, iššūkiai bei neįprastos situacijos? Kviečiame susipažinti su šiomis dinamiškomis ir atsakingomis pareigomis iš arčiau. Klientų konsultantė, komandos vadovė Diana Žymantienė pasakoja, kad darbo diena prasideda nuo visų sisteminių programų įjungimo – jų naudojama ne vieną. Tuomet pradedama laukti skambučių.

Siekdamas sumažinti avarijų skaičių sostinės daugiabučiuose, „Mano BŪSTAS“, pasitelkęs inovatyvius sprendimus, nuodugniai ištyrė trijų šimtų senos statybos namų nuotekų vamzdynų būklę. Patikros rezultatai patvirtino specialistų nuogąstavimus – beveik pusę vamzdynų šaukiasi remonto, dalis jų yra kritinės būklės. Plika akimi nematomi, dažniausiai po žeme užkasti seni nuotekų vamzdynai yra bene didžiausias galvos skausmas ne tik būsto priežiūros specialistams, bet ir daugiabučių namų gyventojams.

Nors daugiabučių priežiūros specialistai kasdien lankosi šimtuose namų, kur vykdo būtinus remonto darbus, gyventojai ne visada pastebi jų pastangas užtikrinti pastato saugumą. „Mano BŪSTO“ atstovai sako, kad jų klientams tereikia naudotis vienu paprastu įrankiu ir visi būsto priežiūros reikalai bus kaip ant delno. „Mano BŪSTO“ specialistai kasdien rūpinasi tūkstančiais daugiabučių, atlikdami būtinus remonto, priežiūros ir kitus svarbius darbus klientų objektuose.

Ar esate girdėję apie tokį darbą, kaip klientų atstovai? Šiandien išsiaiškinsime, ką gi veikia ir kaip atrodo darbo diena žmonių, dirbančių „Mano būstas“ įmonėje kaip klientų atstovai. „Mano būstas“ klientų atstovas Evaldas pasakoja, kad klientų atstovo darbas – būti tarpininku tarp klientų ir rangovų. „Mes esame ta grandis, kuri, išgirdusi kliento poreikius, suveda juos su rangovu,  pasirūpina, kad reikalingi darbai būtų atlikti kuo greičiau ir klientui patogiu metu.

Šį kartą ekspertai atsako į vieną dažniausiai daugiabučių namų gyventojų užduodamų klausimų – kada gi tvarkomi ir kur galop nukeliauja rudeniniai lapai? „Mano BŪSTO“ valymo paslaugų produkto vadovas Neilas Čijunskas atviras - rudenį aplinkos tvarkytojams yra pats darbymetis. Nukritę medžių lapai ne tik nuspalvina gatves savo nuostabiomis rudeniškomis spalvomis, bet ir suteikia netvarkingo kiemo efektą, tad pastaruosius jie skuba surinkti.

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, gydytoja epidemiologė Rolanda Lingienė ragina gyventojus skirti daugiau dėmesio bendrų patalpų higienai ir tinkamam vėdinimui. Ji pabrėžia, kad tai vienos paprasčiausių, bet veiksmingų priemonių apsaugai nuo virusų ir bakterijų. Šios priemonės ne tik padeda kovoti su ligomis, bet ir gali pagerinti darbingumą bei koncentraciją. Būsto administratorių skaičiavimais, bendrų erdvių ar laiptinėse priežiūra per mėnesį tekainuoja vos kelis kavos puodelius vienam butui.

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodo žmonių, administruojančių daugiabučius namus, darbo diena? Į kokius iškvietimus jie vyksta, kokias problemas sprendžia ir kaip greitai jas likviduoja? Apie tai mums papasakos „Mano būstas“ avarinės tarnybos technikai Edvardas ir Vaidas. Avarinės tarnybos technikų darbo diena prasideda nuo dispečerės skambučių. Šį kartą Edvardas ir Vaidas vyksta į vieną Vilniaus mikrorajoną, kur jų laukia išsigandusi buto savininkė.

Daugiabučius namus prižiūrintis „Mano BŪSTAS“ teigia, jog visos Vilniaus daugiabučiuose bendrovės prižiūrimos šildymo sistemos tinkamai paruoštos žiemai ir atskleidžia, kodėl dauguma įmonės klientų nepermokės už šildymą. Dar prieš prasidedant šildymo sezonui savo administruojamiems namams „Mano BŪSTAS“ tradiciškai skyrė didelį dėmesį.

Baigėsi daugiau nei mėnesį trukęs „Mano BŪSTO“ ir portalo TV3.lt surengtas gražiausio daugiabučio namo gėlyno konkursas. Šįsyk nugalėtojo titulas iškeliavo į Panevėžį - čia ne vienerius metus panevėžiečio puoselėjama kiemo aplinka sulaukė daugiausia skaitytojų simpatijų. Vasaros pabaigoje „Mano BŪSTO“ kartu su portalu TV3.lt surengė išskirtinį konkursą, skirtą visiems Lietuvos gyventojams, norintiems pasidžiaugti savo daugiabučio kiemo grožiu.

Apšiurusios senų daugiabučių laiptinės pamažu grimzta užmarštin – Vilniuje šiemet sparčiai daugėja norinčiųjų atsinaujinti senas laiptines. Pastatų priežiūros specialistai, padedantys tai įgyvendinti sako, kad smarkiai išaugusį susidomėjimą laiptinių remontu stebi pirmą kartą per pastaruosius 20 metų. Nors sostinės senos statybos daugiabučiuose vis dar apstu nuo namo pastatymo laikų neremontuotų laiptinių, situacija pastaruoju metu ženkliai gerėja.

Siekdama užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą bei atsižvelgdama į priešgaisrinės saugos specialistų rekomendacijas, bendrovė „Mano BŪSTAS“ Vilniuje pradeda vykdyti prižiūrimų daugiabučių namų priešgaisrinės saugos ir elektros sistemų prevenciją. Taip įmonė stengsis apsaugoti gyventojus nuo galimų nelaimių ir didelių nuostolių.

Per dvejus metus gyventojų pasitenkinimas „Mano BŪSTO“ teikiamomis paslaugomis išaugo daugiau nei perpus. Taip teigia įmonės klientai, kurie pastebi, jog teikiamų paslaugų ir aptarnavimo kokybė pastaruoju metu akivaizdžiai pagerėjo.

Senuose daugiabučiuose bene brangiausia ir daugeliui galvos skausmą kelianti įranga yra liftai. Daugelis jų gana dažnai genda, tad gyventojai patiria ne tik nepatogumų, bet ir papildomų išlaidų. Vis dėlto šiemet pastebimos tendencijos, kurių nebuvo daugelį metų. Daugiabučių namų prižiūrėtojai nepamena tokių metų, kad naujų liftų paklausa būtų taip smarkiai išaugusi.

„Mano BŪSTO“ klientai pirmieji Lietuvoje jau gali išbandyti naujovę – laiptinių siurbliavimą. Atlikus pirmuosius bandymus paaiškėjo, kad toks valymo būdas yra 4 kartus efektyvesnis už įprastą patalpų šlavimą sausuoju būdu. Šiuo metu daugiabučių laiptinės Lietuvoje paprastai valomos keliais būdais: sausuoju, šlapiuoju arba derinant šiuos abu būdus tarpusavyje.

Kiekvienas daugiabučio gyventojas, besirengiantis atostogauti ar ilgesniam laikui išvykti iš namų, turi žinoti keletą paprastų taisyklių, kurios padės apsaugoti jų ir kaimynų turtą nuo didelių nuostolių ir išvengti vadinamojo „kiaulystės dėsnio“. Prasidėjus atostogų maratonui nemažai daugiabučių namų gyventojų ilgesniam ar trumpesniam laikui palieka savo namus ir išvyksta poilsiauti.

Pro lubas varvantis vanduo, sugadintas turtas, užlietos bendrojo naudojimo patalpos, lifto šachtos, elektros instaliacija laiptinėse. Visa tai ir dar daugiau žalos pridaro ne kas kita, o susidėvėjęs daugiabučio namo stogas, kurių vien Vilniuje skaičiuojama šimtais. Ir nors kasmet namų priežiūros specialistai naujas kepures uždeda kelioms dešimtims daugiabučių, spartesniam proveržiui koją kiša gyventojų neaktyvumas bei sąlyginai trumpas šiltasis sezonas, kuomet šie darbai gali būti atliekami.

Pasitelkęs inovatyvius sprendimus „Mano BŪSTAS“ sostinės daugiabučiuose pradėjo taikyti efektyvų metodą, padedantį apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo brangių bei stresą keliančių avarijų nuotekų tinkluose. „Mano BŪSTO“ duomenimis, vien pernai įmonės prižiūrimuose namuose Vilniuje įvyko 5200 avarijų buitinių nuotekų tinkluose.

Daugiabučių priežiūrą ir remonto darbus miestuose organizuoja namų administratoriai. Ir nors gyventojams rūpintis papildomais darbais nereikia, tačiau kai kuriems iš jų nustatyti įkainiai tampa tikru galvos skausmu. Štai sostinėje esančio daugiabučio gyventojams namo administratorius paskaičiavo, kad už šlapimo ir tepalų valymą teks sumokėti daugiau kaip 120 eurų.

Jau gretai „Mano BŪSTO“ klientai įvairiais skaitmeniniais kanalais gaus visą informaciją apie jų daugiabučiuose planuojamus bei vykdomus darbus, įvykusias avarijas, jų likvidavimo trukmę, darbų pabaigą. Tai leis užtikrinti, jog kuo daugiau gyventojų žinotų, kaip prižiūrimas jų turtas.

„Mano BŪSTO“ duomenimis, didžioji dauguma daugiabučių gyventojų laiptinių valymą patiki specialistams. Šios paslaugos paklausa per pastarąjį penkmetį šoktelėjo penktadaliu, o šiuo metu įmonės prižiūrimuose namuose savarankiškai valoma vos viena laiptinė iš dešimties. Laikai, kuomet savo laiptines gyventojai valėsi patys grimzta užmarštin. Šiandien retas kuris savo laisvalaikį nori praleisti su šluota ir kibiru rankose, juolab, kad pati valymo paslaugos kaina yra priimtina daugeliui.

Per pusmetį - 2215 tonų mažiau CO2. Toks kiekis kenksmingų dujų nepateko į aplinką dėl to, kad didžioji dalis daugiabučių namų, kurios prižiūri „Mano BŪSTAS“, bendrojo naudojimo reikmės jau daugiau nei pusmetį aprūpinami tvaria, vėjo jėgainėse gaminama elektros energija.

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Turbūt nėra tokio daugiabučio gyventojo, kuris bent kartą nebūtų suabejojęs dėl namo administratoriaus išrašytos sąskaitos. Kartais jie sugalvoja atlikti darbų, apie kuriuos gyventojai net nežino. O kartais administratoriaus darbų kaina netikėtai išauga ir trečdaliu. Paprastai administratoriai aiškina, kad gyventojai kažko nesuprato, kad jiems visa informacija buvo pateikta ir pan.

Bendrovė „Mano BŪSTAS“ ir „Fondas Janukonis“ tęsia tradiciją artėjant gražiausioms metų šventėms dalintis gerumu. Šįsyk šios organizacijos pildys mažųjų svajones, dovanodamas dovanas sudėtingomis socialinėmis sąlygomis augantiems vaikams. Bendrovė prisidės prie projekto „Vaikų svajonės“, kuris padeda socialinės rizikos bei socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms.