Alytaus rajono gyventojas negalėjo patikėti savo akimis, jo užfiksuotame vaizdo įraše – apsnigtoje pamiškėje stipinėja pora gervių.
O Šiluvos apylinkėse, Raseinių rajone filmuotoje medžiagoje aiškiai girdisi gervių klyksmai.
Pastebėjo paukščius
Gervės vienos paskutiniųjų palieka Lietuvą ir skrenda žiemoti kur šilčiau. Štai pernai rudenį, net lapkričio mėnesį, šių grakščiųjų sparnuočių Žuvinto biosferos rezervate, Alytaus rajone, dar buvo matyti. Ir vienos pirmųjų grįžta namo. Tiesa, ne kiekvienais metais taip anksti, kaip šiemet.
„Kai kurie požymai rodo, kad paukščiai jaučia šiokį tokį pavasarį, bent jau žiemos pabaigą tai tikrai. – Kokie? – Į Žuvinto apylinkes jau parskrido pilkosios žąsys, mes jau registravome net želmenines žąsis. Tiesa, jų dar nedaug matosi, kaip įprasta, bet keli paukščiai yra. Taip pat apylinkėse yra ir gervių“, – tikino rezervato ornitologas Arūnas Pranaitis.
Gervių šiomis dienomis mato įvairių šalies regionų gyventojai. Ir spėlioja: ar tikrai paukščiai skelbia pavasarį, o gal jie mato žiemai užsilikusius paukščius. Ornitologas Arūnas Pranaitis sako, kad Lietuvoje kažkiek gervių lieka per žiemą, tačiau šiuo metu fiksuojamos – greičiausiai jau parskrido iš Afrikos, kur dažniausiai žiemoja.
„Žinant gamtines sąlygas, kokios dabar yra, bent jau Dzūkijoje, Suvalkijoje, tos žiemos ne kažin kiek likę, didelė tikimybė, kad dalis gervių jau yra parskridusios, o ne žiemoja“, – kalbėjo jis.
Svarbiausia – maistas
Sinoptikai dar gąsdina šalčiais – juk vasaris net neįpusėjo. Ar paukščiai nerizikuoja, paskubėję grįžti? Gamtininkai ramina, kad bent jau gervėms svarbiausia – rasti maisto, šaltį jos iškęs.
„Gervei yra svarbiausia, kad ji rastų maisto. Mes esame keletą kartų registravę gerves vasario mėnesį ir po to dar buvo atšalimas iki -20 laipsnių. Paukščiai išgyveno, bet svarbiausia, kad jos rastų kuo pasimaitinti“, – dėstė A. Pranaitis.
Anot Žuvinto biosferos rezervato specialisto, pirmieji į Lietuvą peržiemoję ir grįžta stambūs sparnuočiai – pasirodo gervės, o po mėnesio ir gandrai grįš. Gandrinės Lietuvoje yra minimos kovo 25 dieną. Pasak Arūno Pranaičio gervės, jei stipriau pašals – neturėtų atgal skristi į šiltus kraštus. O štai žąsys gali ir apsigalvoti.
„Žuvinto rezervate yra keletas žąsų, pažymėtų su siųstuvais, tai mes matėme, kad jau šiais metais, prieš kelias savaites, pirmos žąsys atskrido iki Lietuvos pakraščio, iki sienos. Pabuvo, atšalo oras ir vėl nuskrido į Vidurio Europą“, – sakė ornitologas.
Anot A. Pranaičio, pamažu Lietuvos gamta pildysis parskridusių paukščių garsais. Paskutiniai iš šiltų kraštų sugrįžta vabzdžialesiai. Jie laukia, kol visai atšils ir bus maisto.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
