• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žiemą Lietuvoje įprasta matyti tuščius gandralizdžius – šie paukščiai dar vasaros pabaigoje pakyla į dangų ir tūkstančius kilometrų skrenda į šiltesnius kraštus. Todėl kiekvieną kartą, kai šalčio ir sniego sukaustytuose laukuose pastebimas pasilikęs gandras, tai kelia nuostabą ir klausimų. Šiemet, spaudžiant stipriems šalčiams ir užšalus vandens telkiniams, tokie vaizdai gyventojus stebina dar labiau – socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais su žiemojančiais paukščiais. Ar tai ženklas, kad keičiasi gamtos ritmas, ar vis dėlto tokie atvejai turi paprastesnį paaiškinimą?

GALERIJA (7)

Žiemą Lietuvoje įprasta matyti tuščius gandralizdžius – šie paukščiai dar vasaros pabaigoje pakyla į dangų ir tūkstančius kilometrų skrenda į šiltesnius kraštus. Todėl kiekvieną kartą, kai šalčio ir sniego sukaustytuose laukuose pastebimas pasilikęs gandras, tai kelia nuostabą ir klausimų. Šiemet, spaudžiant stipriems šalčiams ir užšalus vandens telkiniams, tokie vaizdai gyventojus stebina dar labiau – socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais su žiemojančiais paukščiais. Ar tai ženklas, kad keičiasi gamtos ritmas, ar vis dėlto tokie atvejai turi paprastesnį paaiškinimą?

REKLAMA

Būtent apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius, paaiškinęs, kodėl kai kurie gandrai žiemą lieka Lietuvoje ir kaip reikėtų elgtis juos pastebėjus.

REKLAMA
REKLAMA

Atskleidė, kodėl Lietuvoje lieka neišskridusių gandrų

Pasak gamtininko D. Makavičiaus, neišskridę gandrai Lietuvoje – ne išskirtinis ar naujas reiškinys. Tokie atvejai pasitaiko kone kasmet, o priežastys dažniausiai būna labai žemiškos. Rugpjūčio pabaigoje šalyje minima vadinamoji gandrų išskridimo diena – tuomet paukščiai būriuojasi ir per trumpą laiką palieka Lietuvą, patraukdami žiemoti į šiltesnius kraštus, dažniausiai Afriką.

REKLAMA

„Mes turime gandrų išskridimo dieną rugpjūčio gale, kiekvienais metais, kai gandrai būriuojasi ir per trumpą laiką visi išskrenda iš Lietuvos. Visi sveiki, suaugę gandrai žino, kur skristi, ir skrenda žiemoti dažniausiai į Afriką.

Tuo metu jaunikliai gandrai, kurie dar neturi patirties, skrenda būriais, bet pasitaiko, kad lizduose užsilieka dėl ligų nusilpę gandrai ar jaunikliai – visi kiti išskrenda, o jie pasilieka Lietuvoje ir nemigruoja“, – aiškina pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, tokie paukščiai dažnai paprasčiausiai neturi pakankamai jėgų ar patirties ilgam skrydžiui. Be to, dalis jų būna sužeisti ar nusilpę, todėl lieka ten, kur jaučiasi saugiau.

Be žmogaus pagalbos žiemą neišgyventų

Gamtininko teigimu, Lietuvoje pasilikę gandrai nėra prisitaikę žiemoti mūsų klimato sąlygomis. Užšalę vandens telkiniai ir sniegu padengti laukai smarkiai apsunkina maisto paieškas, todėl išgyventi savarankiškai jiems sudėtinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gandrai nėra prisitaikę žiemoti Lietuvoje. Juolab kad jau kurį laiką sniegas dengia laukus, o vandens telkiniai yra sukaustyti ledo, todėl jiems tampa sudėtinga rasti maisto. Greičiausiai toks paukštis kažkur vis dėlto aptiko maisto šaltinį.

Kartais pasitaiko, kad žmonės globoja iš lizdo iškritusį ar išmestą gandriuką – sužeistą, nusilpusį ar kitaip nukentėjusį. Jei jie pripranta prie žmogaus duodamo maisto, ypač būdami dar nepatyrę, gali nebeišskristi kartu su kitais“, – sako jis.

REKLAMA

Specialistas pabrėžia, kad dažniausiai tokie gandrai išsilaiko tik dėl žmogaus pagalbos.

„Sveiki, stiprūs gandrai paprastai vis tiek migruoja – išskrenda ir vėliau sugrįžta. O pasilieka dažniausiai nusilpę ar sužeisti paukščiai. Be žmogaus pagalbos jie tikrai neišgyventų“, – priduria pašnekovas.

Pasak jo, jei gandras lieka žiemoti, tikėtina, kad kažkas jį maitina. Šaltis paukščiams nėra didžiausias pavojus – juos saugo storas plunksnų sluoksnis ir oro tarpai tarp plunksnų, veikiantys kaip natūrali izoliacija.

REKLAMA

Vis dėlto pagrindinė migracijos priežastis – ne temperatūra, o maisto trūkumas. Jei maisto nėra, paukščiai tiesiog neturi iš ko išgyventi, todėl ir leidžiasi į kelionę į šiltesnius kraštus.

Ką daryti, jei pamatote neišskridusį gandrą

Pastebėjus žiemoti Lietuvoje likusį gandrą, specialistas ragina nelikti abejingiems, tačiau elgtis atsakingai ir nebandyti paukščio gaudyti savarankiškai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak gamtininko D. Makavičiaus, pirmiausia reikėtų kreiptis į Laukinių gyvūnų globos centrą, kur dirbantys specialistai gali įvertinti situaciją ir patarti, kokių veiksmų imtis.

„Žinoma, pirmiausia specialistai labiausiai rūpinasi sužeistais ar nusilpusiais laukiniais gyvūnais. Tokiu atveju jie tikrai atvyktų padėti, tačiau kyla praktinis klausimas – kaip tą gandrą pagauti. Jei jis dar gali skraidyti, tai padaryti gana sudėtinga“, – priduria pašnekovas.

REKLAMA

Anot jo, pasitaiko ir kitokių sprendimų – žmonės, turintys ūkinius pastatus, kartais priglaudžia gandrą žiemai ir taip padeda jam sulaukti pavasario.

„Išmaitinti gandrą nėra sudėtinga – jis nėra išrankus maistui. Tinka pigesnė žuvis, mėsos atliekos ar kitas gyvūninės kilmės maistas. Tokiu būdu jis gali sėkmingai peržiemoti Lietuvoje, tačiau tam būtinas žmogaus įsikišimas ir priežiūra, kad sulauktų pavasario“, – sako jis.

REKLAMA

Vis dėlto kilus abejonėms geriausia pasikonsultuoti su specialistais ir tiksliai apibūdinti situaciją:

„Reikėtų kuo tiksliau apibūdinti situaciją – kaip gandras elgiasi, ar gali skristi, gal tik trumpais atstumais, pavyzdžiui, keliasdešimt ar šimtą metrų. Specialistai, turėdami daugiau informacijos, galės konkrečiai patarti, kaip tokiu atveju elgtis ir kokios pagalbos paukščiui labiausiai reikia.“

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Širdį ramina Lietuvos GERI, NUOŠIRDŪS ŽMONĖS ir už tai AČIŪ Jiems didelis. Žiūrėjau ryte video iš Kauno, kur ŽMOGUS nusimetęs drabužius lindo į vandenį, kad išgelbėti prišalusią antį.. Tai ANGELAI žvėriukų, paukščių ir būkite LAIMINGI, SVEIKI, MYLIMI. AČIŪ JUMS GERIEJI ŽMONĖS!!!!!!!
Būkit palaiminti visi,kurie rūpinasi mažųjų gamtos draugų išgyvenimu.
Tiktai gaisrininkai ir paprasti žmonės padaro daug geru darbų, kad išgyventu laukiniai gyvūnai ir paukščiai.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų