REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pajūryje ramiai poilsiauti ir kokybiškai efektyviai išsimiegoti neleidžia ne tik šėlstantis jaunimas ir vakarėliai iki paryčių, tačiau ir skardžiabalsiai paukščiai. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Dovilė teigia, kad ramiai sumerkti akių ir neprabusti paryčiais jai neleidžia įsigudrinę kirai. Kodėl šie paukščiai taip triukšmauja ir kaip juos reikėtų atbaidyti sutiko papasakoti ornitologas Liutauras Raudonikis.

Pajūryje ramiai poilsiauti ir kokybiškai efektyviai išsimiegoti neleidžia ne tik šėlstantis jaunimas ir vakarėliai iki paryčių, tačiau ir skardžiabalsiai paukščiai. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Dovilė teigia, kad ramiai sumerkti akių ir neprabusti paryčiais jai neleidžia įsigudrinę kirai. Kodėl šie paukščiai taip triukšmauja ir kaip juos reikėtų atbaidyti sutiko papasakoti ornitologas Liutauras Raudonikis.

REKLAMA

Klaipėdietė Dovilė (tikrasis moters vardas redakcijai yra žinomas) pasakoja, kad kone visą dieną ramybės namų aplinkoje jai neduoda kirai. Pasak moters, šie triukšmauja ne tik prieš užmiegant, tačiau ir vos tik pradėjus švisti saulei.

Vis dėlto labiausiai moterį siutina tai, kad šie daugiabučio kieme kelia didžiausią netvarką aplink šiukšlių konteinerius. Išmėto maisto likučius, o kartais, kaip tikina pati Dovilė, būna baisu ir arčiau prieiti išmesti šiukšlių.

REKLAMA
REKLAMA

„Anksčiau matyti jūrinius paukščius pro langą buvo tikra pramoga, kol ji nevirto tikru pragaru. Dabar kiekvieną kartą išgirdusi jų įkyrų balsą tik ir noriu kuo greičiau pagalve užsidengti galvą. Jie neleidžia miegoti nei naktimis, nei rytais, o kartais visu balsu skardžiai rėkauja ir dienomis.

REKLAMA

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad grėsme ramybei taps ne jaunuolių išdaigos ar vakarėliai, o siautėjantys kirai, kurie įsidrąsinę kartais nutūpia ir ant palangės, savo buku žvilgsniu tarsi tik ir teprašydami: „Pašerk mane“.

Negaliu matyti ir tų, kurie juos šeria numesdami duonos kepalą. Taip elgdamiesi ne tik bjaurina aplinką, tačiau ir nesuvokdami daro pajūrio gyventojams „meškos paslaugą“. Kiekvieną kartą nešdama šiukšles vis baidausi, kad tik nesusidurčiau su šiais paukščiais, kurie jau spėjo tapti mūsų kiemo šeimininkais, o jeigu tiksliau – „šiukšlių milijonieriais“.

REKLAMA
REKLAMA

Ką jau ir bepridurti apie situacijas, kuomet užpuola nieko dėtą žmogų. Atrodo, kad su tuo snapu gavęs galėtum net ir galą gauti. O be to, baisu ir pagalvoti, kokias ligas platina“, – rašo laišką atsiuntusi Dovilė.

Moteris tikina, kad besiskundžia tik todėl, kad nori paprašyti pagalbos, kaip kovoti su kirais, kurie drumsčia jos ramybę. Laimei, į moters kančias buvo galima rasti atsakymą, kuriuo pasidalino ornitologas Liutauras Raudonikis.

Skardžiabalsiai paukščiai

Ornitologas Liutauras Raudonikis pasakoja, kad ši klaipėdietės Dovilės problema yra aktuali ne tik Lietuvoje ir jo pajūryje, tačiau ir kituose Europos miestuose. Vis dėlto ornitologas pastebi, kad neretai žmonės būna klaidingai įsitikinę, jog bėdas sukelia bet kokios rūšies kirai. Nors jų yra net 16-a, visgi, didžiausi triukšmadariai yra sidabriniai kirai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šie kirai yra gerai prisitaikę gyventi prie žmogaus. Jie šalia jo įsikuria, peri ant namų stogų ir sukelia daugiausiai problemų ir gyventojams, ir poilsiautojams“, – teigia jis.

Anot L. Raudonikio, kirai apskritai yra triukšmingi paukščiai, o toks šaižus jų balsas yra tarpusavio komunikavimo instrumentas.

„Taip jie triukšmauja ne tik veisimo metu, tačiau ir komunikuoja tarpusavyje, gina savo teritoriją, pešasi. Toks jau yra jų elgsenos bruožas, kurio niekaip nepakeisti. Ten, kur įsikuria rudagalviai kirai, būna mažiau bėdos, nors jų kolonijos taip pat triukšmingos, nei ten, kur apsigyvena sidabriniai“, – paaiškina ornitologas.

Žiniasklaidoje yra pasitaikę atvejų, kuomet buvo aprašytos istorijos apie pajūryje užpultus kirų žmones. Dažniausiai tokie nemalonūs atvejai buvo pastebėti šalia šiukšlių konteinerių, kuomet išnešę išmesti šiukšles žmonės būdavo puolami kirų.

REKLAMA

Pasiteiravus, ar toks elgesys šiems paukščiams yra būdingas bei ar reikėtų kirų pasisaugoti artimoje kaimynystėje, L. Raudonikis tvirtina, kad kirai dažniausiai žmonių nepuola. Tačiau yra viena išimtis:

„Nebent tai gali nutikti tada, jeigu žmogus per arti priėjo kiro jauniklių, lizdo. Kartais nutinka taip, kad žmogų jie užpuola kolonijose, kuriose triukšmingai peri. Visgi, bėda ta, kad šie paukščiai nebebijo žmogaus gyvendami jo artimoje aplinkoje.

Tai yra aktualu ir Didžiojoje Britanijoje, kur kirai prie pat kojų renka maisto likučius, kadangi jie yra visaėdžių rūšies paukščiai ir minta viskuo, ką randa. Būtent dėl to kirai gausiai susirenka į sąvartynus, prie šiukšlių konteinerių ir vis dažniau maisto paieškoms renkasi tas vietas, kuriose arti yra žmogus.

REKLAMA

Negavę maisto, jie bando tuomet jį „naglai“ pasiimti, ką pamatė. Bėda yra dar ir aštrus jų snapas, kuris iš tiesų yra galingas. Todėl, jeigu kiras kirstų, galėtų skaudžiai sužeisti. Kirai atrodo grėsmingai, bet „iš oro“ patys žmogaus neatakuoja, bet jeigu bandysite jį vyti, jis gali su snapu ir bakstelėti, ypatingai, jeigu yra artimas kontaktas.“

Problemas sukelia ne tik kirai

Visai neseniai pasklido žinia apie paukščių gripą, kuris užpuolė kirus. Tačiau nerimauti nėra dėl ko. Ornitologas Liutauras Raudonikis teigia, kad ši liga buvo pastebėta tik vienoje rudagalvių kirų kolonijoje, kurie gyvena ir peri šalia vandens telkinių, todėl šis gripas nėra pavojingas žmonėms:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Grėsmė gali kilti tik naminius paukščius laikantiems asmenims. Jeigu naminis paukštis turi artimą kontaktą su sergančiu kiru, gali kilti bėda, kadangi ši gripo forma – labai agresyvi. Apsikrėtęs ja, per trumpą laiką paukštis nustimpa.

Vis dėlto gamta viską sureguliuoja pati ten, kur būna skirtingos populiacijos. Rizika gali kilti nebent tik tiems, kaip minėjau, kurie augina naminius paukščius. Žmogui tiesiogiai užsikrėsti ir susirgti nėra rizikos. Be to, šis gripas buvo aptiktas tik vienoje kolonijoje, persidavė ir gandrams, kas yra nemalonu, kadangi šie nuo jo nustimpa.“

Anksčiau sidabriniai kirai problemas keldavo tik pajūryje, tačiau, anot ornitologo, bėdos persikėlė ir į kitus Lietuvos miestus: Kauną, Radviliškį ir panašiai. Beveik visoje Lietuvoje kirai įsigudrino perėti ant žmonių namų stogų.

REKLAMA

„Iš principo, kirų problema pajūryje yra didžiausia, kadangi bet kuriuo atveju jie sugeba daugiausiai maisto rasti čia. Tai jūra išmeta visokių atliekų, žuvų, tad jų mitybinė bazė jiems yra palanki būtent čia.

Kirai yra pakrančių paukščiai, prisitaikę gyventi sausumoje. Visgi, šiukšlės konteineryje juos taip pat lengvai privilioja kaip ir kitus varninius paukščius. Tačiau, kuomet buvo pradėtas tvarkyti komunalinis ūkis, pastebimai sumažėjo varnų bėda kiemuose.

Tai yra puikus pavyzdys ir kovai su kirais. Šią problemą žmonės gali išspręsti taip pat sudarydami nepatrauklias sąlygas kirams. Pavyzdžiui, nemaitindami jų. Kirai gali skraidyti apie 40 kilometrų spinduliu, kad galėtų pasimaitinti, tačiau jeigu maistas jiems pasiekiamas šalia, jie nemato tikslo to daryti. Jeigu jie neras maisto – skris toliau į pajūrį, laukus, vandens telkinius ir bus visiems ramiau“, – pasakoja L. Raudonikis.

REKLAMA

Problemas pajūryje, pasak Liutauro, kelia ne tik kirai, tačiau ir patys poilsiautojai, kuriems matyti valgančius kirus, maitinti juos numetant duonos riekę yra pramoga. Toks elgesys blogas, kadangi būtent tokiu būdu kirai įpranta būti pamaitinti ir nesibaimina žmogaus:

„Tokie atvejai nėra vienetiniai. Ypatingai tokį poilsiautojų elgesį galite pamatyti Palangos skveruose, alėjose, parkeliuose, kadangi ten vis kartas nuo karto žmonės jiems kažką pameta. Poilsiautojams kirų triukšmas nėra aktualus tuo, kad į pajūrį jie atvykta pailsėti trumpam laikui. Visgi, toks jų elgesys sukelia tikrą galvos skausmą gyventojams.

Šioje vietoje reikėtų laikytis solidarumo ir nešerti paukščių. Mes, ornitologai, apskritai patariame šiuos paukščius šerti tik kritiniu metu, pavyzdžiui, žiemą, kuomet iš tiesų trūksta maisto. O šiaip taip elgtis negerai, nes paukščiai patys turi gebėti susirasti maisto. Tokiu atveju kirų bus mažiau, tačiau čia vėlgi įsivyraus pusiausvyra gamtoje, vyks natūrali atranka.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ornitologams žmonėms taip pat turi ir patarimą problemai spręsti, kuomet ant nuosavų namų stogų ar daugiabučių apsigyveno šie skardžiabalsiai triukšmadariai. Anot vyro, yra keli būdai kaip kirams sudaryti nepatogią aplinką.

„Žmonės tuo turėtų pasirūpinti. Galima stogus pradėti dengti tinklais, nes tuomet paukštis neturės tvirto pagrindo kurti lizdo perėjimui. Plokšti stogai jiems patinka todėl, kad tai yra idealiausios sąlygos įsikurti. Jeigu namo stogas yra šlaitinis, galima įsigyti priemones, pavyzdžiui, juostas su strypeliais, kurios taip pat sudarys nepatogias sąlygas jiems apsigyventi.

Yra daug įvairių priemonių, kurios padeda apsisaugoti nuo kirų, tačiau svarbiausiai yra sudaryti nepalankias sąlygas ant stogų, jeigu nenorite, kad šie jums virš namų perėtų“, – pataria Lietuvos ornitologų draugijos direktorius L. Raudonikis.

Patys gyventojai nesusitvarko su šiukšlėmis, stogų nedengia tinklais. Laukia kad kažkas padarytų tik ne gyventojų lėšomis. Tai nerėkim, o tvarkykimės patys, nors konteinerius malonekim uždaryti
A tu durna,bestija.
Jai graži esi, gali atsikelti pas mane į vienkiemį, ramybę 100%,
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų