Ankstyvas rytas Ventės rage. Nors saulė dar neseniai patekėjusi, ten darbas virte verda. Ornitologas Vytautas iš gaudykles traukia prieš kelias minutes ten įkliuvusius paukščius. Dabar pats rudeninės sparnuočių migracijos įkarštis.
„Gerai čia pasimankštini per dieną. Kai daug, tai ten semi, į ranką įkrenta kokia viena kita, o jei nedaug lieka, tai tos budresnės, po to gaudai“, – pasakoja ornitologas Vytautas Eigirdas.
Ventės rago ornitologijos stotyje paukščius Vytautas su kolegomis apžiūri bei įrašo jų sparnų ilgį, lytį ir galimą amžių, o tada sužieduoja. Per dieną žiedeliais pasipuošia apie tūkstantis sparnuočių. Rekordas – 7000 paukščių per parą.
„Ir klimatas keičiasi, ir paukščių migracijos keičiasi. Ir dabar tas žiedavimas ne kiek kažką sužinoti kur skrenda, bet kas keičiasi pas paukščius gyvenime. Tai dabar gal toks pagrindinis tikslas“, – teigia V. Eigirdas.
O keičiasi daug kas. Ornitologai pastebi, kad vis šylant klimatui, kai kurios pas mus įprastos paukščių rūšys palieka Lietuvą visiems laikams ir persikelia gyventi šiauriau, o štai iš pietų atsikrausto šiltesnius orus mėgstantys, tačiau mūsų šalyje anksčiau retai pasirodydavę sparnuočiai.
„Toks, pavyzdžiui, baltasis garnys. Jis anksčiau Lietuvoje neperėjo, dabar jau turim ne vieną koloniją perinčių. Paukščiai labai geri klimato indikatoriai. Juodagalvė kiauliukė tokia yra, kur prieš keletą metų pas mus būdavo retenybė, jei užskrenda koks viena skitas paukštis. O dabar vis daugiau perinčių porų randama“, – tikins ornitologas.
Kitos paukščių rūšys dėl vis šylančio klimato net neskuba migruoti.
„Tos pačios kregždės. Atrodo, anksčiau rugsėjo mėnesį pagaudavai vos kelias kregždes ir jau būdavo įdomu ganėtinai, o dabar dar dešimtimis tūkstančių ir nendrynuose nakvoja, nors jau turėtų realiai išskridę būti. Tai matomai klimatas tinkamas, sako, kam mums skristi?“ – teigia V. Eigirdas.
Be to, žieduodami migracijos metu ornitologai pastebi ir jei kurios rūšies paukščių ima mažėti. Sako, taip galima šiam procesui dar neįsibėgėjus užbėgti už akių ir problemą pradėti spręsti kol ji nepagilėjo.
„Arba dabar visokie paukščių gripai kai būna ir kai žinai, iš kur tie paukščiai atkeliauja, kartais gali pagelbėti net tas pandemijas kažkaip sustabdyti“, – pasakoja V. Eigirdas.
Nykstančius paukščius galima pastebėti ir mieste. Šalia vieno daugiabučio Klaipėdoje gailiai cypsi mažiausias Europos paukštis Nykštukas.
Šalia – tikras kapinynas – guli 20 negyvų jo brolių bei sesių. Migruodami paukšteliai atsitrenkė į namo langus ir žuvo. Pasak ornitologo, sparnuočius šiek tiek gelbėja specialūs lipdukai, bet juos reikia klijuoti gausiau, ypač Klaipėdoje, kuri stovi paukščių migracijos kelyje.
„Nykštukai, pavyzdžiui, tie mažiausi Europos paukščiai, jie tokie biškį kvailiukai yra – vienas atsimuša, nukrenta ant žemės. Ir jei jis neužsimuša, dar cypsi. O kiti girdi tą cypsėjimą, atskrenda žiūrėti kas čia nutiko ir visi bum bum bum. Ir kartais net šimtais po langai žūna“, – pasakoja ornitologas.
Tad geriausia langus klijuoti taškuotomis juostomis ir jas kloti ne horizontaliai, o vertikaliai.
„Va čia Ventės rage turim tokius langus, kur kas dešimt centimetrų yra taškeliai sudėti. Ir per dešimt metų nėra nė vienas paukštis atsimušęs, nesu radęs“, – sako V. EIgirdas.
Junginėse Amerikos Valstijose galioja net įstatymas, liepiantis statant daugiaaukščius namus apatinius langus dengti plėvele, kad paukščiai juos matytų ir nežūtų. Tokios apsaugos aktualios būtent per paukščių migracijas. Rudeninės trunka nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, o pavasarinės nuo vasario iki gegužės.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
