Vasario 26 dieną, kelyje Klaipėda – Utena, Donatas Arlauskas užfiksavo lizde stovintį gandrą. Gyventojai jau pradėjo džiaugtis į Lietuvą sugrįžtančiais gandrais, tačiau ornitologas tikina, jog tai galėjo būti likęs žiemoti Lietuvoje gandras.
„Labai tikėtina, kad tai buvo likęs Lietuvoje žiemoti paukštis. Žmonės gandrus šiuo metu matė ne tik Klaipėdoje, bet ir Utenos rajone, anksčiau Tauragės rajone buvo pastebėtas gandras. Jie yra pavieniai ir, tikėtina, kad jie Lietuvoje žiemojo globojami žmonių.
Kartais pasitaiko, kad žmonės globai priima neišskridusius gandrus. Dažniausiai tai būna jauni arba sergantys paukščiai“, – teigia G. Petkus.
Atskleidė, kada laukti grįžtančių gandrų
Lietuvoje žiemoti likusiems gandrams yra sunku išlikti dėl maisto trūkumo, nes sniego paklodė trukdo prieiti prie mitybos išteklių, todėl sniegas yra didžiausia jų grėsmė, tačiau dabar, kai sniegas jau yra nutirpęs, ypač Klaipėdos krašte, paukštis gali lengviau rasti maisto.
„Gandrai maitinasi žuvelėmis, jau yra randama ir pavienių varlių, tačiau gandrams tai nėra pagrindinis maisto šaltinis, kaip kad dauguma galvoja.
Jie yra visaėdžiai ir valgo vabalus, sraiges, šliužus, gali maitintis ir pelėmis. Bundanti gamta jiems leis lengviau išsilaikyti ir jei jie sėkmingai peržiemojo visą žiemą, šiuo laikotarpiu jie taip pat sėkmingai išgyvens“, – sako G. Petkus.
Dažniausiai šiuose kraštuose, Klaipėdos rajone, pamaryje yra stebimi žiemojantys gandrai, kurie žiemą pasilieka ir juos žuvelėmis maitina žvejai. Taip pat jie žiemoja sąvartynuose, tačiau tokių paukščių yra labai nedaug. Juos būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
„Gandrai dažniausiai parskrenda vėliau, nes jie yra tolimi migrantai ir jie nemato, kokie yra orai Lietuvoje. Pavyzdžiui, vieversiai, pempės, žąsys ar gervės yra artimesni migrantai, jie puikiai jaučia orus ir jei žiemoja Vokietijoje, kur nėra šaltų žiemų, jie jau gali traukti į Lietuvą. Gandrai labiau reaguoja į dienos trukmę, nes jie žiemoja Afrikoje“, – pasakoja ornitologas.
Remiantis ankstesnių metų duomenimis, gandrai parskrenda ne tada, kai yra švenčiamos gandrų pasitikimo dienos, tačiau kovo viduryje. Tradiciškai parskrendančių gandrų jau galime laukti nuo kovo 10 dienos.
Atskleidė, kokie orai laukia
Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.
Etnologas Libertas Klimka anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad vasario 24-oji yra kalendorinis šv. Motiejus, senajame kaime vadinamas ir Vieversio diena. Etnologo teigimu, vieversio diena yra pirmoji iš paukščių dienų, nes lietuviai pažymėdavo, kada atskrenda pirmieji paukšteliai, tokiu būdu fiksuodami pirmuosius pavasario žingsnius.
L. Klimka sakė, kad Vieversio diena tinkama pavasario orams spėlioti. Pasak kaimo senolių, jeigu vieversiukas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas.
„Pagal krikščioniškąjį kalendorių, pati pirmoji pavasario matavimo diena, – šv. Motiejus. Kaime ši diena vadinama vieversio diena. Ne be reikalo, nes vieversys – mėgstamas paukštelis“, – pasakojo profesorius.
L. Klimka sakė, kad lietuviai stebėdavo, kur gi jis susuks lizdą. Jeigu luomelėje – vasara bus ganėtinai karšta ir trūks lietaus. O jei ant kalno ar aukštesnės vietos – laukia lietinga vasara.
„Jei žmonės pamatydavo, kad trūks lietaus, suprasdavo, kad bulves reikėtų sodinti drėgnesnėje vietoje ir apsaugoti nuo saulės spindulių.
Jei gyventojai pamatydavo, kad laukia daug lietaus ir bulvelės ar ropės paskęs – tam intensyviai ruošdavosi. Paukštelis parodydavo, kokia bus vasara“, – pasakojo vyras.
L. Klimka sakė, kad iš ornitologų jam jau teko girdėti – vieversys pastebėtas Lietuvoje.
„Galima kartais ir apsirikti, nes vieversių Lietuvoje yra keletas rūšių. Dažniausiai sutinkamas – dirvinis vieversys, tačiau yra pora retesnių rūšių, kurios ne migruoja, o pasilieka žiemoti.
Tada žmonės apsirinka manydami, kad vieversys jau sugrįžo, o tai tik jo giminaitis. Tačiau atrodo, kad ornitologai jau yra užfiksavę vieversių grįžimą“, – teigė profesorius.
Etnologas pasakojo, kad liaudyje yra spėjimas: jeigu vieversys grįžta prieš savo dieną, tai reiškia, kad pavasaris ilgai užsitęs, bus nešiltas.
„Gal atrodys, kad sniego nebėra ir atėjo pavasaris, bet tikroji šiluma pasirodys dar ne greitai. O jeigu vieversys pavėluoja grįžti į savo dieną, vasara užgriūna staiga. Dabar galima spėti, kad didelė šiluma neskubės ateiti į Lietuvą“, – sakė jis.
L. Klimka pasakojo, kad kaimuose sniegas nuo dirvonų nutirpo, tad ir patys žmonės gali pamatyti vieversį. Vyro teigimu, jis pasirodė ankstokai, tad atidi akis galėjo pastebėti.
