ornitologas

Šiais metais „TV Pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė susidūrė su neeiliniu iššūkiu – jos kiemą „užpuolė“ paprastieji varnėnai, liaudiškai vadinami špokais. Jie ne tik naikina gausų vyšnių derlių, bet ir niokoja kieme augančią žolę.

Prie medinių namų sienų ar po pastogių besidarbuojantys geniai neretai sukelia nemažai rūpesčių gyventojams – paukščiai ne tik garsiai kalena, bet ir iškapoja dešimtis skylių sienose ar namų apdailoje. Vis dėlto ornitologai ramina, kad dažniausiai paukščiai tai daro ne todėl, jog nori įsikurti žmogaus būste, o juos atbaidyti nėra sunku. Genių elgesį lemia visai kita priežastis, o atvejai, kai geniai iš tiesų apsigyvena pastatuose, Lietuvoje yra itin reti.

Pavasarį ir vasarą namų gyventojai neretai pastebi po stogais, prie langų ar balkonų įsikuriančias kregždes. Nors vieniems jos asocijuojasi su gamta ir gyvybe, kiti skundžiasi purvu ant palangių, balkonų ar automobilių. Tačiau ornitologas Liutauras Raudonikis pabrėžia – net jei paukščiai kelia nepatogumų, jų lizdus naikinti galima nevisada.

Į Šylių kaimą Šilutės rajone žmonės traukia iš visos apskrities pasižiūrėti neįtikėtino reginio. Ant traktoriaus priekaboje sukrautų šieno rulonų lizdą susisuko ir, rodos, kaip niekur nieko gyvena gandrų pora. Priekabos ir šiaudų savininkai – senjorų pora – turi naują hobį: stebi lizdą ir nekantriai laukia, kada išsiris gandriukai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Grakščiai ant vežime sukrautų šiaudų rulonų nusileidžia gandras.

Į Lietuvą jau sugrįžta pirmieji gandrai, o šis pavasaris jiems itin dėkingas, tačiau ornitologas perspėja – gandrų mūsų šalyje mažėja. Kodėl gandrų mažėja, kokį tai pavojų kelia ir kas laukia? Apie tai laidoje pasakojo ornitologas Marius Karlonas. Ar matosi ir jaučiasi gandrų populiacijoje, kad jų mažiau į Lietuvą grįžtančių? M. Karlonas: Taip, iš tikrųjų gandrų populiacija dabar palengva mažėja.

Pašilaičių rajone – kraupus vaizdas: ant medžio kaba kaulas, skirtas paukščiams lesinti. Nuotrauka „Facebook“ pasidalinusi moteris sako, kad kaulas atrodo lyg kiaulės koja. Ornitologas teigia, kad lesinti paukščius mėsa nėra blogai, tačiau toks vaizdas gali atrodyti nemaloniai. Pašilaičių mikrorajono „Facebook“ grupėje gyventoja pasidalino nuotrauka, kurioje matyti ant medžio kabantis kaulas. „Kaip jums „lesyklėlė“?“ – klausė moteris.

TV3 laidoje „Vytaro ferma“ Vytaras Radzevičius pasakojo apie šaltuoju sezonu vykstantį vištų perėjimą. Jis atskleidė, ar žiemą kas nors vyksta kitaip. Negana to, laidos herojus įspėjo žiūrovus – ornitologo duotas patarimas gali praverti ne vienam ūkininkui. V. Radzevičius pasakojo, kad vištomis šaltuoju metų sezonu tenka rūpintis šiek tiek labiau. Sniego bei šalčio vištos itin nemėgsta – kaip ir žmonėms, joms šąla galūnės.

Šalta ir snieguota žiema sukėlė nemažai problemų laukiniams paukščiams. Nors visiškas badas jiems dar negresia, tačiau papildomo maisto bei pagalbos iš žmonių kasdien prireIkia vis daugiau. Miškininkai ruošia namelius kurapkoms, o ornitologai skatina lesinti į šiltuosius kraštus neišskridusias antis bei gulbes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Piramidinė slėptuvė. Pagaliai, karkasas sukaltas.

Nors kalendoriuje dar vasara, jau įsibėgėja rudeninė paukščių migracija. Tad Ventės rago ornitologams pats darbymetis. Lietuvą jau paliko dauguma stambiųjų paukščių, dabar sparnus mankština šimtai tūkstančių kregždžių. Vis tik, anot ornitologų, dėl šylančio klimato sparnuočių pasaulyje sumaištis. Į šiltus kraštus anksčiau laiko išskrido tūkstančiai zylių. Dalis gandrų jau pasiekė Turkiją, o kai kurie vis dar moko skraidyti jauniklius Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos policija ieško piktą gulbę Trakuose į ežerą nusviedusio vyro. Internete dalis gyventojų piktinsi vaizdo įrašu, mano, kad tai užfikuotas žiaurus elgesys su paukščiu. Prie ežero laiką leidęs vyras griebė jį snapu žnaibyti pradėjusią gulbę už kaklo ir metė ją į vandenį. Ornitologai sako esą patys žmonės kalti dėl tokių situacijų: eina per arti laukinių paukščių, maistu juos prijaukina, o tada pyksta, kai jie paukščiai parodo savo dantis ar aptalžo žmonės sparnais.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kameroms pavyko užfiksuoti džiuginantį reiškinį – rezervatą aplankė retas paukštis – juodasis gandras.  Socialinio tinklo „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapyje dalinamasi šypseną keliančiu vaizdo įrašu ir rašoma:  „2,5 naujienos. Ir visos jos geros. Pirma naujiena. Rezervatą aplankė tikrai retas paukštis – juodasis gandras. Rezervate neperi, nors tinkamų miškų, juodalksnynų, čia apstu.

Atbudus gamtai, į Lietuvą sugrįžo visa įvairovė paukščių, tačiau kartais sparnuotieji ima stebinti savo elgesiu – Vaida užfiksavo, kaip žvirblis, rodos, „lesa“ namo sieną, o kiti, būna, skundžiasi, kad geniai iškala skyles naujos statybos namų fasaduose. Toks paukščių elgesys gali nustebinti, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius, vyr. biologas ekspertas Liutauras Raudonikis nuramina – vieninteliai paukščiai, kurie gali pridaryti žymesnės žalos namo fasadui, yra geniai.

Juodkrantėje prasidėjo kormoranų perėjimo metas. Nenorėdami, kad šių medžius ir miškus savo išmatomis naikinančių paukščių kolonija augtų, ornitologai pradeda juos baidyti sprogdindami garsinius užtaisus. Išsigandę kormoranai palieka lizdus ir kol į juos grįžta, kiaušiniai jau būna atšalę ir paukščiukai nebeišsirita.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ornitologai Juodkrantėje žengia gilyn į mišką, tiesiai į kormoranų koloniją.

Šilutės rajone, Rupkalviuose, buvo pastebėta nauja Lietuvoje paukščių rūšis – stepinė pempė. Ir šio ilgai laukto ir galiausiai sulaukto paukščio „atradimo“ garbė tenka ne kam kitam, o kėdainiečiui, Šėtoje gimusiam ir augusiam ornitologui Vytautui Eigirdui. Pastebėjo netikėtai Paukščių pažinimo vadove „Europos paukščiai“ rašoma, kad stepinė pempė yra 27–30 cm. ilgio paukštis, perintis sausose Centrinės Azijos ir Pietvakarių Sibiro stepėse, dažnai gana toli nuo vandens.

Klaipėdos rajone, nuosavame name gyvenanti Raminta grįžusi po keleto dienų išvykos savo kieme rado neįtikėtiną dalyką – vazone įsitaisiusią perinčią antį. Raminta buvo keletą dienų išvykusi iš namų ir grįžusi pastebėjo, kad terasoje yra išrautos jos svogūninės gėlės ir pilna žemių ant terasos grindų. Priėjus arčiau ji pamatė perinčią antytę. Tuomet su vyru nusprendė, jog reikia patikrinti, ar yra kiaušinių – galbūt dar yra galimybė neleisti jai čia perėti.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos, kuriose buvo užfiksuoti gandrai. Lietuvos gyventojai pradėjo džiaugtis šiuo vienu pirmųjų pavasario ženklu, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus atskleidė kitą versiją, kodėl šiuo metu galime pamatyti gandrų. Vasario 26 dieną, kelyje Klaipėda – Utena, Donatas Arlauskas užfiksavo lizde stovintį gandrą.

Lietuvoje jau pasirodė pirmieji pavasario pranašai – iš šiltų kraštų parskrido pirmieji paukščiai. Tiek ornitologai, tiek gyventojai įvairiuose šalies regionuose fiksuoja gerves, pastebėtos ir žąsys. O ar sparnuočiai nerizikuoja taip anksti grįžti į Lietuvą, žiūrėkite reportaže. Alytaus rajono gyventojas negalėjo patikėti savo akimis, jo užfiksuotame vaizdo įraše – apsnigtoje pamiškėje stipinėja pora gervių.

Lietuvoje pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis. Ventės rago ornitologai per parą kartais sužieduoja net po 7000 sparnuočių. Bežieduodami sako pastebintys ir daug pokyčių – šylantis klimatas keičia ir paukščių elgseną. Anksčiau rugsėjį kregždžių pasitaikydavo vos viena kita, o dabar dar neišskridusių – dešimtimys tūkstančių. Ankstyvas rytas Ventės rage. Nors saulė dar neseniai patekėjusi, ten darbas virte verda.

Su „Šilokarčemos“ redakcija jautria istorija pasidalino šilutiškis Domas Česnakauskas. Pasak vyro, pamatytas vaizdas sujaudino iki širdies gelmių. Vyras važiavo pro Ventės kapinaites. Staiga pamatė išskirtinį paminklą. Todėl net sustojo. „Iškart pagalvojau, kad čia pastatytas naujas išskirtinis paminklas su gandro atvaizdu. Tačiau sustojęs jį pažiūrėti, pamačiau, kad išties ten tiesiog gyvas paukštis.

Lietuvoje daugėja kormoranų – tvirtina ornitologai. Specialistai atidžiai stebi, kaip šie, įvairiais, dažnai iš piršto laužtais mitais apipinti paukščiai gyvena, kuo maitinasi ir kaip peri jauniklius. „Būna neperintys arba jaunikliai, kurie palikę lizdus, jie iš kolonijos dar nepabėgę, kurį laiką dar gyvena kartu aplinkui prie kolonijos iki rugsėjo mėnesio ir tada tupi ne lizduose, bet aplinkiniuose medžiuose“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.

Ornitologai skelbia gerą žinią: itin retų paukšių – juodųjų gandrų – populiacija, nors ir lėtai, bet auga. Šiomis dienomis ornitologai žieduoja paukščių jauniklius ir netveria džiaugsmu, nes viename lizde aptiko net keturis mažylius. Nors juodojo gandro lizdas Giraitės miške, netoli Lazdijų – net keliolikos metrų aukštyje ir lizde vieni mažyliai, ornitologas Darius Musteikis sako, kad būnant čia reikia kalbėti kuo tyliau. Juodieji gandrai – labai saugosi žmogaus ir yra jautrūs garsams.

Dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė agresyviai besielgiančios varnos. Tai kelia klausimą ar Lietuvoje yra agresyvių paukščių? Ornitologas Liutauras Raudonikas sako, kad geriau sužeisto paukščio su dideliu snapu ar nagais – neimti į rankas, besigindamas paukštis gali rimtai sužaloti. Kokie paukščiai Lietuvoje pavojingiausi? Daugiau apie tai Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“. Ornitologas L. Raudonikas sako, kad paukščiai gali pulti tuomet, kada jaučia pavojų savo jaunikliams.

Grįžę po pietų vienos Klaipėdoje esančios bendrovės darbuotojai pastato viduje aptiko naujakurį. Ant lempos ramiai kabėjo šikšnosparnis. Pasak ornitologų, gyvūnas dabar turėtų miegoti žiemos miegu, o toks pabudimas pavojingas jo gyvybei. Tad bendrovės darbuotojai pasiryžo šikšnosparnį išgelbėti. Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ – sujudimas. Darbuotojai į administracijos patalpas įsivarė keltuvą ir bando pasiekti, kaip patys juokauja, savo naujausią kolegą.

Pajūryje ramiai poilsiauti ir kokybiškai efektyviai išsimiegoti neleidžia ne tik šėlstantis jaunimas ir vakarėliai iki paryčių, tačiau ir skardžiabalsiai paukščiai. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Dovilė teigia, kad ramiai sumerkti akių ir neprabusti paryčiais jai neleidžia įsigudrinę kirai. Kodėl šie paukščiai taip triukšmauja ir kaip juos reikėtų atbaidyti sutiko papasakoti ornitologas Liutauras Raudonikis.

Pamatyti savo akimis praskrendanti kukutį pasiseka retam lietuviui, o ir pastebėti šį paukštį savo namų teritorijoje yra tikra dovana. Vienu gražiausių paukščių Lietuvoje vadinamas kukutis iš tiesų yra retas svečias, kadangi šis paukštelis mėgsta likti niekieno nepastebėtas ir netrukdomas. Tačiau Suvalkijoje gyvenčiai Daliai Pupkienei pasisekė ne tik pamatyti šį išvaizdų paukštį, tačiau jis jai padarė ir gerą darbą – išnešiojo karkvabalius. „Būdama kambaryje išgirdau beldimą į langą.

Ornitologas tatuiruoja paukštį. Tokia tatuiruotė tikrai ne dėl grožio, bet su milžiniška reikšme. Tarpuakyje itin retiems tauriesiems sakalams ištatuiruojamos raidės SOS. Sibiro ornitologai pirmą kartą istorijoje tatuiruodami šias raides siekia apsaugoti paukščius nuo jų perpardavinėjimo į arabų šalis, kuriose tokie paukščiai vertinami taip pat brangiai kaip auksas.  „Jie parduoda juos į Vidurinių Rytų šalis, į Arabų Emyratus šeichams.

Kaunietis menininkas miesto sparnuočiams sukūrė unikalius būstus. Inkilai primena tarpukario modernizmo stiliaus pastatus, kurių mieste keli tūkstančiai. Tiesa, medinukai tokie neįprasti ir su įmantriomis detalėmis, jog paprasti kauniečiai bijo, kad paukščiai tiesiog nedrįs čia įsikurti. Ornitologai ramina – esą paukščiui svarbiausia tinkamas vidus ir saugumas.

Kėdainių mieste, Dotnuvėlės upelio vagoje, pastebėtas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis – juodasis gandras. Juodasis gandras tituluojamas kaip vienas paslaptingiausių paukščių, gūdaus miško gyventojų, tad telefone esančiu fotoaparatu jį užfiksavusi kėdainietė Dalia gali džiaugtis įamžinusi labai retą kadrą. Pamatė atsitiktinai „Vaikštinėjau Dotnuvėlės upelio pakrante, mieste, žemiau Kėdainių miesto parko užtvankos. Tuomet ir pamačiau šį paukštį.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė gąsdinantys vaizdai – Vilniaus rajone esančiame Dūkštos kaime pastebėti ant žemės gulintys ir iš kiaušinio lukšto neišsiritę varnėniukai. Ar toks reiškinys galėjo įvykti dėl klimato pokyčių, paaiškina Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Gediminas Petkus ir Žuvinto biosferos rezervato ekologas Regimantas Vabuolas.

Žinių radijas Peržiemoję svetur, į Lietuvą jau grįžta pirmieji paukščiai, o po poros savaičių jų jau klegės pilnos pievos, „Žinių radijui“ pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys. „Pirmieji paukščiai jau yra pasirodę, pirmuosius vieversius esame stebėję Nemuno deltoje net vasario 7, po to pasirodė 10, prie Kauno -11tą dieną. Jau ir žąsų, gulbių giesmininkių su kiekviena diena vis daugėja.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ventės rage dar yra sliekų, skraido uodai, o savaitgalį pasišildyti saulėje išlindo žaltys, sako ornitologas Vytautas Jusys. Anot jo, tūkstančiai paukščių Nemuno deltoje randa maisto ir atviro vandens, todėl pasilieka: „Jei atšaltų, didžioji dalis išskristų, kiti bandytų peržiemoti.“ Klimatologo Arūno Bukančio teigimu, neįprastus orus lemia maždaug 30 km aukštyje siaučiantys labai stiprūs vėjai. „Mūsų link iš pietvakarių ir pietų plūsta šiltas oras.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet rudeninė paukščių migracija stebina ornitologus – sparnuočiai migruoja vangiai. Per rugsėjį Ventės rage sparnuočių sužieduota keturis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Ventės rage moksleiviams rodoma kaip žieduojami paukščiai, tačiau tinkluose šį rudenį jų – vos vienas kitas. Kone savaite vėliau prasidėjusi rudeninė paukščių migracija stebina ir pačius ornitologus. Pernai per rugsėjį Ventės rage sužieduota 35 tūkst.

Simona Paužaitė Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. Papildomos išlaidos Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pamarį užplūdo laumžirgiai. Ventės rage ornitologams net teko prapjauti paukščių gaudyklių tinklus, kad išlaisvintų dešimtis tūkstančių vabzdžių. Kaip praneša LRT televizijos naujienų laida „Panorama“, paukščių gaudyklės Ventės rage gaudžia it lėktuvo varikliai. Tai į tinklus patekę, ypač vakar prieš audrą nepertraukiamu srautu skridę, laumžirgiai bando rasti plyšį pro kurį galėtų išskristi.