Apie tai Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk Geresniu“ kalbėjo fizinės bei techninės apsaugos ekspertas, vagysčių prevencijos konsultantas Tomas Degutis.
Ekspertas paaiškino, kaip nusikaltėliai renkasi taikinius, kiek laiko įprastai praleidžia svetimuose namuose, kur pirmiausia ieško vertingų daiktų ir kodėl vien kameros ar garsiai kaukianti signalizacija dar nebūtinai apsaugo nuo vagystės.
Taikinius padeda pasirinkti socialiniai tinklai
Pasak T. Degučio, daug informacijos apie galimą taikinį žmonės šiandien atskleidžia patys. Socialiniuose tinkluose jie rodo savo gyvenimo būdą, keliones, automobilius, pirkinius, namus ir kartais net užsimena apie gaunamas pajamas.
„Šiandien daugiausia informacijos suteikia socialiniai tinklai. Pats atskleidi, kiek daug uždirbi, kiek tau lieka, kaip gerai gyveni, keliauji ir panašiai. Šito mes jau neišvengsime – tokia mūsų kasdienybė: parodyti, kad kažkur esame, su kažkuo draugaujame“, – kalbėjo ekspertas.
Dėmesį gali patraukti ir prie namų stovintys prabangūs automobiliai. Tačiau informacija apie žmogaus turtą nebūtinai nusikaltėlius pasiekia tiesiogiai iš viešų įrašų.
Pasak pašnekovo, nemažai informacijos pasklinda per pažįstamus, buvusius darbuotojus ar tiesiog per neatsargius pokalbius.
„Dažnai tai būna kažkas iš artimos aplinkos – draugas, buvęs darbuotojas, galbūt pykstantis žmogus. Jis nebūtinai sąmoningai nori pakenkti.
Žmonės tiesiog kalba, mėgsta vakarėliuose pasakoti, o informaciją nugirsta netinkamos ausys. Tada ji pradeda keliauti ten, kur jau tampa pavojinga“, – aiškino T. Degutis.
Prieš vagystę gali stebėti namų gyventojų įpročius
Profesionaliau besiruošiantys vagys, anot specialisto, gali iš anksto vertinti ne tik būstą, bet ir gyventojų kasdienę rutiną.
Stebima, kada namuose nieko nebūna, ar šeimininkai augina šunį, kokios įrengtos durys, langai, žaliuzės, grotos ir kiti fiziniai barjerai.
Nusikaltėliams svarbu suprasti, kaip būtų galima nepastebėtiems privažiuoti ar prieiti prie pastato ir kur palikti automobilį.
„Žiūrima visa žmogaus disciplina: kada nieko nėra namuose, ar yra šunų. Galima patikrinti signalizaciją, stebėti, kokia apsauga atvažiuoja. Pirmasis etapas – išorės analizė: kiek yra fizinių barjerų ir kaip sudėtinga juos įveikti“, – pasakojo ekspertas.
Jeigu namuose įrengtos apsauginės žaliuzės ar grotos, nusikaltėliams reikėtų atitinkamai pasiruošti. Tačiau, T. Degučio teigimu, nemažai nusikaltimų padaroma ne itin profesionaliai – nusikaltėliai skuba, daro klaidų ir naudojasi tuo, kad gyvenamosios teritorijos Lietuvoje dažnai yra gana atviros.
Butai dažniausiai apvagiami darbo metu
Paklaustas, kada dažniausiai apvagiami butai, ekspertas išskyrė dienos metą, kai dauguma gyventojų dirba.
Nors gali atrodyti, kad naktį nusikaltėliui lengviau likti nepastebėtam, dieną daugiabučiuose vaikšto daugiau žmonių, todėl nepažįstamas asmuo gali mažiau išsiskirti iš aplinkos.
„Naktinio plėšimo metu veidas uždengiamas kauke, o dieną užtenka gobtuvo, skarelės ar darbinių drabužių. Galima apsimesti darbuotoju ir niekas nereaguoja“, – teigė jis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad žmonės kartais patys įsileidžia nepažįstamus asmenis į laiptines ar net neužrakina savo būsto durų.
„Yra atlikta eksperimentų, parodančių, kad žmonės tiesiog įsileidžia nepažįstamuosius. O kaip vertinti vagystę, jeigu durys buvo atidarytos? Žmogus įėjo, pasižiūrėjo, pasiėmė, ko reikėjo, ir išėjo“, – kalbėjo T. Degutis.
Pirmiausia eina į miegamąjį ir vonios kambarį
Viena didžiausių žmonių klaidų – vertingiausius daiktus laikyti miegamajame. Būtent šioje patalpoje dažniausiai būna paliekami laikrodžiai, papuošalai, rankinės ir piniginės.
„Miegamasis žmogui atrodo saugiausia vieta – tai tarsi jo asmeninė erdvė. Ten nusisegame laikrodį, pasidedame papuošalus.
Kita tokia vieta yra vonios kambarys. Todėl pirmiausia tikrinamos šios patalpos“, – pasakojo T. Degutis.
Jeigu vagis turi nedaug laiko, jis, tikėtina, tikrins stalčius, spintas, drabužių kišenes, rankines ir vietas, kuriose žmonės įprastai palieka nusiimtus daiktus.
Pašnekovas pabrėžė, kad išnešus vertingus daiktus iš miegamojo galima bent šiek tiek sumažinti riziką, jog skubantis vagis juos ras pirmosiomis minutėmis. Vis dėlto, pasak jo, nėra vienos slėptuvės, kurios nusikaltėliai nežinotų.
Mažą seifą vagis gali tiesiog išsinešti
Namuose laikomas nedidelis, nepritvirtintas seifas taip pat gali nesuteikti realios apsaugos. Toks seifas, anot T. Degučio, labiau saugo nuo vaikų, svečių ar kitų namuose apsilankančių žmonių, tačiau nebūtinai nuo įsilaužėlio.
„Kai vagis namuose randa mažą seifą, jis gali išeiti kartu su visu seifu“, – perspėjo ekspertas.
Svarbiausia, kad seifas būtų gerai paslėptas ir tvirtai pritvirtintas. Bute jį galima integruoti į gilesnę spintos dalį ir pritvirtinti prie kelių tvirtų paviršių. Privačiame name seifą galima įleisti į grindis arba sieną.
Ekspertas nuolat pabrėžė vieną pagrindinį saugumo principą – laiką. Kuo ilgiau nusikaltėliui reikia įveikti duris, spynas, langus ar kitus barjerus, tuo didesnė tikimybė, kad jis atsisakys sumanymo arba bus pastebėtas.
Be signalizacijos vagis gali neskubėti
Paklaustas, kiek laiko vagys vidutiniškai praleidžia namuose, pašnekovas teigė, kad aiškus laiko limitas atsiranda tik tada, kai signalizacija yra prijungta prie realiai reaguojančios apsaugos tarnybos.
„Jeigu nėra signalizacijos, laiko limito nėra. Galima uždaryti duris ir namuose praleisti visą dieną ar visą naktį. Jeigu gatvėje stovi kitas žmogus ir praneša, kada šeimininkai grįžta, galima dirbti ramiai“, – teigė jis.
Jeigu signalizacija priduota apsaugos tarnybai, vagies laikas gali sutrumpėti iki kelių minučių. Per jas jis stengsis pasiimti lengviausiai randamus ir greičiausiai realizuojamus daiktus. Tačiau vien kaukianti sirena, anot eksperto, nėra patikima apsauga.
„Signalizacija, kuri tik kaukia, nėra tas pats, kas signalizacija, prijungta prie apsaugos. Sireną galima sugadinti arba tiesiog nekreipti į ją dėmesio. Garsas savaime neapsaugo“, – sakė T. Degutis.
Kamerose galite matyti vagį, bet negalėti nieko padaryti
Daugelyje naujų namų įdiegiamos išmanios vaizdo stebėjimo kameros suteikia galimybę telefone stebėti namus iš bet kurios vietos. Tačiau, pasak specialisto, jos dažnai tėra informacijos rinkimo, o ne vagystės sustabdymo priemonė.
„Įsivaizduokite, kad esate išvykęs, sėdite kitame mieste ar užsienyje, gaunate pranešimą ir įsijungiate kamerą. Matote, kad du žmonės vaikšto po namus, tikrina spintas ir kraunasi jūsų daiktus. Ką galite padaryti?“ – klausė pašnekovas.
Tokioje situacijoje žmogus gali skambinti policijai ar artimiesiems, tačiau pats jaučiasi bejėgis.
„Atsiranda bejėgiškumo jausmas – realiai nieko negalite padaryti. Kyla panika, isterija, pradedate skambinti policijai ir tikitės, kad ji tarsi teleportuosis į vietą“, – teigė jis.
Tokias kameras ekspertas laiko naudinga, bet nepakankama namų apsaugos dalimi. Anot jo, jos gali padėti užfiksuoti įvykį ir nusikaltėlių požymius, tačiau vien vaizdo įrašas turto neišsaugo.
Žmonės neįvertina, kiek vertingų daiktų turi
Dalis gyventojų atsisako signalizacijos, nes mano neturintys nieko, ką vagys norėtų pavogti. Dažnai įvardijamas televizorius, tačiau, pasak T. Degučio, šiuolaikiniai vagys buitinę techniką iš namų neša gerokai rečiau.
„Žmonės sako: „Pas mane nėra ko nešti, gal tik televizorių.“ Televizorių iš namų vagys paprastai nebeima. Reikia greitai paimti tai, kas vertinga, lengva ir lengvai parduodama“, – aiškino ekspertas.
Tokiais daiktais gali tapti papuošalai, laikrodžiai, akiniai, žinomų prekių ženklų rankinės, šalikai ar kiti aksesuarai.
„Žmogus prie jų pripratęs. Rankinė kabo spintoje, todėl nebeatrodo kaip turtas. Tačiau patyrusiam vagiui aiškūs tam tikri prekių ženklai, laikrodžiai, akiniai ir daugybė kitų lengvai parduodamų daiktų“, – sakė pašnekovas.
Jis pasiūlė paprastą eksperimentą: įėjus pro savo namų duris skirti dvi ar tris minutes ir apžiūrėti, kiek vertingų daiktų galima rasti vaikštant įprastu tempu.
Draudimas nesugrąžins prarasto saugumo jausmo
Pasak eksperto, net ir apsidraudę būstą žmonės neturėtų manyti, kad vagystės atveju visi nuostoliai bus automatiškai kompensuoti. Pirmiausia, draudimas neatlygins emocinių išgyvenimų.
„Svarbiausias dalykas, kurio draudimas neatlygins, yra emocinis lūžis. Po vagystės prarandate saugumo jausmą savo namuose. Kažkas po juos vaikščiojo, darė savo tvarką, ir tas išgyvenimas išlieka ilgam“, – kalbėjo T. Degutis.
Žmogus pradeda analizuoti kiekvieną silpną namų vietą, o anksčiau saugiu atrodęs būstas gali imti kelti nerimą.
Draudimas taip pat neatlygins laiko, kurį reikės skirti žalai įrodinėti, dokumentams rinkti ir ginčams spręsti. Taip pat, problema gali kilti dėl daiktų, kurių įsigijimo čekiai neišlikę.
„Yra daug dalykų, kurių čekių žmonės neturi. Reikės įrodinėti, kas dingo. Dar viena dažna klaida – bandyti nurodyti, kad dingo daugiau, negu buvo iš tikrųjų. Tada žmonės įsivelia į teismus ir galiausiai gali negauti nieko arba tik tai, ką draudimas iš pradžių siūlė“, – perspėjo ekspertas.
Ypač sunku įvertinti emociškai svarbius daiktus: „Tėvo paliktas laikrodis gal ir nėra labai brangus rinkoje, bet jums jis neįkainojamas. Draudimas šios vertės neatlygins.“
Grynieji pinigai taip pat dažniausiai atlyginami tik labai ribotai, todėl didelių sumų laikyti namuose ekspertas nerekomenduoja.
Vis dėlto būsto draudimas, jo teigimu, yra reikalingas, nes gali padengti dalį išlaužtų durų, sugadintų langų, baldų ir kito turto remonto išlaidų.
Aukšta ir nepermatoma tvora gali padėti ne šeimininkui, o vagiui
Vertindamas privačių namų aplinką, T. Degutis atkreipė dėmesį į tvoras. Žmonės dažnai stato dviejų ar trijų metrų aukščio nepermatomas tvoras, nes nori privatumo, tačiau jos gali suteikti tam tikrą apsaugą ir įsibrovėliams.
„Atvira, neaukšta tvora saugumo požiūriu gali būti geriau. Jeigu po kiemą vaikšto žmogus su kopėčiomis ar daro kažką įtartino, jį gali pamatyti praeiviai ir kaimynai“, – aiškino specialistas.
Aukšta tvora padeda gyventojui jaustis privačiai, bet už jos taip pat niekas nemato vagies.
„Kai žmogus pasistato aukštą, rimtą tvorą, jis kartais sukuria patogią aplinką ne sau, o vagiui“, – perspėjo pašnekovas.
Balkonai – viena silpniausių vietų
Daugiabučių balkonai, anot T. Degučio, yra pažeidžiami ne tik pirmame, bet ir viršutiniuose aukštuose. Vagys gali patekti į juos nuo stogo ar naudodami kopėčias, jeigu konkrečiam objektui ruošiasi iš anksto.
„Esu bendravęs su žmogumi, kuris vagystėms rinkdavosi tik viršutinius namų aukštus. Penkiaaukščiame name jis patekdavo ant stogo, nusileisdavo į balkoną ir per langą patekdavo į butą“, – pasakojo ekspertas.
Tokiu atveju net atvykusi apsauga gali nerasti akivaizdžių įsilaužimo požymių prie pagrindinio įėjimo.
„Apsauga neužsikars į viršų. Jos pareiga – susisiekti su atsakingu žmogumi. Tačiau jeigu naktį esate išvykęs, miegate ar negirdite telefono, vagys tuo metu gali būti viduje“, – sakė T. Degutis.
Pigi spyna gali kainuoti būsto saugumą
Didelę laidos dalį ekspertas skyrė durų spynoms. Jis pademonstravo, kad paprasti ir pigūs cilindrai patyrusiam žmogui gali nesudaryti rimtos kliūties.
Vis dėlto konkrečių atrakinimo veiksmų specialistas nerekomendavo vertinti kaip universalaus metodo – skirtingos spynos reikalauja skirtingų gebėjimų ir laiko.
Pagrindinis skirtumas tarp pigios ir profesionalios spynos yra atsparumas nulaužimui, manipuliacijoms ir rakto kopijavimui.
„Neįmanomai atrakinamų spynų nėra. Viskas yra laiko klausimas. Prie vienos spynos žmogus užtruks labai trumpai, prie kitos – 15 ar 20 minučių. O laikas ir yra saugumas“, – pabrėžė T. Degutis.
Pasak jo, kokybiškesnio cilindro kaina gali siekti maždaug 50–60 eurų, nors paprasti modeliai kainuoja gerokai mažiau. Atsižvelgiant į galimą žalą, šis skirtumas nėra didelis.
Profesionalios sistemos taip pat leidžia pagaminti vieną raktą, kuriuo savininkas gali atrakinti kelias jam priklausančias patalpas, o darbuotojui išduotas raktas atrakintų tik konkrečias duris.
„Savininkas gali vienu raktu rakinti namus, studiją ir sodybą, o darbuotojo raktas atrakins tik studiją. Tai ir saugumas, ir patogumas“, – paaiškino ekspertas.
Ekspertas nustebino: kaimyno raktas gali tikti ir jūsų durims
Būtent spynose slypi ir dar viena daugelio nė neįtariama saugumo spraga. Anot T. Degučio, pigūs, masiškai gaminami spynų cilindrai neturi neriboto skaičiaus unikalių rakto kombinacijų, todėl skirtingose duryse gali pasitaikyti vienodai atrakinamų spynų.
„Paprasti cilindrai gaminami maždaug 20–30 tūkstančių skirtingų atrakinimo variantų tiražais. Vadinasi, visos spynos, kurios pagamintos naudojant tą pačią kombinaciją, turės tokį patį raktą“, – aiškino ekspertas.
Laidos vedėjui pasitikslinus, ar tai reiškia, kad vieno žmogaus raktas iš tiesų galėtų atrakinti kažkieno kito duris, T. Degutis atsakė – taip.
„Jeigu kalbame apie elementarią, paprastą, senesnę ir pigią spyną, gali būti apie 20–30 tūkstančių atrakinimo kombinacijų.
O kiek spynų per visą prekybos tinklą atkeliauja į Lietuvą? Galbūt 100 tūkstančių. Atitinkamai tarp jų bus ir vienodų raktų“, – sakė jis.
Pokalbio metu nuskambėjo ir skambus palyginimas, kad tokiu atveju net kas penktas kaimynas galėtų turėti vienodą raktą.
Išmaniosios spynos turi savų spragų
Piršto atspaudu, telefono programėle, kortele ar PIN kodu valdomos spynos Lietuvoje tampa vis populiaresnės. Tačiau T. Degutis ragino nepamiršti, kad kiekviena ryšį naudojanti sistema gali turėti techninių pažeidžiamumų.
„Senas geras raktas vis tiek yra fizinis daiktas. Viskas, kas naudoja ryšį – kameros, signalizacijos ir užraktai – turi savo spragų“, – sakė jis.
Patikimi gamintojai naudoja sudėtingesnius, besikeičiančius kodus ir kitas apsaugos priemones. Tačiau pigesni įrenginiai, pasirinkti vien dėl patogumo, gali būti lengviau pažeidžiami.
„Jeigu renkamasi tik pagal pigumą, pastangų patekti gali prireikti labai mažai. Brangesni sprendimai turi rimtesnes apsaugas, bet viskas, kas prijungta prie ryšio, teoriškai gali būti apeinama“, – kalbėjo pašnekovas.
Laidoje taip pat buvo aptarti įrenginiai, galintys trikdyti belaidį ryšį arba kopijuoti nepakankamai apsaugotus vartų ir įėjimo sistemų signalus. Ekspertas pabrėžė, kad tokios technologijos parodo, kodėl apsaugos sistema neturėtų būti paremta vien mobiliuoju ar belaidžiu ryšiu.
Laiptinės kodas nesukuria saugios teritorijos
Daugiabučių gyventojai dažnai tikisi, kad kodinė laiptinės spyna ar magnetinis raktas neleis patekti pašaliniams. Tačiau ekspertas tikino, kad laiptinė savaime nėra saugi zona.
Kodai gali būti užrašomi prie įėjimų, perduodami kurjeriams arba paprasčiausiai pastebimi pagal dažniausiai spaudžiamus mygtukus. Į laiptinę taip pat galima patekti kartu su kitu gyventoju.
„Su kitu žmogumi tiesiog užeini. Niekas neklausia. Laiptinė nėra saugi vieta“, – sakė T. Degutis.
Išimtimi gali tapti tik itin glaudi kaimynystė, kurioje žmonės vieni kitus pažįsta ir dažnai pasiteirauja, pas ką eina nepažįstamas asmuo.
„Yra saugių kaimynysčių, kuriose gyvena žmogus, visada paklausiantis: pas ką einate ir kodėl čia esate? Toks dėmesingumas tikrai veikia“, – pažymėjo specialistas.
Į namus įleidžiami meistrai gali pamatyti daugiau, nei manote
Kurjeriai, langų valytojai, santechnikai, baldų meistrai ir kiti paslaugų teikėjai reguliariai patenka į žmonių namus. Laidos vedėjas teiravosi, ar jie gali kelti papildomą riziką. T. Degutis pripažino, kad visiškai sukontroliuoti informacijos sklidimo nepavyks.
„Grėsmių yra visur. Ne vienas žmogus, tai kitas – kažkur informacija vis tiek gali nutekėti. Todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti savo apsaugos sistemai: kokia ji, kaip veikia ir kaip apsaugos tada, kai iš tiesų vyks vagystė“, – sakė jis.
Svarbu reguliariai keisti signalizacijos, vartų ir praėjimo sistemų kodus, ypač pasikeitus darbuotojams, nuomininkams ar paslaugų teikėjams.
Jeigu buvęs darbuotojas ar nuomininkas tebeturi kodą, kortelę arba raktą, jis gali patekti į patalpas nepalikdamas akivaizdžių įsilaužimo žymių. Pasak eksperto, tada gali kilti problemų ir įrodinėjant draudžiamąjį įvykį.
Draudikams svarbios įsilaužimo žymės
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad kai kurios vagystės įvykdomos nesugadinant durų, spynų ar vartų. Nusikaltėlis gali pasinaudoti turimu kodu, nukopijuotu raktu ar nepakankamai apsaugota elektronine sistema.
„Draudimas dažnai galioja tada, kai yra akivaizdžių įsilaužimo žymių. Jeigu spyna nesugadinta ir durys neišlaužtos, gali tekti papildomai įrodinėti, kaip žmogus pateko į patalpas“, – teigė T. Degutis.
Vaizdo kamerų įrašai gali padėti, tačiau vien jų ne visada pakanka. Dėl to gyventojams svarbu ne tik turėti draudimą, bet ir iš anksto išsiaiškinti konkrečias sutarties sąlygas.
Lipdukas, šuo ir kamera gali atbaidyti tik dalį vagių
Paprašytas įvardyti kelis paprastus būdus, kurie bent šiek tiek padidintų buto saugumą, pašnekovas paminėjo vaizdo durų skambutį, kameros imitaciją ar tikrą kamerą, apsaugos tarnybos lipduką ir šunį.
„Patekus į laiptinę ir ieškant lengvos vietos, žmogų gali šiek tiek išgąsdinti durų kamera, apsaugos lipdukas ar šuo. Tačiau tai veikia prieš paprastesnius, neprofesionalius vagis“, – paaiškino ekspertas.
Profesionaliau pasiruošęs nusikaltėlis, pasirinkęs konkretų taikinį, vien lipduko greičiausiai neišsigąs. Todėl tokios priemonės turėtų būti tik viena iš kelių apsaugos pakopų.
Saugumą sudaro ne vienas prietaisas
Apibendrindamas, laidos vedėjas išskyrė kelias pagrindines apsaugos dalis: kokybišką spyną, prie apsaugos tarnybos prijungtą ir reguliariai tikrinamą signalizaciją, kameras, tvirtai pritvirtintą seifą bei sistemą, kuri galėtų ne tik pranešti, bet ir sutrukdyti vagiui veikti.
T. Degutis sutiko, kad būtent kelių skirtingų priemonių visuma suteikia didžiausią saugumą.
„Ramiai galite gyventi tada, kai tiksliai žinote, kas nutiks vagiui patekus į vidų. Jeigu sistema tik praneša arba atsiunčia vaizdo įrašą, jūs vis tiek nebūsite visiškai ramus. Tačiau jeigu yra priemonė, kuri užkerta kelią vagystei, tada jūs kontroliuojate situaciją“, – teigė ekspertas.
Pasak jo, nėra vienos stebuklingos spynos, kameros ar signalizacijos, kuri apsaugotų nuo visų įmanomų įsilaužimų.
Tikslas – sukurti kuo daugiau vienas kitą papildančių barjerų, kurie pareikalautų iš vagies laiko, sukeltų triukšmą, padidintų tikimybę būti pastebėtam ir galiausiai priverstų atsisakyti nusikaltimo.
„Saugumas yra laikas. Kuo daugiau laiko žmogui reikia patekti į vidų ir surasti tai, ko jis ieško, tuo mažesnė tikimybė, kad vagystė bus sėkminga“, – apibendrino T. Degutis.
Viso pokalbio galite klausyti čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
