Lietuvos pajūryje sprogdindami garsiniai užtaisai – taip siekiama sumažinti invazinių paukščių

Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ornitologai Juodkrantėje žengia gilyn į mišką, tiesiai į kormoranų koloniją. Pasiekus jos širdį, vienas paukščių specialistų – Saulius – ruošia garsinį užtaisą. Vyras uždega dagtį ir liepsnai pasiekus paraką, užtaisas šauna į orą ir jame sprogsta. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Už 1 veiksmą savo balkone – bauda iki 600 eurų: kiti to nežino

Pamačiusi, kas slepiasi jos kieme, klaipėdietė pritrūko žodžių: parodė visiems

Budraitytė įspėja 2 Zodiako ženklus: saugokitės

Iš lizdų pakyla visi šiuo metu čia perintys kormoranai. Taip ornitologai siekia užkirsti kelią kormoranų populiacijos augimui. Pakilę iš lizdų paukščiai palieka kiaušinius, šie atšąla ir paukščiukai nebeišsirita. Tačiau ne viskas taip paprasta – šį procesą lydi daugybė draudimų.

Kormoranų naikinimas

„Reikia atšaldyti iki 50 procentų perinčių paukščių dėčių, bet palikti egzistuojančią koloniją, nepakenkti kolonijoje perintiems garniams ir kitiems paukščiams. Na, ir viena iš svarbiausių užduočių yra neleisti plisti kormoranų kolonijai į sengirę“, – pasakoja ornitologas Saulius Rumbutis.

Mat kormoranų išmatose yra rūgščių, kurios veikia tiek patį medžio kamieną, tiek šakas. Kadangi išmatos tokios baltos, jos uždengia ir spyglius, todėl augalas negali vykdyti fotosintezės, silpsta, o po kurio laiko šakos pradeda lūžti. 

„Jei tų mūsų vykdomų darbų nebūtų, greičiausiai Juodkrantėje mes turėtume apie 10 000 perinčių kormoranų porų“, – teigia S. Rumbutis. 

Tiesa, baidymo darbus ornitologai turi atlikti iki išsiritant paukščiukams. O ši užduotis labai sudėtinga. 

„Kolonijos centrą užima seni patyrę paukščiai ir jie pirmi pradeda perėti, todėl jų jaunikliai išsirita anksčiausiai, o kolonijų pakraščiuose dažniausiai peri jauni paukščiai, kurie kiaušinius sudeda vėliau ir jų jaunikliai išsirita vėliau“, – sako S. Rumbutis.

Kormoranų yra ne tik pajūryje

Be to, reikia puikiai išmanyti kormoranų fiziologiją ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, ornitologai naudojasi tuo, kad kormoranai labai prastai mato tamsoje. 

„Mes pradėję dienos metu baidyti perinčius kormoranus, tai tęsiame iki sutemų ir apie 22 valandą, kai sutemsta, kormoranai nebemato, nebeskraido, tupia į marias ir tokiu būdu mums pavyksta atšaldyti reikiamą kiekį kiaušinių, esančių lizduose“, – pasakoja ornitologas. 

Kormoranų kolonijos egzistuoja ne tik pajūryje. Jų yra ir kitose Lietuvos vietose, tačiau ten baidymo darbų ornitologai nevykdo. 

Dalis po išbaidymo grįžusių kormoranų dar kurį laiką patupi ant nebegyvybingų kiaušinių ir juos palieka likimo valiai. Tačiau kai kurie sparnuočiai iki pat vasaros vidurio vis dar kantriai tupi lizduose, šildo kiaušinius ir stengiasi išperėti savo paukščiukus. Vis tik, humaniškesnio būdo kaip stabdyti kormoranų kolonijų plitimą, dar niekas nėra sugalvojęs. 

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.