Genių elgesį lemia visai kita priežastis, o atvejai, kai geniai iš tiesų apsigyvena pastatuose, Lietuvoje yra itin reti.
Apie tai, kodėl geniai puola namų sienas ir kokį neįprastą atvejį jam pačiam teko stebėti, naujienų portalui tv3.lt papasakojo ornitologas Liutauras Raudonikis.
Geniai namų sienose ieško ne vietos gyventi, o maisto
Pasak L. Raudonikio, dažniausiai žmonės kreipiasi ne dėl to, kad geniai būtų įsirengę lizdą name, o todėl, kad paukščiai nuolat kapoja namo fasadą ir jį gadina.
„Dažniausiai gauname žmonių skundų ar prašymų pakonsultuoti, kad geniai kala jų namo sienas. Įdomiausia, kad neretai tai būna net ne medinės sienos, o tinkuoti namų fasadai, po kuriais yra apšiltinimo sluoksnis“, – pasakojo ornitologas.
Anot jo, paukščiai tokių namų nepasirenka atsitiktinai. Manoma, kad jų itin jautrią klausą suklaidina garsai, sklindantys iš šiltinimo medžiagų.
„Užsienio specialistai aiškina, kad dėl temperatūros pokyčių ir drėgmės šiltinimo medžiagos plečiasi, traukiasi, skleidžia šiokį tokį traškesį ar krebždėjimą. Geniai turi labai gerą klausą ir gamtoje pagal tokius garsus suranda medienoje gyvenančias vabzdžių lervas. Tikėtina, kad jie tuos garsus supainioja su viduje esančiu maistu“, – aiškino pašnekovas.
Dėl to paukščiai namų sienose kartais iškapoja ne vieną skylę.
„Jie neprasikala vienos angos ir ties ja nesustoja. Kaip ir miške, ieškodami maisto, geniai ir namų sienose išbando daugybę vietų – vienur prakala negiliai, kitur giliau. Taip ir namuose gali atsirasti dešimtys skylučių, kurias vėliau sunku užtaisyti“, – pasakoja L. Raudonikis.
Vieną skylę užtaisysite, bet ieškodamas maisto genys iškals naujų
Ornitologo teigimu, jei genys vieną kartą name būtų įsirengęs lizdą, didelės žalos tai nesukeltų – po perėjimo sezonui pasibaigus angą būtų galima tiesiog užpildyti ir užtaisyti, nes geniai niekuomet nesirenka perėti toje pačioje vietoje du metus iš eilės.
Anot jo, kur kas daug didesnė problema kyla tada, kai paukštis fasadą naudoja kaip tariamą maisto paieškų vietą.
„Jeigu genys sienoje perėtų, padarytų vieną skylę. Bet ieškodamas maisto jis jų padaro labai daug – gali iškapoti ne vieną ir ne dvi, o daugybę skirtingų vietų. Todėl žala būna gerokai didesnė“, – sakė L. Raudonikis.
Pasak jo, Lietuvoje tokių gyventojų paklausimų kasmet sulaukiama maždaug apie dešimt. Dažniausiai problema pasitaiko prie apšiltintų fasadų, nors kartais geniai kala ir medines apdailos lentas.
Anot pašnekovo, Skandinavijoje ši problema gerokai aktualesnė – ten daugiau medinių namų, esančių miškingose vietovėse, todėl net pardavinėjamos specialios genių siluetų imitacijos, kurios atbaido paukščius nuo namų.
„Švedijoje tokios priemonės naudojamos gana sėkmingai. Pakabinamas didelio genio siluetas, ir kiti geniai dažnai vengia tokios vietos“, – teigia pašnekovas.
Ornitologai ragina taikyti panašias bei kitas paprastas priemones genių atbaidymui: atgrąsantys paukščių muliažai, blizgios juostelės, atspindinčios šviesą, arba garsus skleidžiantys prietaisai, kurie dažnai naudojami norint atbaidyti paukščius didesniuose ūkiuose ar kitose teritorijose.
Tiesa, ši priemonė – gerokai brangesnė.
Išskirtinis atvejis Lietuvoje: genys perėjo pastato pastogėje
Vis dėlto L. Raudonikiui yra tekę savo akimis matyti itin retą atvejį, kai genys ne tik kaleno pastatą, bet ir jame išperėjo jauniklius.
Tai įvyko prieš keletą metų, ekspedicijos metu prie Trakų rajone esančio ežero.
„Prie ežero buvo pastatas – laivų elingas. Pastatas buvo mūrinis, tačiau aplink stogą turėjo apkaltą medinę apdailą. Būtent ten pilkoji meleta buvo išsikalusi sau uoksą ir sėkmingai išperėjo jauniklius“, – prisiminė ornitologas.
Šį neįprastą radinį mokslininkai aptiko visai atsitiktinai.
„Mes ten vykdėme gamtinę ekspediciją ir prie vandens atlikome tyrimus. Kadangi stebėjome paukščius, pastebėjome, jog ten, pastate esančioje ertmėje, gyvena pilkoji meleta“, – pasakojo jis.
Pilkoji meleta – Lietuvoje aptinkama reta genių rūšis. Tuo metu šis paukštis Lietuvoje buvo įrašytas ir į Raudonąją knygą, todėl toks radinys buvo dar vertingesnis. Kadangi minėtas pastatas nebuvo gyvenamas ar aktyviai naudojamas, genio būveinė jo pastogėje nesukėlė jokių problemų žmonėms, taigi buvo palikta.
Nors toks atvejis galėtų kelti nerimą, jog geniai gali apsigyventi ir perėti jauniklius ir kituose, galbūt net gyvenamuose namuose, ornitologas ramina: tai – tikrai labai retas atvejis, ypač Lietuvoje.
Pasak L. Raudonikio, per visą savo praktiką daugiau panašių atvejų, kai pilkoji meleta ar kitos rūšies genys būtų apsigyvenęs pastate, jis daugiau nebeužfiksavo: „Lietuvoje daugiau tokių atvejų nežinau. Teoriškai gal ir galėtų pasitaikyti, bet man pačiam neteko girdėti.“
Kodėl tokie atvejai – reti?
Anot ornitologo, geniai paprastai lizdus kala medžiuose, o kiek rečiau – mediniuose stulpuose. Pastatai jiems nėra įprasta vieta perėti.
Jis prisiminė dar vieną neįprastą atvejį, kai juodoji meleta – dar viena genių rūšis – buvo įsirengusi drevę mediniame stulpe ornitologinėje stotyje Neringoje. Tačiau net ir ten vėliau stiprus vėjas nulaužė susilpnėjusią stulpo dalį.
Todėl, nors pavieniai atvejai pasitaiko, Lietuvoje geniai į pastatus dažniau atskrenda ne gyventi, o vedami instinkto ieškoti maisto. Būtent dėl to jie ir palieka daugybę iškapytų skylių namų fasaduose.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
