Apie tai laidoje pasakojo Europos Centrinio Banko Kibernetinių grėsmių žvalgybos patarėjas, anksčiau dirbęs Lietuvos policijoje ir tyręs šimtus nusikaltimų elektroninėje erdvėje, Deividas Lis.
Ar sukčiavimas yra nesąžiningo verslo forma?
Sukčiai nėra kažkokie atsitiktiniai žmonės, jie yra labai profesionalūs, stipriai analizuojantys žmones, portretus, auditorijas, bet kam neskambinantys. Ar tai yra tam tikra nesąžiningo verslo forma?
D. Lis: Iš tikrųjų tai yra žiauriai didelis verslas. Žmones jie renka iš pradžių įvairiais būdais. Vienas iš būdų – kažkur pavogtos duomenų bazės. Kažkur registruojantis: elektroninis paštas, vardas, pavardė, gimimo metai. Duomenų bazė nutekėjo, sukčiai pasiėmė, nusipirko ir iš eilės skambino žmonėms.
Kitas būdas – pasiima visus Lietuvos ryšio operatorių numerius ir visiems siunčia SMS. Jeigu žmogus paspaudžia ant SMS žinutėje atsiųsto domeno, jie jau žino, kad tas numeris galimai gali pasigauti sukčiavimą, todėl jam reikėtų skambinti.
Kiti būdai – socialinė inžinerija, „Facebook“, reklamos. Žmonės „Facebook“, „Instagram“ sėdi su telefonais visą laiką. Išeina kažkokia reklama, kur siūloma kažkur investuoti arba panašiai. Paspaudžia ant reklamos, suveda savo duomenis, sukčiai duomenis jau turi. Tada arba perparduoda tuos duomenis kažkam kitam, arba jau patys toliau vykdo procesus.
Įvairių būdų iš tikrųjų yra tiems sukčiams veikti. Pagrindinis, manau, dalykas yra, kaip jie dabar Lietuvoje veikia. Tai vadinamosios angliškos „spray“ atakos, kai siunti šimtus žinučių į įvairius numerius ir tikiesi, kad kažkas paspaus. Paspaudžia ir tada žinai, kad tikrai galima su juo kažką toliau daryti.
Kodėl žmonės užkimba?
Mes vis kalbam, bandome suprasti, informacijos yra begalė, bet vis dėlto net po kelis kartus žmonės yra apgaunami.
D. Lis: Prisiminus laikus, kai dar dirbau policijoje, beveik prieš penkerius metus, žmonės visą laiką pasigaudavo. Nesvarbu, pas mane būdavo bylų, kur žmogus ant tų pačių sukčių yra pasigavęs tris kartus. Tie patys sukčiai.
Paskambino investavimo platforma, pervedė pinigus, suprato, kad sukčiai, ateina į policiją, parašo pareiškimą, mes paaiškiname, kad nebendrautų su jais. Po kelių dienų ateina pas mus vėl ir sako: „Žiūrėkite, su manimi susisiekė kažkokia įmonė, kuri man padės atgauti mano pinigus.“
Žinoma, tie patys sukčiai. Žmogus toliau papuola. Tie patys sukčiai perparduoda arba toliau skambina žmogui: „Žiūrėkite, mes sužinojome, kad jūs esate apgautas, nežinau, iš kažkur, ir galime padėti jums atgauti pinigus, bet reikia kažkokio užstato.“ Žmonės ant tokių vėl pasigauna. Tada trečias kartas taip ir atsiranda.
Jeigu neklystu, pas mane viena moteris buvo netgi tris kartus taip atėjusi. Mes su kolege sėdėjome ir galvojome: „Kaip paaiškinti žmogui, kad tai visą laiką yra sukčiai?“ Visą laiką pareigūnais, policija žmonės nepasitiki ir galvoja, kad jie geriau išmano, nepasigaus. Deja, realybė yra tokia, kad reikėtų kartais paklausyti.
Jeigu neklystu, 2021 metais, koronaviruso metu, mūsų skyrius Vilniuje uždarė skambučių centrą, kuriame Lietuvoje dirbantys, lenkiškai kalbantys žmonės skambindavo į Lenkiją ir sukčiaudavo. Ten būdavo lygiai tokia pati schema. Yra įmonė, jie turi HR vadovus, skambintojus, IT žmones, kurie visa tai vykdo. Ta prasme, jie atlieka skambučius ir siūlo žmonėms investuoti.
Kur sukčių fermos dirba daugiausiai?
D. Lis: Šitie dar šiek tiek vyksta, bet truputį mažiau. Lietuvą, Estiją, Latviją skambučiais, investavimo platformomis grynai bombarduoja mums nedraugiškos šalys – Rusija, Baltarusija. Viena iš draugiškesnių šalių yra Ukraina. Ukrainoje taip pat yra skambučių įmonės, kurios tai atlieka. Jeigu neklystu, praeitais metais vienas mano kolega važiavo į Ukrainą uždarinėti tokių įmonių, daryti suėmimų.
Tai vyksta visur ir jie skambinėja. Žino, kad Lietuvoje daug žmonių kalba rusiškai, supranta, ir jiems lengviau prisiskambinti prie vyresnių žmonių. Ypač vyresnė karta labai gerai kalba rusiškai. Mano karta, 30 metų žmonės mažiau kalbame rusiškai, bet vyresnės kartos žmonėms paskambinsi, pradėsi kalbėti rusiškai – jie tikrai kalbės.
Nauja sukčiavimo schema
Kaip jūs matote grėsmes, kurios čia dabar visuomenei gali nebūti labai aktualios?
D. Lis: Paskutiniais metais, kai dirbau Europos centriniame banke, mes pamatėme tendenciją, jog kažkas apsimetinėja naudodamiesi vaizdo įrašais. Ši tendencija kyla ne tik pas mus. Tikrai teko girdėti ir iš kitų Europos bankų, kad dažnai apsimetama bankų vadovais, finansų žmonėmis, kurie tose šalyse yra labiau populiaresni.
Tada generuoja tam tikrus vaizdo įrašus, kuriuose kažkas kažką pasako: „Investuokite čia ir gausite tam tikrą grąžą, tapsite milijonieriais.“ Tai yra kaip Don Kichoto ir Sančo Pansos kova su malūnais, kai įsivaizduojame, kad čia drakonai. Tai ištisa kova su tais dalykais. Aš per dieną labai daug tokių dalykų pagaunu.
Iš esmės paima kažkokį viešą autoritetą ir su jo balsu, vaizdu atsiunčia žinutę ir sako: „Klausyk, Deividai, investuok, uždirbsi 20 proc. per pusę metų.“ Taip veikia?
D. Lis: Iš šitos pusės jie leidžia „Facebook“ ir „Instagram“ reklamas, kuriose yra nurodomas tam tikras puslapis. Ten būna parašyta kažkas arba eina vaizdo įrašas, „reels“, trumpas video, kuriame banko vadovas su kažkuo susipyksta arba pasako: „Čia reikia investuoti, čia nereikia investuoti.“
Paspaudus ant nuorodos nueinama į sukčių puslapį. Šitas dalykas labai populiarėja. Dabar Lietuvoje to nemačiau, nors man atrodo, kad vienas ar du tokie atvejai Lietuvoje jau buvo. Europos lygiu tai didėjo. Taip pat ir sukčiavimo kompanijos yra labai didelės.
Tai matyt laiko klausimas, kada ateis iki mūsų šitie dalykai.
D. Lis: Aš manau, kad per gerus pusė metų tai tikrai suaktyvės. Ypač žinant kaip tobulėja dirbtinis intelektas. Tada klausimas bus, kaip mums, specialistams, kurie visko matė, reiks apsiginti, nes mes irgi jau pradedame nebesuprasti. Kartais būna tokių vaizdo įrašų, kur tikrai nesuprasi.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
