Prekybos tinklų atstovai pabrėžia, kad tokias situacijas vertina skirtingai – vieni už paragautą riešutėlį ar pradarytą vandens buteliuką nieko nesakys, kiti pataria geriau to vengti ir pirma susimokėti.
Taip pat pabrėžiama, kad kartais pirkėjas gali net ir netyčia patekti į nemalonią situaciją ar pažeisti taisykles. Pavyzdžiui, suvalgęs sūrelį jis gali neapdairiai įsidėti pakuotę į kišenę ir, užmiršęs už ją susimokėti, išeiti iš parduotuvės.
Ar galima valgyti ar gerti prekes už jas nesusimokėjus?
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė dalijosi, kad dauguma pirkėjų yra sąmoningi ir parduotuvėje prekėmis neužkandžiauja. Anot jos nemažai žmonių supranta, kad parduotuvėje tai daryti nevalia.
Visgi ji pabrėžia, kad pagal taisykles – vartoti prekių už jas nesusimokėjus negalima. Tiesa, situacijų pasitaiko įvairių.
„Būna, kad žmonės atsidaro vandens buteliuką ir atsigeria dar apsipirkdami. Nors taisyklės to neleidžia, svarbu, kad prekės atsidurtų prie kasos ir už jas būtų susimokėta.
Tokie atvejai nėra dažni. Jei atnešama atidaryta prekės pakuotė ar jau atsuktas gėrimo buteliukas, elgiamasi taip, lyg pakuotė būtų pilna ir ji nuskaitoma, kaina įmušama į čekį. Dažniausiai tai būna gėrimo buteliukas ar panaši prekė. Svarbu, kad prekė iki kasų atkeliautų ir už ją būtų atsiskaityta“, – pabrėžė prekybos tinklo atstovė.
„Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pridėjo, kad bendras principas yra paprastas – už prekes pirmiausia reikėtų atsiskaityti, o tik tuomet jas vartoti.
„Taip užtikrinama aiški apskaita ir sklandi apsipirkimo patirtis tiek pirkėjams, tiek parduotuvės darbuotojams.
Vis dėlto praktikoje pasitaiko situacijų, kai pirkėjai produktą atidaro ar pradeda vartoti dar prekybos salėje, pavyzdžiui, karštą dieną atsigeria vandens ar duoda užkandį vaikui. Tokiais atvejais svarbiausia, kad pirkėjas už prekę atsiskaitytų prieš išeidamas iš parduotuvės“, – paaiškino ji.
L. Lesauskaitė-Remeikė paaiškino, kad už atidarytas prekes pavyks susimokėti ir savitarnos kasose, nes esant svorio neatitikimui ar kitokiems nesklandumams pagalbos galima kreiptis į darbuotojus.
Taisyklės draudžia, bet daro išimtis
„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė paaiškino, kad iki tol, kol už prekę nėra sumokėta, jos nuosavybė priklauso prekybos tinklui. Todėl tiek maisto produktus, tiek gėrimus rekomenduojame vartoti tik po atsiskaitymo.
Be to, prekybos salėje ragauti neplautus vaisius ar daržoves yra nehigieniška, o suvalgius, pavyzdžiui, bandelę ar sūrelį, galima paprasčiausiai pamiršti už juos sumokėti ir patekti į nemalonią situaciją.
Visgi ji pridėjo, kad prekybos tinklo darbuotojai stengiasi būti supratingi ir vertinti kiekvieną situaciją individualiai.
„Specialių išimčių dėl prekių vartojimo „Maximos“ parduotuvėse netaikome, tačiau suprantame, kad pasitaiko pavienių situacijų, kai apsiperkant mažam vaikui prireikia atsigerti vandens. Tokiais atvejais svarbiausia, kad už prekę būtų tinkamai atsiskaityta.
Jei pirkėjas naudojasi savitarnos kasa, darbuotojai patvirtina galimus svorio neatitikimus ir padeda užtikrinti sklandų atsiskaitymą“, – nurodė ji.
Traktuos kaip vagystę?
Pasak G. Kitovės, visai kita kalba, kai pirkti prekės žmogus nenori, o prekes ar gėrimus bando suvartoti parduotuvėje, tuščias pakuotes paslėpti ir išeiti, lyg nieko nebūtų nutikę.
„Tai nebūtinai turi būti sveriamas produktas kaip saldainiai ar riešutai – gali būti bandelė, vienetais pardavinėjami vaisiai, saldumynai. Jei tokie produktai bus suvartojami tiesiog parduotuvėje, už juos pirkėjas neatsiskaitys ir tai gali būti traktuota kaip vagystė.
Užkandžiauti parduotuvėje tikrai nėra leidžiama, todėl čia galioja paprasta taisyklė – pirma įsigyti, o tada jau vartoti“, – nurodė ji.
Visgi, anot „Iki“ atstovės, tokios situacijos nėra dažnos.
Ji primena, „Iki“ parduotuvėse yra įrengtos stebėjimo kameros, budi apsaugos darbuotojai, o vagystės informacija perduodama policijai.
Tuo metu „Maximos“ atstovė pridėjo, kad tinklo parduotuvėse tokie atvejai pasitaiko itin retai – dažniausiai jie susiję ne su produkto suvartojimu, o su sąmoningu neteisėtu elgesiu ar viešosios tvarkos pažeidimais.
Ką dažniausiai vagia iš parduotuvių?
Lietuvoje neretai kalbama apie išaugusių vagysčių parduotuvėse problemą. Ypač dažnai apie šią problemą pradėta diskutuoti, kai pagausėjo vagysčių savitarnose atvejų.
Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima“ per penkis pirmus praėjusių metų mėnesius užfiksavo daugiau kaip 6,5 tūkst. vagysčių iš parduotuvių – jų nustatyta 8 proc. daugiau nei ankstesnių metų pradžioje.
Didžioji dalis vagysčių yra sisteminės – kai tie patys asmenys reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse prekes, kurias gali realizuoti šešėlinėje rinkoje.
Dažniausiai vagiamas alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, loterijos bilietai.
Kadangi vagystės, kurių vertė neviršija 150 eurų, buvo laikomos atskirais administraciniais nusižengimais, asmenys už šį nusižengimą teisti dešimtis kartų, grįžta į parduotuves vogti vėl ir vėl.
