Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė Justė Stonkutė paaiškino, kokia atsakomybė gresia gyvūno šeimininkui, kur kreiptis ir kokių veiksmų prieš svetimą augintinį imtis jokiu būdu negalima.
Šeimininkas privalo pasirūpinti, kad augintinis nepabėgtų
Pasak advokatės J. Stonkutės, tiek Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, tiek Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas bei savivaldybių priimti teisės aktai šeimininkams numato pareigą užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas.
Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į gyvūno laikymo būdą, jis neturėtų išeiti už šeimininkui priklausančios teritorijos ribų, kelti grėsmės žmonėms, kitiems gyvūnams ar svetimam turtui.
„Gyvūno šeimininkas privalo užtikrinti, kad jo augintinis nepatektų į svetimas privačias teritorijas“, – pabrėžia advokatė.
Teisiniu požiūriu nėra skirtumo, ar į svetimą kiemą patenka šuo, ar laisvai vaikštanti katė – šie gyvūnai vertinami vienodai. Teisės aktai taip pat nenumato šeimininkams teisės reguliariai išleisti augintinį vieną vaikščioti po gyvenvietę ar kaimynų sklypus.
Priešingai, šeimininkas turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje augintinis nekeltų grėsmės, surinkti jo ekskrementus ir kitus paliktus teršalus, neleisti jam patekti į draudžiamaisiais ženklais pažymėtas teritorijas bei vaikų žaidimų aikšteles. Gyvūnas taip pat turi būti vedžiojamas su pavadėliu, o tam tikrais atvejais – ir su antsnukiu.
Gali grėsti bauda ir pareiga atlyginti nuostolius
Jeigu svetimame kieme gyvūnas tuštinasi, išrausia lysves, sugadina augalus ar kitaip apgadina turtą, jo šeimininkui gali kilti tiek administracinė, tiek civilinė atsakomybė.
„Kiekviena situacija yra labai individuali, tačiau už nesurinktus gyvūnų ekskrementus, paliktus kitus teršalus ar sugadintą turtą gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama bauda“, – aiškina J. Stonkutė.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatytos baudos, priklausomai nuo konkretaus pažeidimo, pirmą kartą gali siekti nuo 30 iki 120 eurų arba nuo 50 iki 120 eurų. Už pakartotinį pažeidimą gali grėsti nuo 120 iki 230 eurų bauda.
Jeigu dėl gyvūno padarytos žalos nukenčia žmogaus sveikata ar turtas, bauda gali siekti nuo 150 iki 300 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 300 iki 550 eurų.
Vien bauda atsakomybė gali ir nesibaigti. Jei augintinis sugadino svetimą turtą, jo šeimininkui gali tekti atlyginti visus padarytus nuostolius. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinus jos pobūdį, mastą ir padarinius.
Svarbu kaupti įrodymus
Norint įrodyti, kad žalą padarė būtent kaimyno šuo ar katė, galima naudoti įvairias teisėtas įrodinėjimo priemones. Tinkamais įrodymais laikomos ir nuotraukos bei vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas gyvūnas ir jo daroma žala.
„Nėra vieno konkretaus būdo, kuriuo žalą būtina įrodyti. Tačiau jeigu ji itin didelė, rekomenduojama ją fiksuoti padedant antstoliui ir prašyti konstatuoti faktines aplinkybes“, – sako advokatė.
Antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turėtų didesnę įrodomąją galią, jeigu nesutarimas persikeltų į teismą.
Jeigu gyvūnas į kiemą patenka nuolat, pirmiausia J. Stonkutė rekomenduoja identifikuoti jo šeimininką ir su juo pasikalbėti asmeniškai.
„Vertėtų nuoširdžiai aptarti pasikartojančias situacijas ir paprašyti, kad žmogus atidžiau bei drausmingiau vykdytų savo, kaip gyvūno šeimininko, pareigas. Jeigu pokalbis nepadeda, tuomet reikėtų viską fiksuoti ir kreiptis į atitinkamas institucijas arba teismą“, – pataria ji.
Apie galimus pažeidimus galima pranešti savo miesto ar rajono savivaldybei, policijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Administracinio nusižengimo teiseną pradėjusi institucija gali nuspręsti gyvūno šeimininkui taikyti administracinę atsakomybę.
Taip pat galima svarstyti galimybę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu.
„Paprasčiau tariant, kuriame būtų prašoma nagrinėti reikalavimą susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo, t. y. užtikrinti, kad gyvūnas nepatektų į privačią teritoriją”, – aiškina J. Stonkutė.
Ką daryti kieme radus svetimą gyvūną?
Pasak pašnekovės, teisės aktuose konkrečiai nenurodyta, kaip žmogus turėtų elgtis savo teritorijoje radęs svetimą augintinį. Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar gyvūnas nėra agresyvus ir nekelia pavojaus sveikatai ar gyvybei.
Jeigu šeimininkas žinomas, racionaliausia būtų nedelsiant su juo susisiekti. Jei neaišku, kam gyvūnas priklauso, galima paskelbti informaciją vietos bendruomenės socialinių tinklų grupėse – augintinis gali būti pasiklydęs arba pabėgęs.
„Jeigu šeimininko rasti nepavyksta, rekomenduojama gyvūną perduoti gyvūnų globos organizacijai ar prieglaudai“, – teigė J. Stonkutė.
Žaloti gyvūną griežtai draudžiama
Net jeigu svetimas augintinis nuolat niokoja kiemą, tuštinasi teritorijoje ar kitaip erzina gyventojus, jo negalima mušti, žaloti ar atimti jam gyvybės.
Taip pat draudžiama palikti nuodų, užnuodyto pašaro ar imtis kitų veiksmų, dėl kurių gyvūnas galėtų būti sužalotas, suluošintas arba nugaišti.
Advokatė perspėjo, kad tokiais atvejais atsakomybė jau gali grėsti pačiam kiemo savininkui.
„Už gyvūno žalojimą ar nužudymą žmogui gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Todėl net ir nuolat susiduriant su šia problema reikėtų rinktis teisėtus būdus – fiksuoti pažeidimus, kreiptis į šeimininką, atsakingas institucijas arba teismą“, – pabrėžė advokatė J. Stonkutė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
