Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į ornitologą, edukacijų „Pažinkime paukščius drauge“ vadovą Gediminą Petkų. Jis papasakojo, ar gandrai jau paliko Lietuvą, bei atskleidė, kodėl dalis iš jų mūsų šalyje užsibūna ilgiau.
Ar gandrai jau paliko Lietuvą?
Pašnekovas pasakojo, kad daugelis lietuvių yra tvirtai įsitikinę, kad rugpjūčio 24 dieną gandrai turėtų palikti Lietuvą, nes taip parašyta kalendoriuje.
Vis tik, pasak jo, gandrai jokių datų nesilaiko, o didžioji jų dalis mūsų šalį būna palikę dar prieš Žolinę.
„Šiuo metu dar galima stebėti pavienius gandrų būrius, tačiau tokios gausos, kokią matydavome anksčiau, jau nebėra“, – sakė jis.
Kalbėdamas bendrai, ornitologas teigė, kad galima sakyti, jog dauguma gandrų Lietuvą jau paliko. Galbūt lizduose dar užsilikęs vienas ar kitas gandras, vis tik dauguma jų jau buriasi į pulkus ruoštis kelionei.
„Tokių būrių dar matysime ir artimiausiomis dienomis. Reikia turėti omenyje, kad tai nebūtinai Lietuvos gandrai. Tai gali būti iš šiaurės atskrendantys ir per Lietuvą migruojantys paukščiai“, – sakė jis.
Kada gandrai Lietuvoje užsibūna ilgiau?
Nors G. Petkus aiškino, kad Lietuvą gandrai palieka greičiau nei įprasta manyti, vis tik, pasak jo, specialistų nestebina čia ilgiau pasilikę gandrai.
Jis aiškino, kad to priežastis yra visai paprasta – jie galėjo vėliau sugrįžti, vėliau užauginti jauniklius, dėl to prie migracijos prisijungia vėliau.
„Niekada nebūna taip, kad visi Lietuvos gandrai staiga pakiltų ir išskristų tą pačią dieną. Net ir po Žolinės dar buvo galima pamatyti kai kuriuos gandrus bei lizduose esančius jauniklius.
Kai kurios šeimos perėjimą pradėjo vėliau, todėl ir pasitraukia kiek vėliau. Vis dėlto didžioji dauguma gandrų jau yra išskridę iš Lietuvos“, – teigė jis.
G. Petkaus teigimu, dauguma gandrų šiuo metu jau skrenda pro Bulgarijos, Izraelio ar Sirijos teritorijas, o kai kurie jau gali būti pasiekę Egiptą.
Tokia kelionė – ilga, galinti trukti du-tris mėnesius, nes pakeliui vis sustojama pasimaitinti ir sustiprėti. Verta prisiminti ir tai, kad gandrai skrenda tik dienomis, o naktimis ilsisi.
„Grįždami į Lietuvą pavasarį jie keliauja greičiau. Kartais visą kelią įveikia maždaug per mėnesį. Tikėtina, kad tam įtakos turi noras kuo greičiau sugrįžti ir užimti savo lizdus“, – tikino jis.
Ar gandrai jaučia orų pokyčius?
Dauguma sako, kad gandrai reaguoja į orų pokyčius – jaučia, kai dienos atvėsta, dėl to pakelia sparnus į šiltus kraštus.
Vis tik nors, pasak ornitologo, gandrai gali justi aplinkos pokyčius, jie nėra orų pranašai, kurie rodo, ar po savaitės dar bus geri blogai, ar vis tik subjurs.
„Svarbiausias signalas jiems yra trumpėjanti diena. Kai dienos ima trumpėti, jų organizme suveikia natūralūs biologiniai mechanizmai ir bioritmai, kurie signalizuoja, kad atėjo metas migruoti.
Kita vertus, gandrai puikiai išnaudoja oro sąlygas. Jie žino, kad šilto oro srovės padeda lengviau įveikti didelius atstumus. Per dieną gandrai gali nuskristi ir apie 200 kilometrų“, – pasakojo jis.
G. Petkaus teigimu, ankstyvą rytą gandrai skristi neskuba, jie pasimaitina, o įšilus orui kylantys oro srautai tampa stipresni ir gandrai jais pasinaudoja.
Pasak jo, šiltas oras kyla aukštyn, sukasi ratu, dėl to kartu su šiomis srovėmis paukščiai pakyla į didelį aukštį, o pakilę sklendžia pasirinkta kryptimi.
„Vėliau jie pamažu leidžiasi žemyn, o vėliau vėl pagauna kitą šilto oro srovę ir kartoja šį procesą. Taip banguodami aukštyn ir žemyn jie keliauja didelius atstumus. Vakare gandrai nusileidžia pailsėti ir pasimaitinti, o kitą dieną kelionę tęsia toliau“, – teigė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
