• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien gandras atrodo neatsiejamas nuo Lietuvos kraštovaizdžio, tačiau prieš kelis šimtus metų mūsų krašte jis būtų buvęs tikra egzotika. Zooarcheologiniai tyrimai rodo, kad šis dabar įprastas paukštis Lietuvoje pasirodė tik XIV amžiuje.

Šiandien gandras atrodo neatsiejamas nuo Lietuvos kraštovaizdžio, tačiau prieš kelis šimtus metų mūsų krašte jis būtų buvęs tikra egzotika. Zooarcheologiniai tyrimai rodo, kad šis dabar įprastas paukštis Lietuvoje pasirodė tik XIV amžiuje.

REKLAMA

Panašiu laikotarpiu Lietuvos gyvūnijos vaizdas keitėsi ir daugiau. Maždaug XIII–XIV amžiuje mūsų kraštą pasiekė žiurkės, o neabejotinų naminių kačių pėdsakų turime nuo XIV amžiaus. Pastarosios anuomet buvo toli gražu ne vien žmogaus kompanionės. Miestams augant jos buvo reikalingos ir kovai su graužikais.

Tačiau egzotiškais skirtingais laikotarpiais galėjo būti laikomi ir tokie gyvūnai, kurių šiandien taip nebevadintume. Didikų aplinkoje atsirasdavo ir iš tiesų iš tolimų kraštų atkeliavusių gyvūnų.

REKLAMA
REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Vilniaus universiteto docentė, dr. zooarcheologė Giedrė Piličiauskienė.

REKLAMA

Kada į Lietuvą atskrido gandrai?

Tai, ką šiandien vadiname egzotiniu gyvūnu, nebūtinai taip atrodė prieš kelis šimtus metų ir atvirkščiai.

G. Piličiauskienė atkreipė dėmesį, kad vienas ryškiausių pavyzdžių yra gandras, kuris Lietuvos teritorijoje atsirado gerokai vėliau, nei galėtų pasirodyti žvelgiant į dabartinį kraštovaizdį.

REKLAMA
REKLAMA

„Galbūt tai, kas anuomet buvo egzotika, mums šiandien taip visai neatrodo. Pavyzdžiui, turbūt niekada nesusimąstytume, kad XIV amžiuje gandras buvo visiška egzotika. Iš tyrimų žinome, kad šis dabar mums įprastas paukštis Lietuvoje pasirodė tik XIV amžiuje.

Egzotiniu gyvūnu galima pavadinti ir žiurkę, kuri Rytų Baltijos regioną ir Lietuvą pasiekė tik XIII–XIV amžiuje. Ko gero, iki tol jų čia nebuvo“, – pasakojo G. Piličiauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto Lietuvos teritoriją pasiekdavo ir gyvūnai, kuriuos egzotiškais laikytume ir šiandien. Daugiausia tokių radinių siejama su aukščiausio socialinio sluoksnio žmonėmis – valdovais ir didikais.

„Daugiausia tokių atvejų turime kalbėdami apie paukščius, pavyzdžiui, povus ir fazanus. Tai gyvūnai, kurie natūraliai gyvena toli nuo Lietuvos teritorijos. Iš rašytinių šaltinių žinome, kad jie buvo laikomi žvėrynuose, didikų dvaruose. Jų liekanų nuo XIII–XIV amžiaus randame Vilniaus Žemutinėje pilyje, šiek tiek – Klaipėdos piliavietėje, berods, turime ir Trakuose“, – kalbėjo specialistė.

REKLAMA

O ar Lietuvos valdovai galėjo laikyti ir dar egzotiškesnius gyvūnus, pavyzdžiui, liūtus ar beždžiones sužinokite laidoje „Verta žinoti“.

Katės Lietuvoje atsirado gerokai vėliau nei šunys

Ne visi šiandien įprasti naminiai gyvūnai šalia žmogaus Lietuvoje gyveno nuo seniausių laikų.

„Tačiau jeigu įsivaizduojame to meto kates kaip mielas, pūkuotas, susirangiusias ant kelių, ko gero, labai smarkiai klystame. Iš tiesų tai buvo praktiškai pusiau laukiniai gyvūnai, kurie neretai netgi buvo auginami dėl kailio. Tikrai nebuvo taip, kad jas apsikabinę šildytume kojas ar panašiai“, – pasakojo G. Piličiauskienė.

REKLAMA

Dar vėliau Lietuvoje pasirodė triušiai. Ankstyviausių jų liekanų aptikta Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, o XVII amžiumi datuojamas radinys rastas ir dabartinėje T. Kosciuškos gatvėje.

Laidoje taip pat kalbėta apie pirmuosius šunis Lietuvos teritorijoje, galvijų, kiaulių, avių ir ožkų atsiradimą, išskirtinį žmonių santykį su arkliais bei jų laidojimo tradicijas. Aptarta ir gyvūnų kasdienybė miestuose – dar XX amžiaus pradžios Vilniaus nuotraukose galima pamatyti Užupyje ir Senamiesčio prieigose laikytas karves, ožkas ir kitus naminius gyvulius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugiau apie tai sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią rasite straipsnio viršuje.

Apie ką kalbėjome:

00:00 Pradžia

00:47 Kada gyvūnai iš žmogaus pagalbininkų tapo augintiniais ir kompanionais

02:26 Kada pirmieji šunys atsirado Lietuvoje

05:35 Kada Lietuvoje atsirado katės

07:18 Kada Lietuvą pasiekė karvės, kiaulės, avys ir ožkos

08:42 Kodėl arkliai turėjo išskirtinį statusą

10:12 Ar šunys buvo laidojami kartu su žmonėmis

11:48 Ką archeologiniai radiniai atskleidžia apie žmonių ir gyvūnų santykį

15:25 Kokius gyvūnus laikė Lietuvos didikai

17:59 Kokie gyvūnai Lietuvoje kadaise buvo laikomi egzotiniais

18:09 Kada į Lietuvą atskrido gandrai

18:52 Kokius egzotinius gyvūnus laikė didikai

19:39 Ar Lietuvos valdovai laikė liūtus ir beždžiones

20:30 Kokius gyvūnus buvo galima sutikti gatvėse

22:26 Kada Lietuvoje atsirado triušiai

25:16 Kada naminiai gyvuliai tapo svarbia žmonių gyvenimo dalimi

27:00 Kaip keitėsi arklio vaidmuo žmogaus gyvenime

„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Tas gandras ne toks jau nekaltas.Jis plesrunas isnaikina varles, zalsius, droezus, viska kas gyva ir kas juda.Ten kur varliu daug, oavyzdziui pelkes, ten gal jis nepadaro daug zalos.Bet Dzukijoje, kur sausos zemes jis isnaikina visa gyvybe.O po to isskrenda, tai kokia is jo nauda ? Jis gi nenaikina kenkeju.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų