Naujienų portalui tv3.lt apie prasidedančią gandrų migraciją ir tai, kada Lietuvoje galime išvysti paskutinius gandrus, pasakoja gamtininkas Deividas Makavičius.
Gandrai išskrenda ne vienu metu
Nors daugelis žino rugpjūčio 24-ąją kaip Gandrų išskridimo dieną, pasak gamtininko, realybėje paukščiai neišskrenda visi vienu metu. Migracija prasideda anksčiau ir gali tęstis kelias savaites, todėl vieni lizdai ištuštėja dar rugpjūčio pradžioje, o kituose gandrai laikosi gerokai ilgiau.
D. Makavičius pasakoja, kad migracija jau prasideda, nors rugpjūtį gandrų dar galima pamatyti labai daug – ypač laukuose, kur jie būriuojasi ieškodami maisto.
„Kaip ir visi migruojantys paukščiai, gandrai turi dvi migracijas. Yra pavasarinė, o dabar yra rudeninė. Nors tiksliai pasakyti, kad tai yra rudeninė, kaip ir nebūtų teisinga, nes rugpjūtis yra dar vasaros mėnuo.
Bet kadangi du kartus skrenda, tai atskrenda ir išskrenda. Tai, sakykim, dabar ir yra prasidėjusi rudeninė arba išskridimo migracija“, – aiškina jis.
Gamtininko teigimu, vienas paprasčiausių ženklų, pagal kurį galima suprasti, kad migracija jau prasidėjo, yra tuštėjantys gandralizdžiai.
„Migracija yra prasidėjusi. Baltų gandrų mes dar matome, ypač lizduose. Aišku, vakare vienas, du kartais gandrai nakvoja, bet ne visa šeimyna, sakykim, keturi gandriukai, du suaugę. Jie ten praktiškai net netilptų į tą lizdą“, – pasakoja jis.
Didžioji gandrų populiacijos dalis, anot pašnekovo, Lietuvą paliks rugpjūtį, tačiau migracija gali užsitęsti ir iki rugsėjo pradžios. Ypač šiemet, kai vasara buvo vėsesnė.
„Rugsėjo mėnesį galime rasti pavienius gandrus, kurie galbūt ir pasiliks“, – teigia specialistas.
Kodėl vieni gandrai pasilieka Lietuvoje per žiemą?
Nors dauguma baltųjų gandrų Lietuvą palieka ir leidžiasi į tūkstančių kilometrų kelionę, kartais pasitaiko išimčių. Pavienių gandrų galima aptikti net žiemą – sniege stovintis baltas gandras atrodo neįprastai, tačiau tokie atvejai nėra masinis reiškinys.
„Kiekvienais metais vis gauname duomenų su nuotraukomis, kad vienas kitas gandras tiesiog ir liko Lietuvoje neišskridęs ir per visą žiemą. Netgi egzotiškai atrodo nuotraukos – baltas gandras pusnyse“, – pasakoja gamtininkas.
Kodėl taip nutinka, tiksliai pasakyti nėra paprasta. Pasak specialisto, viena iš galimų priežasčių gali būti paukščio būklė.
„Galbūt tiesiog nusilpęs, senas paukštis buvo, nespėjo išskristi, bet tai yra pavieniai atvejai“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto didžioji gandrų dalis pasilikti Lietuvoje negali. Priežastis – ne vien šaltis. Gamtininkas pažymi, kad baltųjų gandrų mityba daugiausia susijusi su gyvūninės kilmės maistu, o žiemą jo rasti mūsų šalyje tampa itin sudėtinga.
„Pas mus [gandrai] išskrenda dėl maisto stygiaus, nes baltieji gandrai maitinasi tik gyvūniniu maistu, o žiemą vis tiek jų tipinio maisto raciono neįmanoma rasti. Mirtų badu ne nuo šalčio, bet tiesiog iš bado. Tai ir jie turi išskristi, kad sugrįžtų kitąmet“, – aiškina gamtininkas.
Tuo metu šiltesniuose Europos kraštuose situacija kitokia. D. Makavičius pastebi, kad šiltėjant klimatui kai kurie baltieji gandrai Pietų Europoje vis dažniau pasilieka žiemoti.
Kodėl seniausi gandrai išskrenda paskutiniai?
Jeigu pirmieji į kelionę leidžiasi jaunikliai, gali kilti natūralus klausimas – kas tada lieka paskutinis? Pasak gamtininko, būtent patyrę gandrai gali būti tarp paskutiniųjų, paliekančių Lietuvą.
„Kuo senesnis gandras, tuo turbūt vėliausiai palieka Lietuvą, nes jis maršrutą kaip ir žino, ramus, drąsus, o visi mažiau patyrę, jie ilgiau užtrunka kelionėje“, – aiškina pašnekovas.
D. Makavičiaus teigimu, jaunų gandrų kelionė nėra vien aklas instinktas. Tikėtina, kad pirmąją migracijos patirtį jie įgyja būtent būriuose, sekdami kitus paukščius.
Vis dėlto, pasak gamtininko, artėjant rugpjūčio pabaigai nereikėtų nustebti, jei vieną dieną gandralizdžiai staiga pasirodys tušti. Tai nebūtinai reiškia, kad visi gandrai jau išskrido – dalis jų tuo metu gali būti laukuose, susibūrę į didelius būrius ir besiruošiantys ilgai kelionei.
„Pikas bus nuo rugpjūčio. Šių metų vasara buvo vėsesnė, tai migracija šiek tiek gali būt užtęsta. Gali būti, kad tas migracijos pikas bus antroje pusėje, paskutinėmis dienomis rugpjūčio, arba nusitęs gal ir į rugsėjo pradžią“, – prognozuoja jis.
Gamtininkas D. Makavičius teigia, kad apie prasidėjusią gandrų migraciją aiškiausiai išduoda tuštėjantys gandralizdžiai. Pasak jo, nesvarbu, ar lizdas yra kaime, gyvenvietėje ar mieste – jeigu jame paukščių nebeliko, tai reiškia, kad jie jau pradėjo migraciją.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
