kormoranai

Lietuvoje daugėja kormoranų – tvirtina ornitologai. Specialistai atidžiai stebi, kaip šie, įvairiais, dažnai iš piršto laužtais mitais apipinti paukščiai gyvena, kuo maitinasi ir kaip peri jauniklius. „Būna neperintys arba jaunikliai, kurie palikę lizdus, jie iš kolonijos dar nepabėgę, kurį laiką dar gyvena kartu aplinkui prie kolonijos iki rugsėjo mėnesio ir tada tupi ne lizduose, bet aplinkiniuose medžiuose“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.

Juodkrantiškiai ir miestelio svečiai stebisi išaugusia kormoranų kolonija. Žmonės fiksuoja šimtus pulkais skraidančių šių paukščių. Gamtininkai skaičiuoja, jog Juodkrantėje dabar gyvena kone 8000 kormoranų. Su tokia milžiniška kolonija konkuruoti tenka žvejams, džiūva kormoranų išmatomis padengti miškai. Būrius kylančių kormoranų nufilmavo Juodkrante važiavęs vyriškis. Panašu, kad šių juodųjų paukščių ten šimtai.

Lietuvoje šiemet suskaičiuota daugiau kaip 9 tūkst. didžiųjų kormoranų porų arba jų lizdų, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Šie paukščiai įsikūrę devyniose įvairaus dydžio kolonijose.   Didžiausia jų – Juodkrantės. Šiemet čia perėjo apie 4 tūkst. didžiųjų kormoranų porų. Taikant specialias priemones lizduose atšaldyta per 1500 dėčių.

Juodkrantėje vėl pokši petardos – iš lizdų baidomi kormoranai, o šiems nuskridus, atšąla jau sudėti kiaušiniai. Taip jauniklių išsirita mažiau, tačiau kormoranų skaičiaus reguliavimas Kuršių nerijoje jau atvėrė kitas problemas: sparčiai kuriasi naujos šių paukščių kolonijos. Kodėl imamasi tokių priemonių, TV3 žinioms atskleidė ornitologas Saulius Rumbutis: „Kad lizduose atšaltų maždaug 50 proc. kormoranų dėčių, tačiau kolonijoje išsiperėtų ne mažiau kaip 1500 porų.

Lietuvos žvejai savo „Facebook“ paskyroje, kuri vienija daugiau nei 48 tūkstančius vartotojų, pasidalino ne itin gražiu savo pačių kolegų elgesiu. Užfiksuota, kaip su kateriu plaukiojantys žvejai lėkė į kormoranų koloniją dideliu greičiu ir net keletą jų numušė. „Vienas yra, numušėm. Nupi**m vieną“, - necenzūriniais žodžiais džiaugėsi vienas žvejys. Netrukus po pasidalintu vaizdo įrašu pasipylė kitų žvejų vertinimai, o daugelis jų netgi buvo palankūs jiems.

Į Juodkrantės sengirę perėti sugrįžo vienų nekenčiami, o kitų ginami kormoranai. Šiemet vėl nuspręsta jų populiaciją reguliuoti sprogdinant petardas: petardų garsai perinčius paukščius iš lizdų išbaido, tuomet atšąla ir žūva jų kiaušiniai. Juodkrantiškiai skeptiški, sako, kad tokios priemonės kormoranų jau nebeveikia ir jie užima vis didesnius plotus.

Petardos šūvis ir į viršų pakyla būriai garso išgąsdintų kormoranų – štai šitaip Juodkrantėje šiemet vėl bandoma reguliuoti šių paukščių koloniją. Pernai padaryta pertrauka ir kormoranai nebaidyti – pasekmė – 200 lizdų, kuriuose - 800 jauniklių ir nauji nudergti plotai. Kormoranų išmatose esanti rūgštis nudžiovina medžius. Petardos nubaido perinčius kormoranus ir šie bent keletą valandų ant kiaušinių negrįžta. Pasak ornitologų, kormoranų populiacija mažinama remiantis tik mitais.

Jovita Gaižauskaitė, Žinios.lt Juodkrantę siaubianti kormoranų kolonija kitąmet gali būti dar gausesnė: orai lemia, kad šiemet jaunikliai išsiris anksčiau, o konkursas kormoranams baidyti ir taip atšaldyti jų dėtis – suvėlavo. Aplinkos ministerija ramina, kad viską spės ir populiaciją sureguliuos, o ornitologai ragina liautis švaisčius pinigus ir baigti kovoti su vėjo malūnais: kol bus žuvų jūroje ir mariose, daugės ir kormoranų. Kormoranų nuniokotas pušynas net ėmė traukti turistus.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Už gaisrus Kuršių nerijoje turime būti dėkingi ir kalninių pušų monokultūroms, portalui LRT.lt teigia gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. „Gaisrų Kuršių nerijoje išvengsime, jei po truputį atkursime lapuočių miškus. Be to, reikia labiau saugoti kormoranus ir nelaikyti jų kenkėjais, nes būtent jų pagalba galima atkurti lapuočių miškus – tikrąją Kuršių neriją“, – aiškina gamtininkas.