Kai kurie gyventojai patys pasakoja, kad užsigalvoję nesusimokėjo ir išvažiavo su visa kuro žarna, kiti gi teisinasi, kad juos blaško degalinių reklamos ir dėl jų už degalus susimokėti pamiršta.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Gobtuvu užsidengęs galvą vyras degalinėje išlipa iš BMW automobilio, degalus pilasi ilgai – dar ir telefone spėja panaršyti. O užsipylęs tiesiog ima ir išvažiuoja. Tokių degalų vagysčių skaičius nuo 2022-ųjų išaugo net 3 kartus. Per metus ilgapirščiai pavogė degalų už pusę milijono eurų. Daugiausia vagysčių – net 80 procentų – fiksuojama sostinėje.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija, jungianti 4 degalinių tinklus, skaičiuoja, kad per mėnesį šiose degalinėse įvykdoma apie 580 vagysčių, vidutiniškai vagys įsipila apie 25 litrus degalų, tad per mėnesį nušvilpiama beveik 14 500 litrų.
Pamiršta susimokėti
O vagia, kas netingi – štai ir vaizdo įraše matyti, kaip motociklininkas prisipila kuro ir nudumia nesusimokėjęs. Tiesa, apie 30 procentų vagysčių sudaro nepiktybiniai užmarštukai. Šiemet už degalus pamiršusių susimokėti gyventojų 25 procentais daugiau nei pernai:
„Pačiam kartą teko užmiršti ir išvažiuoti su nutrauktu šlangu vadinamu.“
„Draugui vieną kartą buvo, bet pačiam nebuvo. Bet po to grįžo, paskambino kažkaip į tą kolonėlę, kad pamiršo ir susimokėjo.“
„Aš manau, kad nepamiršta. Aš manau, kad meluoja, jog pamiršo.“
„Nuo nuovargio tikriausia. Gali būti darbai pas visus. Gali būti ir toks atvejis.“
„Tikrai nesu matęs, nes lietuviai labai sąžiningi ir jie visada susimoka.“
Policija kasdien skaičiuoja po 10-20 ir daugiau atvejų, kai gyventojai pamiršta susimokėti už degalus.
„Dažniausiai žmonės sako, kad juos blaško reklamos, kurios yra degalinėse arba nueina kažkur pavalgyti, nusipirkti kažko, tai ir užsimiršta. Tai tiesiog tokiais atvejais pareigūnai susisiekia, tiesiog sutaria, kad jie sugrįš ir sumokės“, – pasakojo policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Suaktyvėja pabrangus degalams
O tikri degalų vagys, pasak lietuviškų degalinių asociacijos, suaktyvėja, kai pakyla degalų kainos.
„Pakėlė mokesčius valdžia. Automatiškai žmonės linkę kažkaip nesąžiningai tuo degalus pasisavinti. <...> Dažniausiai jaunimėlis su kapišonais slepiasi, su automobiliais mėgstamais iš 3 raidžių pavadinimais“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Anot K. Stasiukyno, degalų vagys mažiau vogtų, jei nesijaustų esantys nebaudžiami. Mat pavogus degalų iki 150 eurų, asmeniui gresia tik administracinė atsakomybė, tad iki šios sumos vagišiai ir pildo savo bakus.
Vagystės iš degalinių – ne tik nuostolis kuro pardavėjams, bet ir grėsmė visuomenei.
„Vogė degalus. Kaip tik šalia buvo policijos pareigūnai, tai bėgo nuo policijos ir tiesiog atsitrenkė į autobusą. Laimingo atsitiktinumo dėka nežuvo niekas“, – pasakojo K. Stasiukynas.
Tiesa, policija šiemet skaičiuoja mažesnį ikiteisminių tyrimų, kurie pradedami vagims prisipylus degalų daugiau nei už 150 eurų, skaičių. Pernai buvo pradėtas 91 ikiteisminis tyrimas, šiemet – 59.
„Jeigu vagystės vykdomos tą pačią dieną, pavyzdžiui, keliose degalinėse, ir jeigu sumos yra mažesnės negu 150 eurų, tai yra kvalifikuojama kaip sisteminės vagystės ir vis tiek bet kokiu atveju yra ne administracinės teisenos, o ikiteisminiai pradedami“, – aiškino R. Matonis.
Vagystes vykdo grupuotės
Pasikartojančias degalų vagystes dažniausiai vykdo nusikaltėlių grupuotės.
„Kai jos yra sulaikomos, tai tam tikroje vietoje, tam tikrame mieste tų vagysčių matosi tikrai ženklus sumažėjimas. Tačiau vėlgi, kai yra paleidžiama iš įkalinimo įstaigų ar vėl sugrįžta, tai iš esmės tas vagystes vykdo toliau“, – sakė policijos atstovas.
Ir vykdo apgalvotai – keičia automobilių numerius vogtais, dengia veidus, kad vaizdo stebėjimo kameros jų neatpažintų, o tai, anot policijos, apsunkina tokių vagysčių tyrimą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
