Ne vienas žmogus pastebi tuščius lizdus ar laukuose besibūriuojančius paukščius ir ima svarstyti, ar jie jau paliko gimtinę, ar dar tik ruošiasi skristi. Naujienų portalui tv3.lt apie šių paukščių keliones ir migracijos ypatumus pasakojo gamtininkas, biologas Mindaugas Kirstukas.
Dalis gandrų jau paliko Lietuvą
Anot gamtininko, sąlyginai laikoma, kad rugpjūčio 24-oji, pagal orus ir kitus veiksnius, dažnai sutampa su gandrų išskridimo diena.
M. Kirstukas sako, kad paprastai rugpjūčio pabaigoje didžioji dalis gandrų jau palieka mūsų šalį, tačiau pavieniai paukščiai dar būna pastebimi ir rugsėjį, o vėliau – spalį. Kai kurie gandrai netgi pasilieka žiemoti.
„Dėl šiltesnių žiemų natūraliai paukščiai kai kurie lieka ilgesniam laikui, bet didžioji dalis tikrai jau pajudėjo. Aišku, priklauso nuo regiono. Truputį skiriasi Rytų Lietuvoje, rytiniuose kraštuose ar šiaurinėje ir vakarų Lietuvoje arba pamaryje. Tikrai didesnė dalis jau pajudėjusi link pietų“, – pasakoja biologas.
Jis paaiškina, kad žmonės kartais gali suklysti manydami, jog gandrai masiškai išskrenda, nors iš tiesų jie tik būriuojasi.
„Tai būna ir perėjimo metu ar jam pasibaigus, kai vieni dar peri, o kiti jau pradeda būriuotis, ypač laukuose. Jei technika aria ar pjauna šieną, gandrams ten lengva rasti maisto, todėl susidaro įspūdis, kad jie renkasi skrydžiui“, – sako pašnekovas.
Biologo teigimu, pats išskridimas dažniausiai nepastebimas:
„Paprastai gandrai skrenda dideliais būriais, plačiai išsidėstę, net kilometro ar dviejų kilometrų aukštyje. Tai nėra taip lengvai matoma, kaip, pavyzdžiui, žąsų ar gervių skrydžiai. O kai jau matome, kad gandrų nebėra arba lieka tik vienas kitas, tai reiškia, kad didelė dalis jų iš tiesų paliko Lietuvą“.
Atskleidė, nuo ko priklauso gandrų migracijos laikas
Paklaustas, nuo kokių veiksnių labiausiai priklauso gandrų migracijos pradžia, gamtininkas teigia, kad oro sąlygos tam turi mažai įtakos.
„Aišku, pavasarinis atskridimas kažkiek priklauso nuo to, ar yra pakankamai maisto – jeigu jo trūksta, gandrai gali atsitraukti. Tačiau vasarinė migracijos pradžia rugpjūčio mėnesį, metai iš metų, būna labai panaši. Maistas čia daug nelemia, nes jo paprastai pakanka. Nėra taip, kad staiga sumažėtų pelinių graužikų“, – sako biologas.
Pasak pašnekovo, gandrai minta ne vien tik varlėmis, kaip dažnai manoma. Jų racioną sudaro ir peliniai graužikai, kurių rudenį dažnai padaugėja, stambūs vabzdžiai, smulkūs stuburiniai, taip pat smulkūs žinduoliai.
„Maisto gandrams iš principo netrūksta. Išskridimo laikas per šimtmečius, net tūkstantmečius yra nusistovėjęs, todėl nei oro sąlygos, nei staigūs maisto pokyčiai migracijai daug įtakos neturi“, – aiškina jis.
Biologas taip pat primena, kad šiais laikais paukščiams yra tvirtinami siųstuvai, kurie suteikia daug informacijos apie jų kelionių maršrutus. Manoma, kad migruodami iš Europos gandrai aplenkia Viduržemio jūrą – vieni skrenda vakarine, kiti rytine kryptimi.
„Kiek turima duomenų, Lietuvos gandrai priklauso rytinei populiacijai. Jie migruoja per Bosforo sąsiaurį, aplenkdami Viduržemio jūrą rytine puse, o toliau keliauja į Pietų Afriką. Pakeliui sustoja Čade, Sudane – dalis ten ir lieka, tačiau dauguma vis tiek pasiekia Pietų Afriką“, – pasakoja M. Kirstukas.
Kai kurie gandrai peržiemoja Lietuvoje
Anot biologo M. Kirstuko, dalis gandrų vis dėlto pasilieka peržiemoti Lietuvoje, nors priežastys nėra vienareikšmiškos.
„Gal vienas gandras ligotas, kitas – sužeistas ar nespėjęs išskristi, dar kitas – pripratęs prie žmonių, pusiau augintas ar įpratęs prie tam tikro maisto. Nėra vienos aiškios priežasties“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, tam įtakos turi ir šiltėjančios žiemos. Pastaraisiais metais gruodis neretai būna panašus į spalį, todėl gandrams lengviau rasti maisto. Vis dėlto tai būdingiau tik pavieniams paukščiams.
„Dažnėjantis gandrų žiemojimas siejasi su klimato pokyčiais. Paukščiai migruoja dėl to, kad žiemą nebėra maisto, kuriuo jie galėtų maitintis, todėl skrenda kitur.
Tačiau kai žiemos tampa šiltesnės, maisto paieškos laikotarpis pailgėja, tad vienas kitas paukštis prisitaiko ir pasilieka“, – užbaigia pokalbį M. Kirstukas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
