Įspėja apie pavojų Kuršių nerijoje: naudoja ir garsinius užtaisus

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Šiemet ornitologai sprogimu bando išbaidyti kormoranus. Tiesa, palyginus su praėjusiais metais paukščiai prie fejerverkų priprato ir jau beveik nebebijo, tad jie greitai vėl sutūpia į lizdus. Vis tik Aplinkos ministerija ornitologams nurodė nenuleisti rankų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gera žinia – šioms prekėms siūlo mažinti PVM: „Tai daro visa Europa“

Klaipėdoje moksleiviai pristatė išradimus: nuo dronų iki išmaniųjų gertuvių

Vilniuje pražydo sakuros: „Spalvos yra nenusakomos“

„Aplinkos ministerija nusprendė, kad vis dėl to poveikis žuvininkystės ūkiam žuvų ištekliams, taip ir Kuršių marių yra per didelis. Vėlgi – miškas toliau džiūsta“, – pasakoja ornitologas Saulius Rumbutis.

Baidyti kormoranus darosi sunkiau

Kormoranų išmatose yra rūgščių, kurios veikia tiek patį medžio kamieną, tiek šakas. Tad jau nemažas plotas medžių Kuršių nerijoje yra nudžiūvę. 

„Jos viena dalimi nukrenta ant spyglių, jeigu dar sveikas medis ant spyglių, kuris nebegali vykdyti fotosintezės“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Modestas Bružas. 

„Tikėtina, kad jei būtume gausos reguliavimo nevykdę, šioje kolonijoje perėtų apie dešimt tūkstančių porų“, – teigia S. Rumbutis.

Tad Kuršių nerijoje kormoranų baidymas tęsiasi. Garsiniais užtaisais specialistai stengiasi paukščius nuvaikyti nuo sudėtų kiaušinių, kad šie atšaltų ir neišsiristų paukščiukai.

„Negalime kolonijoje, kur veisiasi kormoranai, naudoti paukščių šaudymų ar lizdų ardymų. Yra vienintelis Europos Sąjungoje reglamentuotas metodas – dėčių atšaldymas“, – sako S. Rumbutis.

Išnaikinti visas poras – draudžiama

Tokius baidymus ornitologai vykdo visą dieną, nebaigia ir sutemus. Tada šis metodas net efektyvesnis. 

„Kormoranai prieblandoje mato prastai ir jie lieka nakvoti mariose, vandenyje sutūpę, tad ir iki 3 valandos ryto jie neparskrenda“, – sako ornitologas. 

Kormoranų kolonijos egzistuoja ir kitose Lietuvos vietose, tačiau ten nėra baidomos. Mat turi išlikti 50 procentų perinčių porų. Tokių kolonijų kitur mūsų šalyje yra apie 9–12. 

„Tačiau jos yra ganėtinai nedidelės. Ir kai mes kada pabandėm atlikti tuos gausos reguliavimo darbus, mes negalėjom užtikrinti, kad kolonijoje, kurioje peri šimtas kormoranų porų, kad mes sugebėsim su garsine petarda atbaidyti 50 procentų. Jau tada žūtų visa kolonija“, – teigia S. Rumbutis. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.