gandrai

Minėdami gandrų išlydėtuves, arba Šventojo Baltramiejaus dieną, ornitologai stebi, kad dalis ilgasnapių jau prieš kelias savaites paliko Lietuvą ir keliauja į tolimąją Afriką. Gandrų išlydėtuvėms lietuviai nuo seno skirdavo daug dėmesio – šeimos susiburdavo aptarti prabėgusią vasarą, pagal šios dienos orus spėdavo, koks laukia ruduo, o netekėjusios merginos per Baltramiejų net ir savo asmeninę laimę išsiburdavo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Senovėje tikėta, kad rugpjūčio 24 dieną, per šv. Baltramiejų arba kitaip Gandrų išskridimo dieną, Lietuvą palikdavo gandrai. Vis tik, ar senolių išmintis apie gandrų išskridimą aktuali  ir šiomis dienomis? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į ornitologą, edukacijų „Pažinkime paukščius drauge“ vadovą  Gediminą Petkų. Jis papasakojo, ar gandrai jau paliko Lietuvą, bei atskleidė, kodėl dalis iš jų mūsų šalyje užsibūna ilgiau.

Lietuvą ruošiantis palikti gandrams, specialistai kreipiasi į žmones su svarbiu prašymu – nustoti juos maitinti. Pasak LSMU Laukinių gyvūnų globos centro atstovų, nuolatinis maitinimas gali tapti viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių visiškai sveiki gandrai taip ir neišskrenda žiemoti. Specialistai teigia artėjant rudeniui sulaukiantys vis daugiau nuogąstavimų, kad kai kurie gandrai gali neišskristi, tačiau specialistai sako – kartais problemą sukuria patys žmonės.

Vasaros pabaiga Lietuvoje neatsiejama nuo vieno gerai pažįstamo vaizdo – tuštėjančių gandralizdžių ir vis didesniais būriais laukuose besirenkančių gandrų. Nors kalendoriuje Gandrų išskridimo diena minima rugpjūčio 24-ąją, gamtoje viskas vyksta kur kas lanksčiau. Vieni paukščiai kelionį į šiltuosius kraštus jau pradėjo, kiti ruošiasi ruošiasi, o dalis dar kurį laiką liks Lietuvoje, o paskutinieji gali išskristi net rugsėjo pradžioje.

Nors tikima, kad gandrai palieka Lietuvą rugpjūčio pabaigoje, vis tik šiandien pasirodė įrašas su pirmaisiais išskrendančiais gandrais iš Rudaminos. Gamtininkas, fotografas Marius Čepulis ragino visus šiandien ir trečiadienį pakelti akis į dangų ir atsisveikinti su nacionaliniu paukščiu. Gandrų išskridimo diena Lietuvoje minima rugpjūčio 24-ąją, vis dėlto gandrai į ilgą skrydį leidžiasi nesivadovaudami kalendoriumi ar datomis – jau dabar pamažu kelia sparnus ir pradeda palikti Lietuvą.

Girtas Nasrėnų kaimo gyventojas nelegaliai laikomu šautuvu su optiniu taikikliu nušovė kaimyno gandralizdyje tupėjusį gandro jauniklį. Nepaisė net, kad šis stovi šalia privataus namo, kuriame gyvena vaikai. Į policijos alkotesterį 61-erių vyras įpūtė daugiau nei pusantros promilės ir buvo uždarytas į areštinę. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Varniuose gyventojus pasitiko neįprastas vaizdas – ant kiekvieno pakelėje esančio apšvietimo stulpo nutūpę gandrai. Ant kai kurių stulpų jų buvo po vieną, ant kitų – ir po du gandrus. Nors toks gandrų elgesys gali atrodyti neįprastas, ornitologas Gediminas Petkus pateikia realiausią versiją, kodėl jie taip elgiasi. „Facebook“ grupėje „Varniai Mano Miestas“ pasitinkančių gandrų vaizdais pasidalijusi Sofija Z. Juškienė sutiko juos parodyti ir naujienų portalo tv3.lt skaitytojams.

Nors baltasis gandras laikomas vienu ryškiausių Lietuvos gamtos simbolių, specialistai fiksuoja neraminančią tendenciją – perinčių porų ir užauginamų jauniklių kasmet mažėja. Žuvinto biosferos rezervate šiemet suskaičiuota mažiausiai perinčių gandrų porų per pastarąjį dešimtmetį, o mokslininkai perspėja, kad tai atspindi prastėjančią agrarinio kraštovaizdžio būklę. Nors šiųmetė vasara atrodo palanki – netrūksta drėgmės, o orai nėra itin karšti, gandrų gausai tai didesnės naudos neatnešė.

Šiandien Šiaulių apskrityje, Pavartyčių kaime buvo užfiksuotas neeilinis vaizdas, nustebinęs socialinių tinklų vartotojus. Pievoje prie sodybos buvo matyti kelios dešimtys vienoje vietoje susibūrusių gandrų. Nuotraukomis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijęs Sigitas Mikutis sulaukė gausybės komentarų – žmonės svarstė, ar toks būrys paukščių gali reikšti ankstyvą pasiruošimą migracijai, o galbūt signalizuoja apie kitus gamtos pokyčius.

Į Šylių kaimą Šilutės rajone žmonės traukia iš visos apskrities pasižiūrėti neįtikėtino reginio. Ant traktoriaus priekaboje sukrautų šieno rulonų lizdą susisuko ir, rodos, kaip niekur nieko gyvena gandrų pora. Priekabos ir šiaudų savininkai – senjorų pora – turi naują hobį: stebi lizdą ir nekantriai laukia, kada išsiris gandriukai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Grakščiai ant vežime sukrautų šiaudų rulonų nusileidžia gandras.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo laiško su padėka Lietuvai. Taip Amerikos lyderis sureagavo į Lietuvos sprendimą prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio saugumo užtikrinimo operacijos. Vis dėlto, be formalios padėkos, laiške nebuvo jokių užuominų apie JAV karių ateitį Lietuvoje.

Kauno Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo džiugia žinia apie juodųjų gandrų šeimyną – lizde jau išsirito jaunikliai. Muziejus skelbia, kad po daugiau nei mėnesį trukusios inkubacijos stebimos juodųjų gandrų poros mažyliai pagaliau išvydo pasaulį. Įraše atskleidžiama, kad abu tėvai visą šį laikotarpį kantriai perėjo kiaušinius, keitė vienas kitą, tvarkė lizdą ir atlaikė net sudėtingas oro sąlygas – stiprų lietų bei snygį.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Neries regioninis parkas pasidalijo naujienomis apie juodųjų gandrų lizdą. Parko atstovai pranešė, kad jame jau padėtas antrasis kiaušinis, todėl perėjimo laikotarpis sparčiai įsibėgėja. Jie taip pat priminė, kad juodieji gandrai kiaušinius paprastai deda kas kelias paras, tad netrukus lizde jų gali atsirasti ir daugiau.

Nors gandrai – nacionalinis paukštis, tačiau jų kaimynystė, kalenimo garsai, šiukšlės ir išmatos šalia lizdo kai kuriuos gyventojus kaip reikiant supykdė. Mažeikių rajono gyventojas savavališkai ėmė guiti gandrus iš jų pasirinktos vietos – į gandralizdį įsmeigė kartis ir pakabino liemenę. Specialistai atkerta – bet koks kišimasis į paukščių gyvenimą yra draudžiamas, o ypač šiuo metu – nuo balandžio iki rugsėjo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Į Lietuvą jau sugrįžta pirmieji gandrai, o šis pavasaris jiems itin dėkingas, tačiau ornitologas perspėja – gandrų mūsų šalyje mažėja. Kodėl gandrų mažėja, kokį tai pavojų kelia ir kas laukia? Apie tai laidoje pasakojo ornitologas Marius Karlonas. Ar matosi ir jaučiasi gandrų populiacijoje, kad jų mažiau į Lietuvą grįžtančių? M. Karlonas: Taip, iš tikrųjų gandrų populiacija dabar palengva mažėja.

Lietuvių nacionalinis paukštis – gandras – neretai romantizuojamas kaip ramybės ir šeimos simbolis, tačiau pastaruoju metu vis dažniau kyla diskusijų dėl jo daromos įtakos kitoms gyvūnų rūšims.

Anuomet kovo 25-oji, kitaip vadinama Gandro diena, žymėdavo pavasario pradžią. Senoliai manė, kad šios dienos metu sugrįžta gandrai, o taip pat juos akylai stebėdavo – keli ženklai galėdavo padėti nuspėti, kokie artėjantys pavasario orai laukia. Naujienų portalui tv3.lt apie Gandro dieną sutiko papasakoti etnologas Libertas Klimka. Jis pasakojo, kad gandrų parskridimas šiemet buvo fiksuojamas jau ankstesniu kovo mėnesio laiku.

Kovo 25-ąją Lietuvoje tradiciškai švenčiame Gandro dieną: laiką, kai iš žiemaviečių sugrįžtantys gandrai paskelbia tikrąjį pavasario startą. Jų sugrįžimas kasmet džiugina, bet kartu primena ir svarbų dalyką: ar vis dar turime jiems tinkamą vietą gyventi? Gandrai sugrįžta, bet jų vis mažiau Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia), vienas mylimiausių Lietuvos paukščių, vis dar gyvena šalia mūsų. Tačiau naujausi duomenys siunčia aiškų signalą: jų Lietuvoje mažėja.

Išskirtinai šalta žiema pamažu užleidžia vietą atodrėkiui ir vos ledai pajudėjo, Lietuvos pašonėje jau pasirodė pirmasis pavasario pranašas – Lenkijos danguje skraidė sparnuotasis rekordininkas gandras, kuriam nė motais šalčio prognozės. Jis jau kirto sieną ir pasiekė tikslą. Gandras buvo rastas išsekęs prie kelio, dabar jo laukia ilgas poilsis. Visi negalėjo patikėti, žiūrėdami į palydovinius žemėlapius. GPS signalas nemelavo – sparnuotasis pavasario simbolis jau Lenkijos žemėje.

Žiemą Lietuvoje įprasta matyti tuščius gandralizdžius – šie paukščiai dar vasaros pabaigoje pakyla į dangų ir tūkstančius kilometrų skrenda į šiltesnius kraštus. Todėl kiekvieną kartą, kai šalčio ir sniego sukaustytuose laukuose pastebimas pasilikęs gandras, tai kelia nuostabą ir klausimų.

Gerokai įsibėgėjusi žiema gyventojus stebina ne tik intensyviai krentančiu sniegu, bet ir netikėtais gamtos vaizdais. Štai gyventojai dalinasi, kad nepaisant didelių šalčių, jiems net keliose skirtingose gyvenvietėse pavyko užfiksuoti gandrus.  Feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ gyventojai pasidalino vakar dieną užfiksuotais gandrais, kurie, panašu, kad pasiliko žiemoti Lietuvoje.

Rugsėjis Lietuvoje dar lepina šiluma – kai kurie gandrai net neskuba išskristi, o mokslininkų prognozės žada švelnesnį rudenį. Nors savaitė bus vėsesnė, vidutinė temperatūra išliks aukštesnė nei įprasta, tad rudens pradžia džiugina lėtu, šiltu ritmu. Šiltą rudenį pranašauja ir gamta, ir meteorologai Dar rugsėjo pradžioje oficiali Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paskyra Meteo.lt „Facebook“ paskyroje rašė, jog dalyje Lietuvos vietovių yra užsilikusių gandrų.

Kasmet rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje pasigirsta klausimas – ar gandrai jau išskrido? Šie paukščiai, laikomi vienu ryškiausių mūsų krašto simbolių, kelia ne tik romantiką, bet ir smalsumą. Gandrų migracija – įspūdingas gamtos reiškinys, nes jie įveikia tūkstančius kilometrų, kad pasiektų šiltesnius kraštus. Ne vienas žmogus pastebi tuščius lizdus ar laukuose besibūriuojančius paukščius ir ima svarstyti, ar jie jau paliko gimtinę, ar dar tik ruošiasi skristi.

Šį sekmadienį, rugpjūčio 24-ąją, bus minimas ypatingai svarbus laikas – šv. Baltramiejus, kitaip dar žinomas kaip Gandrų išskridimo diena. Šią dieną senoliai vertindavo, nes ne tik atsisveikindavo su nacionaliniu paukščiu, tačiau taip pat spėdavo orus. Gandrų išskridimo diena Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužu, gužučiu, didučiu, busilu (slaviškas skolinys), starkumi.

Rugpjūčio 24 d. minima Gandrų išskridimo diena. Tikima, kad būtent šiomis dienomis iš Lietuvos į žiemavietes Afrikoje išskrenda gandrai. Labiausiai ši diena siejama su baltuoju gandru (lot. Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionaliniu paukščiu. Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai fiksuoja, kad šiemet baltieji gandrai gimtinėje užtruko kiek ilgiau nei pernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pernai iki mėnesio vidurio šalį buvo palikusi didžioji jų dalis.

Jau prieš kelias savaites buvo fiksuojama, kad Lietuvą ėmė palikti pirmieji gandrai, dėl to padaugėjo tų, kurie nori perkelti arba išardyti paukščių lizdus. Dalijamės patarimais, kaip tai padaryti saugiai ir atsakingai. Gandrai pamažu skrenda iš Lietuvos, o gyventojai siekia perkelti ar išardyti lizdus. Kaip elgtis norint perkelti ar išardyti lizdą? Visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje, yra saugomos.

Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie tai, kad kai kurie gandrai jau pradeda palikti Lietuvą ir keliauja į šiltus kraštus. Vis tik nors lietuviai išgyvena dėl šio reiškinio, ar tikrai toks gandrų išskridimo laikas yra neįprastas gamtoje? Pastarosiomis dienomis tautiečiai dalijosi įrašais apie tai, kad gandrai jau palieka Lietuvą.

Gamtininkas, fotografas Marius Čepulis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame paneigia gajus mitus apie gandrų išskridimo datas ir papročius. Jis pastebi, kad daugelis žmonių vis dar remiasi kalendoriaus žymomis, nors paukščiai jų neseka – jie vadovaujasi gamtos ritmu. Pasak M. Čepulio, gandrų migracijos pradžia ir pikas priklauso nuo perėjimo pradžios laiko bei oro sąlygų, todėl išskridimo datos kasmet gali skirtis.

Gireišių kaime, Panemunėlio seniūnijoje, prie pat pagrindinio kelio posūkio į Salas, važiuojant nuo Panemunėlio žiedo Kupiškio link, įvyko skaudi gamtinė nelaimė – sugriuvo senas, daugelį dešimtmečių gyvavęs gandralizdis. Jis, kartu su jį laikiusiu stulpu, nuvirto į pievą, palikdamas be namų šią vasarą čia perėjusius gandrus – patelę ir du jauniklius. Šis gandralizdis buvo žinomas ne tik vietos gyventojams, bet ir pravažiuojantiems – stovi jis matomoje vietoje, greta kelio.

Liepos pradžioje patikrinus žinomas juodųjų gandrų lizdavietes Neries regioniniame parke visuose trijuose lizduose rasta po du gandrų jauniklius. Vieni jau kiek ūgtelėję, kiti dar visai maži, pasipuošę baltomis pankiškomis šukuosenomis.

Lietuvą pasiekė vaizdo įrašas iš Libano, kur vietiniai tiesiog pramogai šaudo į mūsų šalį grįžtančius gandrus. Šiuos nacionalinius mūsų šalies paukščius savo sodybose priglaudžiantys ir lizdus jiems renčiantys lietuviai nuo tokio pietiečių elgesio kraupsta. Ornitologai apie tokias užsieniečių pramogas žino ir pasakoja, kad gandrus šaudo net Europos Sąjungos šalies Maltos piliečiai.

Nors kovo 25 diena yra pavadinta Gandrinėmis ir manoma, kad jos metu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžta gandrai, tačiau šiemet jie užfiksuoti kitos ypatingo datos, Kovo 11 dienos metu. Vilkaviškio rajone buvo pastebėtas į Lietuvą sugrįžęs nacionalinis paukštis. Parodė visiems Vilkaviškio rajone kovo 11 dieną buvo užfiksuotas į Lietuvą sugrįžęs gandras. Šia informacija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapio administratoriai.

Palangoje pastebėjus netinkamą komunalininkų elgesį ir sunaikinus gandrų lizdą, specialistai skubiai įspėja visus – niokoti baltųjų gandrų lizdų negalima. Socialiniame tinkle „Facebook“ Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasidalijo istorija apie Palangoje užfiksuotą įvykį ir priminė, kodėl lizdai negali būti naikinami. Iš specialistų – įspėjimas Primenama, kad baltieji gandrai, kaip ir kiti Lietuvoje gyvenantys laukiniai paukščiai, yra saugomi.

Šį šeštadienį buvo minima Gandrų išskridimo diena, kurios metu manyta, kad didieji Lietuvos paukščiai pakelia sparnus ir skrenda į šiltuosius kraštus. Po šios dienos dauguma sodininkų nori perkelti arba sutvarkyti gandrų paliktus lizdus, tad svarbu žinoti, kada tai galima daryti ir kokia tvarka tam reikalinga. Gandrų lizdų tvarkymo ir perkėlimo atskaitos tašku laikoma pirmoji kalendorinė rudens diena.

Gandrai yra ypatingai svarbūs Lietuvai. Daugelis Lietuvos kaimų ir miestelių didžiuojasi, kai šie paukščiai pasirenka savo lizdams jų namų aplinką. O štai Jūratė Motūzienė prieš keletą dienų užfiksavo neįtikėtiną reginį – daugybę gandrų stovinčių ant namelio stogo. Jūratė vaizdą užfiksavo Bučiūnų kaime, Birštono rajono savivaldybėje, pravažiuodama automobiliu pro anytos kaimynų sodybą.

Liepos 28 d. Marijampolės savivaldybėje užsidegė gandralizdis. Jame įsikūrusi gandrų šeimyna liko be namų. Apie nelaimę „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ paskelbė Virginija. „Trys jaunikliai priverstinai turėjo išskleisti sparnus pirmą kartą ir palikti lizdą, nors kaskart vis bandė grįžti. Deja, liko be savo lizdo šeimyna“, – rašė moteris. „Tikrai daug metų stebėjome augančius vis naujus jauniklius šiame lizde. Dabar vargšiukai laukuose, matėm, vaikšto“, – komentavo ji.

Nors pirmieji gandrai Lietuvoje pasirodė jau prieš kelias savaites, bet jų parskridimo diena, Gandrinės, minima kaip tik kovo 25 d. Dzūkijoje esančiame Mackantiškių kaime Gandrinių proga vietos gyventojai jau daugybę metų rengia didžiulę gandrų sutiktuvių šventę: šoka, dainuoja, kepa tradicinę kiaušinienę iš šimto kiaušinių ir sveikina ilgasnapius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos, kuriose buvo užfiksuoti gandrai. Lietuvos gyventojai pradėjo džiaugtis šiuo vienu pirmųjų pavasario ženklu, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus atskleidė kitą versiją, kodėl šiuo metu galime pamatyti gandrų. Vasario 26 dieną, kelyje Klaipėda – Utena, Donatas Arlauskas užfiksavo lizde stovintį gandrą.

Nors rugpjūčio 24 d. buvo minima gandrų išskridimo diena, tačiau išlydėti beveik nėra ką. Baltieji gandrai jau prieš kelias savaites susibūrė ir patraukė į šiltuosius kraštus. O štai juodieji jų giminaičiai kelionei dar tik ruošėsi. Pasak ornitologų, šiųmetė vasara gandrams nedėkinga – labai trūko maisto, tad ir jauniklių jie užaugino mažai. Baltieji gandrai jau ne pirmus metus Lietuvą palieka itin anksti.

Rugpjūčio 24-oji – Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena. Nuo seno tikima, kad ši diena gali parodyti, kokie bus rudens orai. „Nuo seno rugpjūčio 24 d. žmonės išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Nuo šv.

Pirmadienį Latviją užklupusi siaubinga audra pražudė daugybę paukščių, rašo press.lv. Anot leidinio, gyvūnų gynėjai beveik parą rinko sužeistus ir negyvus gandrus iš laukų. „Galime pasakyti, kad šiandien visi patyrėme kažką labai baisaus ir neįprasto, kas padarė daug žalos“, – „Facebook“ rašo latvių laukinių gyvūnų gelbėtojai „Ežu Hospitalis“. Anot jų, audra išgąsdino daugybę žmonių, apgadino jų automobilius, sugriovė namus ar išguldė pasėlius, tačiau kai kam atėmė ir gyvybę.

Laukuose jau žirglioja pirmieji baltieji gandrai. Tiesa, parskridę dar labai negausiai. O Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologų stebimas juodasis gandras parlėkė neįprastai anksti ir labai nustebino specialistus. Staigmeną Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologams pateikė jų stebimas juodasis gandras Kaišiadorių miškuose. Jis į lizdavietę sugrįžo gandrinių išvakarėse. Taip neįprastai anksti parskridusius juoduosius gandrus retai kada išvysi.

Savaitgalį dauguma Lietuvos gyventojų negalėjo atitraukti akių – į Lietuvą sugrįžo pirmieji gandrai. Kai kurie mano, kad jų grįžimas – šiltų orų ir tikro pavasario ženklas. Visgi, gamtos ženklus stebintis lietuvis, etnologas Libertas Klimka sako, kad gandrai galėjo ir apsigauti, šilti orai atslinks neskubėdami. Libertas Klimka mano, kad pasirodę pirmieji gandrai į Lietuvą suskubo grįžti pajutę pirmą šiltų orų bangą.

Į Lietuvą sugrįžo pirmieji gandrai, skelbiama „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Puslapyje taip pat pasidalinta gandrų nuotraukomis. „Nors orai tikrojo pavasario dar neprimena, tačiau to šaukliai jau pasirodė. Laikoma, kad apytiksliai kovo 25 d. sugrįžta gandrai (gandro šventė), tačiau skirtingais metais visaip būna.

Trečiadienis – gandrų išlydėtuvių diena, tad paskutiniai sparnuočiai atsisveikina su Lietuva ir kelia sparnus į šiltuosius kraštus. Ornitologai sako, kad didesnė dalis jų mūsų šalį paliko jau maždaug prieš savaitę, mat šiltos oro masės buvo itin tinkamos ilgam skrydžiui. Kai kurie tautiečiai neslepia – daugiau negu pusmečiui atsisveikinti su baltasparniais – liūdna. Mat kai kuriems gandrai nuo pavasario buvo tapę tikrais šeimos nariais.

Jau visai netrukus bus vasaros pabaigą skelbianti ypatinga diena. Teigiama, kad rugpjūčio 24 dieną galima bus papramogauti, pabandyti „išsiburti“ ateitį. Ko tikėtis tą dieną, pasidalino astrologė, būrėja Vaiva Budraitytė. „Kuo ypatinga rugpjūčio 24 diena? Tai – šv. Baltramiejaus diena, per kurią išskrenda gandrai. Ji simbolizavo pasibaigusią vasarą.

Retas atvejis Lietuvoje – Šiaulių ir Kelmės rajonuose aptikti nugaišę gandrai, ištyrus juos – nustatytas paukščių gripas. Aplinkinių kaimų gyventojus ir paukščių ūkius veterinarai įspėja stebėti savo auginamus naminius paukščius, neleisti jų į lauką. Šiemet Lietuvoje maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo tris šio labai patogeniško paukščių gripo atvejus laukiniams paukščiams. Maironių kaime netoli Kelmės gyvenanti Kristina rodo savo tvarte uždarytas 15 vištų.

Lietuvoje per gandrines pasitinkami pirmieji ilgasnapiai sparnuočiai. Žmonės juokauja, kol kas tai tik pavieniai patinai, pirmieji atskridę taisyti savo nekilnojamojo turto, o jau po savaitės kitos Lietuvą pasieks ir patelės. Gandrinės senovėje buvo viena svarbiausių pavasario švenčių – tad per gandrines negalima nei sunkiai dirbti, nei šukuotis. Senosios kultūros žinovai žmones ragina iki soties, net ir per pasninką, vaišintis specialiais gandrinėms skirtais pyragėliais ar bandelėmis.

Saulė vis dažniau apdovanoja lietuvius savo spinduliais, temperatūra kyla virš 0 laipsnių žymos, o sniegą pakeičia lietus. Artėjančio pavasario jausmą dar sustiprina ir sugrįžę paukščiai – savo giesmėmis džiugina vieversiai, o laukuose ar pamiškėse pastebimi gandrai, gervės ir pempės. Visgi etnologas Libertas Klimka sako, kad ankstyvas paukščių grįžimas rodo, kad tikrojo pavasario dar reikės palaukti.