vagystės

Savitarnos kasos daugeliui pirkėjų tapo įprasta apsipirkimo dalimi – prekes nuskenuojame patys, susimokame ir keliaujame namo. Tačiau prekybininkams tokio patogumo kaina gali būti nemenka: būtent savitarnos zonose fiksuojama daugiau nuostolių, o dalis prekių iš parduotuvių iškeliauja už jas nesumokėjus. Todėl Lietuvoje siūloma griežtinti atsakomybę už pasikartojančias smulkias vagystes ir net riboti galimybę lankytis tam tikrose parduotuvėse.

2026 metų „ECR Retail Loss“ tyrimo duomenimis, savitarnos kasos aplenkė tradicines - savitarnoje mieliau apsiperka 54 proc. pirkėjų. Nepaisant to, kad savitarnos kasos yra patrauklios pirkėjams, jose prekybininkai vis dar fiksuoja didesnius nuostolius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lyginant parduotuves su savitarna ir be jos, parduotuvėse su savitarnos kasomis nuostoliai buvo 0,42 proc. didesni.

Prabangus automobilis kieme, atostogų nuotraukos socialiniuose tinkluose ar per vakarėlį neatsargiai papasakota istorija apie namuose laikomas vertybes – kartais tiek pakanka, kad žmogaus būstas patektų į vagių akiratį.  Apie tai Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk Geresniu“ kalbėjo fizinės bei techninės apsaugos ekspertas, vagysčių prevencijos konsultantas Tomas Degutis.

Apsipirkimas parduotuvėje daugeliui yra kasdienis, įprastas ir sklandus procesas, tačiau kartais gali kilti įvairių situacijų. Pavyzdžiui, neretai parduotuvėje vaikštantys pirkėjai ar jų vaikai pajunta alkį ar troškulį ir nusprendžia dar nesusimokėję už prekes atsigerti vandens ar užkandžiauti. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nekaltas veiksmas, tačiau prekybos tinklai primena, kad kai kuriais atvejais tai gali būti laikoma vagyste.

Šiauliuose vagys pasisavino šulinių dangčius, geležinkelio bėgių junges.    Kaip pranešė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, nuo balandžio 30 dienos iki birželio 4-osios įvairiose miesto vietose – 15 skirtingų adresų – pavogta 14 šulinių dangčių ir vienos šulinio grotelės. Padaryta 4142,50 eurų turtinė žala. Ikiteisminis tyrimas pradėtas penktadienį patikslinus aplinkybes.

Sukčiai vis dažniau aukų ieško ne tik skambučiais ar SMS žinutėmis, bet ir socialiniuose tinkluose. Jie kuria netikras reklamas, apsimeta bankų vadovais ar finansų ekspertais ir vilioja žmones investuoti. Specialistas įspėjo, kad tokios schemos tampa vis sudėtingesnės, greitai tai bus labai sunku atskirti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis šių metų sausio – balandžio mėnesiais Alytaus mieste ir rajone buvo užregistruota 23 pranešimai apie vagystes (7 – Alytaus mieste, 16 – Alytaus rajone). Pastebima, kad šylant orams tokių nusikalstamų veikų šiek tiek daugėja – gyventojai daugiau laiko praleidžia ne namuose, išvyksta savaitgaliais ar atostogauti, todėl nepakankamai apsaugotas turtas tampa lengvu taikiniu ilgapirščiams.

Internete plinta vaizdai, kuriuose kinės demonstruoja nuotraukas ir vaizdo įrašus dėvėdamos drabužius su milžiniškomis ryškiomis etiketėmis. Ir tai nėra naujas mados aksesuaras, o specialus kovos su „apsipirkimo sukčiais“ metodas. Viskas dėl to, kad Kinija susidūrė su viena rimčiausių problemų internetinės mados srityje.

Viename Lietuvos rajone fiksuojamas kuro vagysčių augimas iš žemės ūkio technikos – pareigūnai įspėja žmones, turinčius traktorius ir ūkio technikos, neprarasti budrumo ir saugoti savo turtą bei dalinasi aktualiais patarimais, kaip jų saugotis. Kaip skelbia Tauragės policijos bendruomenės pareigūnės, pastarosiomis dienomis padaugėjo pranešimų apie kuro vagystes iš traktorių bei kitos technikos.

 Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui taikyti griežtesnes bausmes už sistemines smulkias vagystes iš parduotuvių ir jiems taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pasak teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, asmuo galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Prekybos vietas nuolat taikantiems vagims – naujas smūgis. Iki šiol už smulkias vagystes dažniausiai grėsė tik baudos, tačiau dabar atsakomybė griežtės. Kai kuriais atvejais atsiras ribojimai lankytis prekybos vietose, o pasikartojantys pažeidimai užtrauks baudžiamąją atsakomybę. Pokyčiai nukreipti ne į pavienius apsirikimus parduotuvėje, o į pasikartojančius veiksmus – būtent jie, kaip pabrėžiama, šiandien kelia didžiausią problemą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Teisingumo ministerijos siūlymą, numatantį griežtesnes bausmes už sistemines smulkias vagystes iš parduotuvių. „Ketiname griežtinti bausmes už sistemines vagystes, kadangi tam tikrais atvejais tai tampa savotiško tinklo dalimi, kai žmonės vagia kasdien, o verslas patiria žalą. Todėl siūlome įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą“, – teigia teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Automobilių vagystės Lietuvoje tampa vis brangesnės − vidutinė vieno pavogto automobilio vertė perkopė 20 tūkst. eurų sumą. Draudikų duomenimis, per pastaruosius kelerius metus pavagiamų automobilių vertė beveik padvigubėjo.

Diskusijose apie vagystes vis dažniau minimos savitarnos kasos, keliami klausimai, ar jų atsiradimas padidino sukčiavimo atvejų skaičių. Prekybininkai pripažįsta – naujos technologijos atnešė ir naujų iššūkių. Tačiau kartu jos atveria ir daugiau galimybių prevencijai – dirbtinis intelektas jau dabar padeda atpažinti nesąžiningus veiksmus.

Diskusijose apie vagystes iš parduotuvių neretai žeriama kritika ir patiems prekybos tinklams – esą regionų parduotuvėse trūksta apsaugos darbuotojų, o kai kur jų funkcijas atlieka patys prekybos tinklų darbuotojai, kasininkai. Tačiau verslo atstovai atkerta – atsakomybė už nusikaltimą negali būti permetama prekybininkui.

Griežtinant atsakomybę už sistemines vagystes, kyla du esminiai klausimai – ar policijai pakaks pajėgumų įgyvendinti naujas priemones ir ar nusikaltimai nepersikels kitur. Pavyzdžiui, ar nebus pradėta dažniau vogti iš gyventojų būstų arba automobilių? Pareigūnai tikina, kad naujų pakeitimas tikslas yra ne didinti darbo krūvį, o priešingai – jį mažinti. Tiesa, tikimybės, kad nusikaltimai persikeltų iš prekybos tinklų į kitas vietas, jie taip pat neatmeta.

Smulkios vagystės parduotuvėse tampa vis didesne problema visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Policija nespėja reaguoti į augantį nusikaltimų skaičių, todėl verslai patys imasi veiksmų – parduotuvėse diegiamos veido atpažinimo technologijos. Ar tai sustabdys vagystes? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška. Pone Januška, pakalbėkime apie tas tendencijas Lietuvoje.

Dalis draudikų Lietuvoje pastebi išaugusį transporto priemonių vagysčių skaičių. Vagiamos ne tik senesnės, bet ir naujos transporto priemonės. Ką turėtų įsidėmėti kiekvienas vairuotojas ir kur dingsta automobiliai po vagysčių, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Apsimetę žinoma siuntų pristatymo bendrove „Omniva“ elektroniniai sukčiai siekia apgauti ir apvogti gyventojus. Šį kartą tą apgavikai pamėgino padarydami išsiųsdami netikrus elektroninius laiškus su prašymu „susimokėti“ siuntos muito mokestį. Finansiniai sukčiai toliau aktyviai įvairiais būdais apgaudinėja gyventojus. Šį kartą, apsimetę „Omnivos“ siuntų pristatymo bendrove, finansiniai sukčiai gyventojams išsiuntė apgavikiškus elektroninius laiškus.

15 tūkstančių litrų degalų per mėnesį ir pusė milijono nuostolių kasmet – tai tik dalis kuro, kurį degalinėse pavagia ilgapirščiai. Degalinių atstovai sako, kad degalų vagysčių palyginus su pernai nemažėja, mat vagišiai jaučiasi nebaudžiami. Ypač daugėja išsiblaškėlių – beveik trečdalį visų vagysčių įvykdo nepiktybiniai vagišiai, tiesiog pamiršę susimokėti už kurą.

Šilti orai ir vasaros sezonas gyventojus vilioja atostogauti, o vagišius – mikliai darbuotis švarinant paliktus namus. Specialistai pastebi, kad kone trečdalis vagysčių įvyksta būtent vasarą, kai gyventojai išvažiuoja atostogų ir, negana to, plačiai socialiniuose tinkluose skelbia, kur ir kada planuoja keliauti bei kiek laiko jų turtas bus paliktas be priežiūros.

Apsipirkinėjant parduotuvėje tiek vaikai, tiek jų tėvai kartais praalksta ar ištrokšta, tad nusprendžia dar nepriėję kasų atsigerti vandens ar prasilupti sūrelio pakelį ir jį suvalgyti. Tačiau ar taip daryti iš tikrųjų galima? Prekybos tinklų atstovai situacijas vertina skirtingai – vieni už paragautą riešutėlį ar pradarytą vandens buteliuką nieko nesakys, kiti pataria geriau to vengti ir pirma susimokėti.

Policijos pareigūnai nustatė keturis asmenis, kurie įtariami įvykdę keliolika vagysčių Panevėžio apskrityje. Kaip pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK), nustatyti keturis asmenys, kurie įtariami keliolika vagysčių Panevėžyje, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose. Manoma, kad nukentėjusiųjų gali būti ir daugiau, tik ne visi kreipėsi į policiją.

Kartas nuo karto vis pasigirsta pirkėjų skundų, kad parduotuvėse prie bandelių nėra įprastų būtent kepiniams skirtų popierinių maišelių. O, kadangi kepinių be maišelio nepasiimsi, tenka imti plastikinį maišelį ir už jį mokėti. Dalis pirkėjų tokiu atveju nusprendžia už plastikinį maišelį to 1 ct nemokėti, kadangi, jų nuomone, prie bandelių privalėjo būti nemokamų maišelių.

Prekybos tinklas „Maxima“ nuo metų pradžios užfiksavo daugiau kaip 6,5 tūkst. vagysčių iš parduotuvių – jų nustatyta 8 proc. daugiau nei ankstesnių metų pradžioje. Vagiančiųjų aktyvumas šiek tiek sulėtėjo, tačiau nusikaltimų skaičius išlieka aukštas ir viršija 1,5 tūkst. atvejų per mėnesį, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio prekybos tinklai, kuriuose įrengtos savitarnos kasos, vis pasiskundžia dėl nemenko kiekio tyčinių ar atsitiktinių vagysčių arba pirkėjų gudravimo „įmušant“ ne tas prekes. Jei mūsų šalyje jau skelbiama apie savitarnos kasose naudojamą dirbtinį intelektą, tai užsienyje pasitelkiamos kameros. Tokią naujovę išbando vienas iš didžiausių Jungtinės Karalystės prekybos tinklų „Sainsburys“, praneša vietos žiniasklaida.

Kiek atšilus orui prasidėjo vagišių darbų sezonas. Jų akiratyje – dviračiai ir paspirtukai.  Ekspertai perspėja – ilgapirščiai be skrupulų darbuojasi ne tik miestų centruose dienos metu, bet ir lengvai įsisuka į kameromis stebimus žmonių kiemus, požeminius garažus, rakinamas laiptines.

Policijos duomenimis, vien pirmąją balandžio pusę užfiksuota daugiau nei 10 sukčiavimo atveju, kai banko darbuotojais telefonu prisistatę asmenys iš gyventojų apgaulės būdu išviliojo pinigus – nuo 9 tūkst. iki daugiau nei 120 tūkst. eurų. „Urbo“ banko ekspertai primena, kad sukčiai gali pasinaudoti ir artėjančia gegužės 1 diena, kai Lietuvoje įsigalios nauja grynųjų pinigų apvalinimo tvarka.

Vagių parduotuvėse visada buvo ir bus, tačiau išsisukti tampa vis sunkiau. Tobulėjant kameroms ir kitoms sukčių gaudymo technologijoms, dar atsiranda ir skatinimai tokius asmenis skųsti.

Šylant orams į gatves išrieda vis daugiau paspirtukų ir dviračių. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos policija, padaugėjus šių transporto priemonių nesnaudžia ir ilgapirščiai – visoje šalyje vos per pirmuosius metų mėnesius jau užfiksuota daugiau nei 60 dviračių ir paspirtukų vagysčių. Policijos pareigūnai ir apsaugos specialistai dalijasi dažniausiais vagysčių scenarijais ir efektyviausiais būdais savo turtui apsaugoti.

Šių metų pradžioje sostinėje fiksuojamas padidėjęs transporto priemonių vagysčių skaičius. Tiesa, policijos pareigūnai sako, jog  nusikaltimų skaičiaus padidėjimas nėra žymus. O draudimo bendrovių atstovai pastebi, kad įvykus transporto priemonių ar jų dalių vagystėms, vidutiniškai gyventojų nuostoliai siekia kelis tūkstančius eurų. Keletą pastarųjų dienų Vilniuje įvyko gana stambios automobilių ir jų dalių vagystės.

Lietuvoje keičiantis automobilių parkui ir didėjant naujų bei brangiau kainuojančių transporto priemonių skaičiui, deja, auga ir ilgapirščių aktyvumas. Kaip rodo statistika, vagiamos ne tik pačios transporto priemonės, bet ir jų detalės, o žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų, rašoma pranešime spaudai. Vagysčių padaugėjo Kaip rodo Lietuvos policijos duomenys, per visus 2024 metus registruotos 373 automobilių vagystės.

Žymi Didžiosios Britanijos aktorė Susan Hampshire atskleidė, kad ji buvo apiplėšta Londono metro – iš jos buvo pavogtas telefonas ir rankinė. Pranešama, kad Jungtinės Karalystės sostinėje tokių apiplėšimų itin padaugėjo, rašoma „The Independent“. Aktorė, pelniusi tris „Emmy“ apdovanojimus už vaidmenis filmuose „Forsaitų saga“ (angl. „Forsyte Saga“, 1970), „Pirmieji Čerčiliai“ (angl. „The First Churchills“, 1971) ir „Tuštybės mugė“ (angl.

Apsaugos technologijos parduotuvėse nuolat tobulėja, didėja dėmesys saugumui, tačiau vagysčių iš prekybos tinklų skaičius kasmet auga. Prekybos tinklo „Maxima“ apsaugos darbuotojai pastebi, kad vagystėmis užsiima ne tik profesionalūs vagišiai ar asocialūs asmenys, bet ir vaikai, studentai, netgi visuomenėje žinomi žmonės.

Visagino PK Bendruomenės pareigūnai savo socialinio tinklo paskyroje dalijasi svarbiais patarimais vairuotojams, kaip išvengti vagysčių iš automobilių. Jie atkreipia dėmesį, kad neretai žmonės „skubėdami, o kartais tiesiog nepagalvodami apie tykančius pavojus – išlekia iš automobilio jo neužrakinę arba jame palikę vertingus daiktus.“ Pareigūnai pabrėžia, kad nors Visagino mieste vagystės iš automobilių nėra dažnas reiškinys, vis dėlto būtina išlikti budriems.

Apsaugos technologijos parduotuvėse nuolat tobulėja, didėja dėmesys saugumui, tačiau vagysčių iš prekybos tinklų skaičius kasmet auga. Prekybos tinklo „Maxima“ apsaugos darbuotojai pastebi, kad vagystėmis užsiima ne tik profesionalūs vagišiai ar asocialūs asmenys, bet ir vaikai, studentai, netgi visuomenėje žinomi žmonės, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Vilniuje siautėja parduotuves siaubiančios gaujos: po kelis į nedideles parduotuves užsukę vyrai grobia alkoholį. Į tą pačią vietą jie ateina net ir kelis kartus per dieną. Policijai jau pavyko sučiupti devynis įtariamuosius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Per savaitę Vilniaus policijai įkliuvo net devyni įtariamieji, iš sostinės parduotuvių grobę alkoholinius gėrimus. Vagišiai buvo labiausiai nusižiūrėję parduotuvėlę Naujininkuose: buvo ir tokių dienų, kai joje apsilankydavo du kartus.

Gyventojai masiškai dalijasi, kad tenka nukentėti nuo vagių – vagys nusiaubia namus, išsineša dviračius, įsilaužia į mašinas. Naujienų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, buvo apvogti ir verslininkės Viktorijos Siegel (29 m.) namai Vilniuje. Kol moteris darbo tikslais su mama ir vaikais keliavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vagys verslininkei pridarė 137 550 eurų nuostolį.

Žmonės vis dažniau dalijasi istorijomis apie siaučiančius ilgapirščius ir dingusius jų daiktus bei prašo pagalbos surasti nusikaltėlius. Vilniaus mieste policija kasdien kovoja su įvairiausiomis vagystėmis – nuo smulkių prekių dingimų iš parduotuvių iki rimtesnių įsilaužimų į automobilius ir privačias valdas.  Žmonės skundžiasi, kad dingsta viskas – nuo telefonų, piniginių ir kitų smulkių daiktų, nepastebimai ištrauktų iš kišenių, iki stambių: radiatoriai, dviračiai ar net mašinos.

Vėlinių laikotarpiu išaugant žmonių srautams kapinėse, kasmet tokiu metu gyventojai fiksuoja ir daugiau kapavietėms padarytų žalų. Audrų ar vagysčių padaryta žala kapavietėms gali tapti ne tik nemalonia staigmena atvykus aplankyti artimųjų kapų, bet ir tapti nemažu finansiniu nuostoliu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius dėl kapavietėms, paminklams, tvorelėms, apdailos elementams padarytos žalos kreipinių skaičius išaugo 50 proc.

Domeikavos seniūnijoje atidarius pusiaukelės namus, kuriuose įsikūrę nuteistieji, vietiniai gyventojai kalba apie kelis kartus išaugusį nusikalstamumą. O kalėjimų tarnyba tikina, kad daugiausia nusikaltimų – vagystės iš naujo prekybos centro, ir to nesieja su nuteistųjų apgyvendinimo įstaiga.

Jūros šventėje pramogavęs klaipėdietis savo kailiu patyrė, kaip dirba profesionalūs kišenvagiai. Tik atsitiktinumo dėka vyrui pavyko sučiupti iš jo kišenės pinigus traukiančią ranką. Tad klaipėdietis savo istorija panoro pasidalinti ir nušviesti, kaip veikia kišenvagiai ir kaip galima nuo jų saugotis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Klaipėdietis Remigijus dalyvavo šių metų Jūros šventėje. Vyras nemėgsta piniginių, tad grynuosius nešiojasi priekinėje kelnių kišenėje.

Prekybininkai siūlo naują priešnuodį nuo vagių – prašo valdžios įteisinti, kad būtų galima neįleisti į parduotuves ilgapirščių, kai šie apsivagia antrą kartą. Mat dabartinės atgrasymo priemonės neveikia – kai kuriuos vagis apsaugininkai pagauna vagiančius ir po 160 kartų. Daugėja ir vagysčių – per šį pusmetį jų nustatyta trečdaliu daugiau nei pernai tuo pat metu. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vasara – atostogų ir pramogų metas bei tobulas laikotarpis apsilankyti užsienio šalyje. Deja, tačiau kartais išsvajotos atostogos svetur apkarsta dėl užsienyje turistų laukiančių apgavikų, kurie įvairiais būdais mėgina apgauti atvykusius keliautojus. Ekspertai dalinasi, kad kartais patirti nuostoliai gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. UAB „Baltic tours“ priklausančios skrydžių paieškos platformos skrendu.

Socialiniai tinklai raibsta nuo įrašų, kuriuose žmonės dalijasi savo pavogtų dviračių nuotraukomis ir prašo padėti rasti tiek brangius dviračius, kurių kaina siekia net kelis tūkstančius eurų, tiek ir paprastus, įsigytus vos už porą šimtų. Policija tvirtina, kad vasarą vagys darbuojasi dar mikliau ir masiškai vagia dviračius. O apsaugos specialistai dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo tokių ilgapirščių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vagišių taikiniu tapo viešose vietose stovinčios elektromobilių įkrovos stotelės. Brangstant variui, ilgapirščiai Vilniuje ėmė masiškai nukirpinėti ir vogti elektromobilių įkrovimo kabelius. Stotelių valdytojai ir policija ieško šių vagių ir vieną jau sugavo su įkalčiais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Prie judrios Žaliųjų ežerų gatvės Vilniaus pakraštyje įrengtos elektromobilių įkrovos stotelės yra prekybos centras, daug vaizdo stebėjimo kamerų.

Iš pradžių gali atrodyti, kad pavalgyti kavinėje ir pabėgti nesusimokėjus nėra taip paprasta. Vis tik nemažai lietuvių tuo užsiima netgi reguliariai – brangiais patiekalais ir gėrimais vaišinasi nemokamai. Restoranų tinklai neslėpė, kad dėl tokių asmenų susidaro nemenkos sumos. Pavyzdžiui, viename restoranų tinkle 2024 m. klientai nesusimokėjo 6 kartus, o sumos svyravo nuo 35 iki 99 eurų.

Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota byla dėl automobilių, kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų, kuprinių vagysčių sostinėje, pranešė prokuratūra. Ano prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė surašė kalbinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai vagystėmis pareikšti 2000-aisias metais gimusiam F. M. Anksčiau už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas jis teistas 7 kartus.

Vis pasigirsta istorijų, kaip lietuviai savitarnos kasose netyčia nuskenuoja ne tuos vaisius ar saldainius, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Tačiau toks elgesys būna ir piktybinis, kai įvesdami pigesnes prekes pirkėjai sutaupo ir taip apsivagia. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi, kaip tą daro su alkoholiu. Nuskenuodami vieną nealkoholinį alų, jie suveda prekių kiekį ir kitus penkis padeda alkoholinius. Taip esą pavyksta įsigyti alkoholio net po 20 val.