Martyna Čibonytė

Nuodingų augalų galima aptikti ne tik miškuose ar pievose – dalis jų auga tiesiog mūsų soduose, kiemuose ir daržuose. Pavojų gali kelti dekoratyvinės gėlės, gyvatvorių augalai ir net kasdien valgomų daržovių dalys. Ypač atsargiems reikėtų būti šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar naminius gyvūnus.

Erkės daugeliui pirmiausia asocijuojasi su šiltuoju metų laiku, pasivaikščiojimais miškuose ar sodyboje. Vis dėlto Eimanto istorija primena, kad jų platinamos ligos gali užklupti ir tuomet, kai apie tokį pavojų pagalvojama mažiausiai. Likus kelioms savaitėms iki Kalėdų peršalimo simptomus pajutęs 37-erių kupiškietis nė nenumanė, kad netrukus jam teks pereiti kelias ligonines, ištverti aukštą temperatūrą, skausmingus tyrimus ir ilgus mėnesius trukusį sveikimą.

Augintinis daugeliui žmonių jau seniai nėra tik namuose laikomas gyvūnas, saugantis teritoriją ar medžiojantis graužikus, o visavertis šeimos narys. Todėl atėjus laikui su juo atsisveikinti, šeimininkai vis dažniau ieško galimybės tai padaryti su pagarba ir orumu.

Socialiniuose tinkluose patarimais moterims, išgyvenančioms skyrybų sunkumus, besidalijanti skyrybų konsultantė Milena Šimėnė puikiai žino, koks sudėtingas gali būti šis gyvenimo etapas. Jos pačios skyrybos, prasidėjusios taikiai, ilgainiui virto metus trunkančiais teisminiais ginčais ir varginančiu bendravimu su įvairiomis institucijomis. Dabar savo sukauptomis teisinėmis žiniomis ir asmenine patirtimi moteris stengiasi padėti panašiose situacijose atsidūrusioms moterims.

Šakių rajone esančiame medelyne Ieva Radzevičienė aptiko būrį įspūdingos išvaizdos ryškiai žalių vikšrų. Nors žmonėms jie nepavojingi, paprastųjų alyvų sodinukams toks nekviestų svečių antplūdis nepraėjo be pasekmių – kai kurie augalai buvo visiškai nugraužti. Gamtininkas Deividas Makavičius paaiškino, kokie drugiai išsirita iš šių vikšrų ir pagal kokį išskirtinį požymį juos galima atpažinti.

Išpuoselėtoje vejoje pasirodęs kurmiarausis gali tapti rimtu galvos skausmu – kurmiai ne tik išrausia veją, bet ir įsisuka į brangiai įrengtus gėlynus, o neretai pasiekia net prie pat terasos esančias erdves. Kurmių naikinimo specialistas, įmonės „STOP KURMIAI“ įkūrėjas Deividas Šileikis perspėja, kad delsti nereikėtų: šiems gyvūnams pradėjus daugintis, problema gali greitai išplisti po visą sklypą.

Padidėjęs cholesterolio kiekis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškiai juntamų simptomų, todėl apie problemą kartais sužinoma tik atlikus kraujo tyrimą. Mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta pabrėžia, kad su ja gali susidurti ne tik antsvorio turintys ar vyresnio amžiaus žmonės. Padidėjęs cholesterolio kiekis neretai nustatomas ir jauniems, liekniems bei net aktyviai sportuojantiems žmonėms.

Nusprendus atsinaujinti butą ar balkoną, ne visada pakanka vien noro ir remontui sukauptų pinigų. Griaunant sieną, perkeliant radiatorių, montuojant kondicionierių, stiklinant balkoną ar įrengiant vaizdo kamerą galima netyčia paliesti tai, kas priklauso ne vieno buto šeimininkui, o visiems namo gyventojams. Dėl to gali grėsti ne tik didžiulės baudos, bet ir reikalavimas įrengtas konstrukcijas pašalinti.

Liepos 23-iąją Gintenių kaime, Telšių rajone, kilęs gaisras skaudžiai pakeitė 75-erių Jono Ramanausko gyvenimą. Ugnis sunaikino jo gyvenamąją namo dalį ir daugelį per ilgus metus sukauptų daiktų, o pats vyras smarkiai apdegė.  Šiuo metu vyras gydomas ligoninėje Kaune, o jo artimieji prašo visuomenės pagalbos. Viskas įvyko akimirksniu Apie nelaimę naujienų portalui tv3.lt papasakojęs nukentėjusio vyro sūnėnas Rokas teigė, kad gaisras namuose kilo keičiant dujų balioną.

Namuose pastebėtas vos vienas tarakonas dažnai tėra ledkalnio viršūnė. Šie kenkėjai aktyviausi naktį, puikiai slepiasi, sparčiai dauginasi ir iš vieno buto per inžinerines sistemas gali išplisti po visą daugiabutį. Kenkėjų naikinimo specialistė pasakoja, kad per savo darbo metus matė ir itin sudėtingų atvejų: vienas gyventojas tarakonus laikė kone savo augintiniais, o kitoje šeimoje vaikai prieš miegą ausis užsikimšdavo vata, kad vabzdžiai į jas neįlįstų.

Hortenzijos puošia vis daugiau lietuvių kiemų, tačiau jų augintojams neretai kyla įvairiausių klausimų: kur šiuos augalus sodinti, kad šie sukrautų daugiausiai žiedų? Kaip dažnai tręšti, kada genėti hortenzijas ir ką daryti pradėjus gelsti lapams? Panevėžio rajone esančio hortenzijų parko savininkė Rūta Čepukonytė sako, kad tinkamai parinktos hortenzijos nėra lepios, tačiau viena klaida gali lemti smulkesnius žiedynus ir silpnas, linkstančias šakas.

Vasaros pabaigoje, kai naktys tampa vėsesnės, dažniau lyja, o šiltnamiuose ilgiau laikosi drėgmė, pomidorų augintojai susiduria su viena pavojingiausių šių augalų ligų – pomidorų maru. Sodininkė Roma Valutkevičienė įspėja, kad laiku nepastebėta liga vos per kelias dienas gali sunaikinti didelę dalį derliaus. Vis dėlto, tinkamai prižiūrint pomidorus ir iš anksto imantis profilaktinių priemonių, šios ligos galima išvengti.

Ūkininkas Mantas Jančiukas savo namų pastogėje apsigyvenusius širšuolus iš pradžių planavo palikti ramybėje. Tačiau netrukus jų kaimynystė tapo ne tik nemaloni, bet ir pavojinga – vienas vabzdys vyrui įgėlė tiesiog einant per kiemą, o vakarais širšuolai puldavo vos įsižiebus šviesai. Dėl mažametės dukros saugumo šeima galiausiai nusprendė kreiptis į specialistus.

Čaga, lietuviškai vadinama įžulniuoju skyleniu – neįprastos išvaizdos grybas, nuo seno naudojamas liaudies medicinoje. Šiam dažniausiai ant beržų augančiam grybui priskiriamos įvairios teigiamos savybės – teigiama, kad jo nuoviras gali padėti stiprinti organizmą, palengvinti kai kuriuos simptomus ir net pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Vis dėlto čaga nėra įprastas valgomasis grybas, o jos vartojimas taip pat turi savų ypatumų.

Lietuvą sukrėtus žiniai apie net du seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus kunigus, viešojoje erdvėje vėl keliamas klausimas, kodėl tokie atvejai ne kartą fiksuoti būtent katalikų bažnyčioje. Nors dalis žmonių tai sieja su dvasininkams privalomu celibatu, psichologė, psichoterapeutė Aušra Norė pabrėžia, kad toks aiškinimas yra klaidingas. Anot jos, celibatas nesukuria seksualinio potraukio vaikams.

Grybautojas Andrėjus prieš porą dienų miške aptiko neeilinį radinį – aukštai ant medžio augantį įspūdingos išvaizdos grybą. Vyras jį pasiekė tik pasinaudojęs kopėčiomis, nupjovė, o radinio nuotraukomis pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“. „Kas pasakysite, kas čia per grybas? 9 kg. Kam reikia, atsiųsiu dovanų gabaliuką džiovintos čagos, pašto išlaidos – jūsų. Į sveikatą“, – grupėje rašė Andrėjus. Vyras sutiko savo įrašu pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt.

Karštomis vasaros dienomis daugiau prakaituojant organizmas netenka ne tik skysčių, bet ir elektrolitų, todėl dalis žmonių suskumba jų atsargas papildyti specialiais preparatais. Tačiau ar jų iš tiesų reikia kiekvienam, o vasarą gaunamos saulės pakanka vitamino D atsargoms sukaupti? Gydytoja Kristina Lebedevaitė paaiškina, kada papildai gali būti naudingi, kokie simptomai išduoda reikalingų medžiagų trūkumą ir kodėl savavališkas jų vartojimas gali būti pavojingas sveikatai.

Augintiniai, o ypač šunys, daugybei žmonių yra neatsiejami šeimos nariai, todėl šeimininkai neretai pasiima juos ne tik į parkus ar kavines, bet ir į kitas viešąsias erdves.

Vienas maisto prekių pardavėjo veiksmas sukėlė diskusiją socialiniuose tinkluose. Mugėje sveriamą maisto produktą pirkusi Monika pastebėjo, kad pardavėjas, norėdamas atplėšti sulipusį maišelį, pūstelėjo į jo vidų. Pirkėja neslėpė pasibjaurėjimo ir paprašė pakuotę pakeisti.

Prieš vienuolika metų iš Pakistano į Lietuvą studijuoti atvykęs Masroonas Ahmadas Qamaras apie mūsų šalį tuomet beveik nieko nežinojo. Tačiau vos po pusmečio vyras jau buvo apsisprendęs čia pasilikti. Šiandien jis dirba slaugytoju Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyriuje, dėsto slaugą, puikiai kalba lietuviškai ir yra sukūręs šeimą su lietuve Ingrida. Nors pirmosios savaitės Lietuvoje Masroonui buvo sunkios, ilgainiui ši šalis tapo jo namais.

Kasos uždegimas, dar vadinamas pankreatitu, gali užklupti netikėtai – kartais po gausesnės vakarienės, šventės ar didesnio alkoholio kiekio. Iš pradžių žmogus gali manyti, kad tiesiog persivalgė ar sustojo skrandis, tačiau netrukus pasireiškęs stiprus, viršutinę pilvo dalį ir nugarą apimantis skausmas gali pranešti apie kur kas pavojingesnę būklę.

Aukščiausius egzaminų įvertinimus gavę Lietuvos abiturientai sulaukė ne tik padėkų, bet ir piniginių premijų bei kitų dovanų. Vis dėlto miestų savivaldybių pasirinktos skatinimo sistemos skiriasi: Vilniuje apdovanoti du ir daugiau šimtukų gavę jaunuoliai, o Kaune didžiausia vienam mokiniui išmokėta suma siekė 600 eurų. Šiauliuose, Klaipėdoje bei Alytuje apdovanojimui gauti pakako ir vieno aukščiausio įvertinimo, o didžiausia pinigų suma šiemet skirta šimtukininkams iš Lazdijų.

Nors dauguma sodininkų daugiausia dėmesio skiria ant lapų ropojantiems kenkėjams, tikroji grėsmė neretai slypi po žeme. Sodininkas Gediminas Cijūnaitis sako, kad viena didžiausių problemų soduose ir daržuose gali tapti grambuolių lervos, pažeidžiančios augalų šaknų sistemą. Šie kenkėjai dažnai lieka nepastebėti, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dirvoje.

Permainingi vasaros orai išbandymu tampa ne tik žmonėms, bet ir daržovėms. Užsitęsęs lietus, vėsa ir dirvoje besikaupianti drėgmė gali sustabdyti agurkų augimą, o jų lapai ima gelsti bei vysti. Vis dėlto ūkininkė Austėja Vaičiulytė ramina – laiku pastebėjus pokyčius, nusilpusius augalus dar galima sustiprinti. Ūkininkė pasakoja maždaug 10 arų plote auginanti apie 2,5 tūkst. agurkų daigų.

Sodininkė Vilma savo šiltnamyje, tarp augančių agurkų, sutiko netikėtą svečią – gyvatę. Neįprastą akimirką moteris užfiksavo nuotraukoje ir sutiko ja pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt. Koks gyvis įsikūrė šiltnamyje, ar jis gali kelti pavojų ir kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis, paaiškino herpetologas, laukinės gamtos ekspertas, egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius, dar žinomas „Džiunglių žmogaus“ vardu.

Kaimynų augintinis nuolat vaikštinėja po jūsų kiemą, jame tuštinasi, išrausia lysves ar apgadina augalus? Nors kai kuriems šeimininkams gali atrodyti, kad laisvai vaikštanti katė ar retkarčiais pasprukęs šuo – nieko blogo, įstatymai numato pareigą pasirūpinti, kad gyvūnas nepatektų į svetimą privačią teritoriją.

Grybaudama miške lietuvė Vaida pastebėjo iš tolo matomus, baltus ir didžiulį kamuolį primenančius grybus. Neįprastą radinį moteris nufotografavo, o nuotraukomis sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt. Paaiškėjo, kad tai – didžiausiais Lietuvoje laikomi grybai, kurie tinkamu metu gali atsidurti ir ant pietų stalo.

Prieš 17 metų į Lietuvą iš Šri Lankos atvykęs virtuvės šefas Dilanas Dampella Gamage nė nenumanė, kad ši šalis taps jo tikraisiais namais. Atvykęs dėl meilės, jis iš pradžių susidūrė su kultūriniais skirtumais, darbo paieškų sunkumais ir smalsiais aplinkinių žvilgsniais.

Prabangus automobilis kieme, atostogų nuotraukos socialiniuose tinkluose ar per vakarėlį neatsargiai papasakota istorija apie namuose laikomas vertybes – kartais tiek pakanka, kad žmogaus būstas patektų į vagių akiratį.  Apie tai Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk Geresniu“ kalbėjo fizinės bei techninės apsaugos ekspertas, vagysčių prevencijos konsultantas Tomas Degutis.

Ketvirtadienį Vilniaus rajone įvykusi skaudi avarija nusinešė jaunos vairuotojos gyvybę. 19-metės vairuojamas BMW išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su vilkiku – merginos gyvybės išgelbėti nepavyko.  Pirminiais duomenimis, 2007 m. gim. merginos vairuojamas BMW išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, rėžėsi į vilkiką ir dar užkabino „Ford Galaxy“. Šiukšliavežis po smūgio atsidūrė griovyje.

Senas rąstinis namas ant kalvos, dešimties hektarų sklypas, šimtametis ąžuolas ir nė vieno kaimyno – tokią vietą netikėtai atradęs kaunietis Donatas Vaitkevičius iš karto pamatė jos potencialą ir nusprendė imtis ilgo ir nelengvo projekto prikelti sodybą naujam gyvenimui.

Namuose pasirodžius skruzdėlėms, daugelis tikisi, kad pakaks jas iššluoti ir išnešti į lauką ar nupurkšti vabzdžių naikinimo priemone. Tačiau kenkėjų naikinimo įmonės „MB Pelėdas“ direktorius Raimondas Rudzinskas sako, kad realybė dažnai būna visai kitokia – ypač kalbant apie faraonines skruzdėles, dar vadinamas naminėmis. Pasak jo, neretai vieno gyventojo problema iš tiesų slepia viso daugiabučio bėdą, o viename bute rastos skruzdėlės gali būti tik maža visos kolonijos dalis.

Pažinčių programėlėje užsimezgusi pažintis vilnietei iš pradžių nekėlė jokių įtarimų. Vis dėlto vos kelias savaites trukęs bendravimas baigėsi konfliktu, o dar po kelių mėnesių moteris savo banko sąskaitoje teigia pastebėjusi apie 70 nepažįstamų nurašymų. Dėl įvykio ji kreipėsi į banką ir policiją, tačiau, pasak Laimos (tikrasis vardas redakcijai žinomas), praėjus beveik metams teisingumo pasiekti vis dar nepavyko.

Nors apsinuodijimų maistu dažnai padaugėja šiltuoju metų laiku, jie gali užklupti bet kada – pakanka kelioms valandoms ne šaldytuve palikti patiekalą su vištiena, jūros gėrybėmis ar šviežią padažą, kad pajustume rimtus sveikatos sutrikimus. Kaip atpažinti pirmuosius simptomus, kada gydytis namuose, o kada būtina kreiptis į medikus, aiškina vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė.

Karklėje, vos keli žingsniai nuo jūros, sena giminės sodyba per daugiau nei dešimtmetį virto išskirtiniu kempingu, kuriame susipina gamta, istorija ir savomis rankomis kurta aplinka. Mama ir sūnus, Aušra ir Matas Mendeliai pasakoja, kaip be aiškaus verslo plano, bet su vizija po truputį kūrė „Karkelbeck No 409“, kodėl jo pavadinimą padiktavo netikėtas radinys, siekiantis XIX amžių, ir kokios svajonės šią vietą veda į priekį.

Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, gebantis atsikurti, tačiau specialistai įspėja, kad šis procesas nėra beribis. Net ir nevartojant alkoholio kepenims gali pakenkti kasdieniai įpročiai – netinkama mityba, antsvoris ar neatsakingas vaistų vartojimas.

Socialiniuose tinkluose neretai pasirodo patarimų, kaip nuo erkių apsisaugoti natūraliomis priemonėmis – nuo įvairių eterinių aliejų iki namuose gaminamų mišinių, bet specialistai primena, kad ne visi tokie patarimai yra pagrįsti moksliniais įrodymais.

Dar prieš kelerius metus verslininkė Akvilė Mažuolė gyveno visiškai kitokioje realybėje – su motinystės išmokomis, paskutiniais eurais kišenėje ir daug nežinomybės. Šiandien ji – viena ryškiausių naujos kartos technologijų ir marketingo edukatorių Lietuvoje, sertifikuota dirbtinio intelekto trenerė, subūrusi daugiau nei 1000 žmonių bendruomenę, o jos mokymuose jau dalyvavo per 10 tūkst. žmonių. Vien per 2025 metus jos verslas sugeneravo beveik 440 tūkst.

Vinkšnupių dvaras, stovintis netoli Bartninkų, šiandien atrodo tarsi sustojęs laike. Iš buvusių trylikos pastatų išliko tik du – rūmai ir svirnas, abu dar su stogais, tačiau prastos būklės. Nors dvaras ilgą laiką buvo paliktas likimo valiai, prieš beveik trejus metus jį pastebėjo žmonės, nusprendę ne tik juo pasigrožėti, bet ir imtis realių veiksmų, kad prikeltų jį naujam gyvenimui.

Paukščių būriai per kelias valandas gali sunaikinti visą ilgai lauktą šilauogių derlių, todėl vis daugiau sodininkų ieško būdų, kaip apsaugoti uogas nekenkiant gamtai. Sodyboje su vyru bites, pomidorus ir net šitake grybus auginanti Elena, nuo 2012 metų rašanti tinklaraštį „Statau sodybą“, kuriame dalijasi savo sodybos darbais ir praktiniais patarimais, šiemet pirmą kartą įrengė specialią apsaugos konstrukciją šilauogėms.

Ilgas, besirangantis ir siūlą ar plauką primenantis gyvis nustebino ne tik jį užfiksavusią sodininkę Laurą, bet ir daugybę internautų, pamačiusių jos užfiksuotą vaizdo įrašą. Vienos lietuvės „Facebook“ puslapio pasidalytas vaizdo įrašas sukėlė gausybę klausimų, o kas iš tiesų yra vadinamasis velniaplaukis ir ar jis pavojingas žmogui, naujienų portalui tv3.lt paaiškino gamtininkas Mindaugas Kirstukas.

Nors ši vasara Lietuvoje nelepina kaitria saule, nereiškia, kad galime visiškai atsipalaiduoti ir pamiršti apie apsaugą nuo UV spindulių. Pasak gydytojos dermatovenerologės Matildos Bylaitės‑Bučinskienės, saulės poveikis odai išlieka pavojingas net ir debesuotomis dienomis, o tinkama priežiūra bei sąmoningas elgesys būtini visą sezoną.

Suomija dažnai laikoma viena saugiausių pasaulio valstybių, tačiau net ir joje pasitaiko sukrečiančių vandalizmo atvejų. Tuo visai neseniai įsitikino lietuvė Simona Lunina, Helsinkyje esančio anglakalbio darželio „Bumblebees Kindergarten“ generalinė direktorė. Ji penktadienio popietę sulaukė skambučio iš moters, gyvenančios šalia darželio. Paaiškėjo, kad į įstaigą buvo įsilaužta, o turtas smarkiai apgadintas – tačiau įsilaužėliai išėjo nieko nepavogę.

Jau daugiau nei du dešimtmečius kaunietis Liutauras Šutas kuria meno kūrinius – asambliažus iš to, ką dauguma žmonių paprasčiausiai išmestų: senų baldų detalių, šachmatų figūrėlių, žvejybos kabliukų, šovinių tūtelių ar net prie konteinerio rastų gėrybių.

Vasarą soduose netrūksta gyvybės – kartu su augalais juose neretai apsigyvena ir įvairūs gyviai. Nors vieni jų nekelia jokių rūpesčių ir galbūt net džiugina sodininkus, kiti gali apgraužti augalus ar išrausti žemę, todėl netikėtai atsiradusios duobutės darže ne vienam sodininkui sukelia klausimų. Būtent tokia situacija neseniai buvo aptariama „Facebook“ grupėje „Sodas – Daržas – Kiemas – Namai“, kur viena vartotoja pasidalino neįprastai atrodančių duobučių žemėje nuotraukomis.

Jau beveik du dešimtmečius organizuodamas vestuves, jubiliejus ir kitus renginius Paulius Arasimavičius matė pačių įvairiausių situacijų – nuo jautrių akimirkų bei Lietuvos garsenybių švenčių, iki vakarėlių, po kurių tekdavo skaičiuoti dešimčių tūkstančių eurų žalą. Sodybos „Grand Vila“ šeimininkas sako, kad per tiek metų labiausiai įsiminė ne prabangiausios dekoracijos ar didžiausi švenčių biudžetai, o žmonės ir istorijos, kurių neįmanoma suplanuoti.

Liepos 6-ąją, per Valstybės dieną, Prezidentūroje tradiciškai vyko iškilmingas priėmimas. Savaitę laukus atsakymo, pagaliau paaiškėjo, ką valgė ir gėrė žinomi svečiai. Savo ruožtu stilistė įvertino dalyvių aprangą: vienus pagyrė, kitiems negailėjo kandžių pastabų.

Liepos 6-ąją Prezidentūroje vykęs tradicinis Valstybės dienos priėmimas kasmet sulaukia dėmesio ne tik dėl garbių svečių, bet ir dėl jų aprangos pasirinkimų. Kol vieni sulaukia pagyrų už eleganciją, kiti sukelia diskusijas, ar tam tikras įvaizdis tikrai tinkamas vienam oficialiausių metų renginių. Stilistė Milda Metlovaitė sako, kad svarbiausia tokiais atvejais nepamiršti, jog apranga turi ne tik atrodyti prašmatniai, bet ir išreikšti pagarbą valstybei ir minimai šventei.

Daugelis pomidorų augintojų šiltnamiuose kasmet pastebi neįprastą vaizdą – ant kai kurių kekių formuojasi milžiniški, susivėlę žiedai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip ligos ar augalo pažeidimo požymis. Vis dėlto patyrusi pomidorų augintoja Roma Valutkevičienė ramina: pamačius didelius žiedus, panikuoti nereikia. Pasak jos, tai vadinamieji karališkieji žiedai arba „žiedai monstrai“, o jų gausą šiemet lėmė nepalankios pavasario sąlygos.