Laidoje „Verta žinoti“ Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė paaiškino, pagal kokius kriterijus šalys patenka į pačią pavojingiausią kategoriją ir kodėl užsienyje nelaimės ištiktam lietuviui valstybė ne visada gali ištiesti pagalbos ranką.
Pasak URM kanclerės, rizikos lygis valstybėse skirstomas į penkias kategorijas pagal spalvų zonas, o pati griežčiausia iš jų įspėja apie tiesioginį pavojų gyvybei.
„Žalia, kur jokių specifinių rekomendacijų nėra. Geltona yra ten, kur yra tiktai dalis specifinių rekomendacijų, pavyzdžiui, Ispanija, Barselona – kišenvagiai. Trečias lygis yra kur reikia įvertinti būtinybę vykti, tos šalys pažymėtos oranžine spalva – pvz. Egiptas. Kita spalva būtų raudona, kur jau būtų rekomenduojama nevykti, o juoda spalva rekomenduojama nedelsiant išvykti“, – sakė A. Stakėnienė.
Anot jos, būtent pačiame pavojingiausiame – juodajame sąraše, šiuo metu atsidūrusios beveik 10 valstybių, tarp kurių yra ir pačios artimiausios Lietuvos kaimynės.
„Turime ne tik Baltarusiją, turime ir Rusiją – Kaliningrado sritį. Turime net devynias šalis, iš kurių rekomenduojama nedelsiant išvykti. Tai tos šalys yra tokios, kurios yra tikrai ir mums labai nedraugiškos. Ten kur vyksta ne kariniai konfliktai, bet vyksta karai arba labai didelė terorizmo grėsmė. Baltarusija, Rusija, Afganistanas ir kitos mums mažiau tokios žinomos šalys“, – aiškino pašnekovė.
Kodėl pagalba prieinama ne visada?
Viena didžiausių riziką mėgstančių keliautojų daromų klaidų URM kanclerė laiko klaidingą įsitikinimą, kad Lietuvos diplomatai galės išgelbėti iš bet kurios pasaulio vietos. Daugelis įsivaizduoja, kad piliečio pasas automatiškai garantuoja konsulinę apsaugą, net ir pačioje rizikingiausioje šalyje. Atsakydama į klausimą, ką daryti žmogui, patekusiam į bėdą valstybėse, kuriose pagalba neteikiama, A. Stakėnienė įspėjo:
„Mes turime 65 diplomatines atstovybes per visą pasaulį. Šalių yra link 200. Tai reiškia tikrai tiktai trečdalį šalių dengiame savo atstovybėmis. Taip, mes esame Europos Sąjungos šalis, dėl to visada galime kreiptis į Europos Sąjungos šalių atstovybes, bet turime omenyje, kad vis tiek būna sunku suteikti tą pagalbą, jeigu šalys nebendradarbiauja.“
URM atstovė pabrėžė, kad patekus į priešišką ar karo alinamą šalį, teisiniai bei diplomatiniai mechanizmai paprasčiausiai nustoja veikti.
„Jeigu atsitiks bėda Rusijoje, tai turime diplomatinę atstovybę, bet vis tiek gali būti bėdų. O yra Afganistanas, Burundis, kur neturime atstovybių, o ten reikėtų nedelsiant išvykti. Tiesiog gali būti labai sudėtinga“, – perspėjo A. Stakėnienė.
Kanclerės teigimu, valstybė neturi teisinių svertų fiziškai uždrausti piliečiams keliauti, todėl atsakomybės našta tenka pačiam žmogui.
„Kelionių rekomendacija ir yra rekomendacija, o ne draudimas. Mes neturime teisės drausti, bet jeigu žmogus nori pajusti Šiaurės Korėjos įtampą ir kažkokiu būdu ten nuvyksta ir dėl to susilaukia daug socialinių tinklų dėmesio, tai jis turi vertinti riziką, kokioje situacijoje gali atsidurti. Mes neturime ten jokios galimybės suteikti konsulinių paslaugų. Jeigu jis pamestų dokumentą, mes neturėtumėme galimybės padėti jam įsigyti naują. Žmogus tiesiog labai turi įvertinti ir suprasti, kad tai gali būti labai rizikinga, o gal ir paskutinė kelionė“, – sakė ji.
Visą pokalbio ištrauką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ TINKLALAIDĘ GALITE ŽIŪRĖTI ČIA:
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Jums iki Baltarusijos lygio kaip rakem iki Kinijos
