Gamtininkas Deividas Makavičius paaiškino, kokie drugiai išsirita iš šių vikšrų ir pagal kokį išskirtinį požymį juos galima atpažinti.
Savo šeimai priklausančiame medelyne užfiksuotomis nuotraukomis I. Radzevičienė pirmiausia pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Lietuvos entomologų draugija“, o vėliau sutiko jomis pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt.
Aptiko ant alyvų sodinukų
Kaip portalui vėliau pasakojo moteris, vikšrus ji pastebėjo Šilingų medelyne, įsikūrusiame Lekėčių kaime, Šakių rajone.
„Radau Šilingų medelyne ant paprastųjų alyvų sodinukų. Juos smarkiai apgraužė, kai kurie augalai liko visai be lapų“, – pasakojo I. Radzevičienė.
Vis dėlto vikšrų moteris nesunaikino. Ji nusprendė juos nurinkti ir perkelti ten, kur šie galėtų maitintis nebekeldami nuostolių jauniems medelyno augalams.
„Vikšrus nurinkau ir perkėliau ant didelių alyvų krūmų sodyboje, kur žalos medelynui nedarys“, – sakė ji.
Lietuvė jau buvo išsiaiškinusi, kad jos pastebėti vikšrai priklauso ligustriniam sfinksui.
„Alyvos ir ligustrai priklauso tai pačiai alyvmedinių šeimai, dėl to gali maitintis ir tais, ir tais. Išsiris gražūs dideli drugiai, o vikšrai nekanda“, – pridūrė I. Radzevičienė.
Išduoda kūno gale esantis „ragas“
Gamtininkas D. Makavičius patvirtino, kad nuotraukose tikrai užfiksuoti ligustrinio sfinkso vikšrai. Pasak jo, ligustrinis sfinksas yra Lietuvoje gyvenantis naktinis drugys – vienas iš vos kelių vadinamųjų vietinių rūšių.
„Tai yra vietinis drugys, nes visas jo vystymasis – nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabzdžio – vyksta čia, Lietuvoje. Tai nėra koks atklydėlis, kuris tik pas mus atskrenda“, – paaiškino gamtininkas.
Suaugęs ligustrinis sfinksas yra vienas didžiausių Lietuvoje aptinkamų drugelių. Išskleistų jo sparnų plotis gali siekti maždaug 10 centimetrų. „Jis didelis, maždaug kaip degtukų dėžutė“, – palygino D. Makavičius.
Šios rūšies vikšrai taip pat užauga gana stambūs. Nuo kitų vikšrų juos galima atskirti iš kūno gale esančios į ragą panašios ataugos.
„Ligustrinio sfinkso vikšrą galima atpažinti iš to, kad kūno gale jis turi tarsi ragą. Kadangi pats drugys didelis, tai ir jo vikšrai yra stambūs“, – teigė pašnekovas.
Skraido ir maitinasi naktimis
Pasak gamtininko, suaugę ligustriniai sfinksai aktyviausiai skraido birželį ir liepą. Jie daugiausia maitinasi naktį, ypač šiltais vakarais.
Priskridęs prie žiedo drugys virš jo pakimba tarsi kolibris ir ilgu straubleliu siurbia nektarą. Dieną šiuos drugius pastebėti sunkiau, nes jie yra naktiniai, o jų vikšrai taip pat dažnai slepiasi apatinėje lapų pusėje.
Patelės kiaušinėlius deda ne tik ant ligustrų. Vikšrai gali maitintis alyvų, uosių ir kai kurių kitų augalų lapais. Kadangi nemažai jiems tinkamų augalų auga soduose, sodybose ir prie namų, ligustriniai sfinksai dažnai aptinkami būtent žmogaus gyvenamojoje aplinkoje.
„Jiems tinkamas ne vienas augalas – yra kelios rūšys. Kadangi šie augalai dažnai auga žmogaus aplinkoje, tai ir drugys labiausiai pastebimas gyvenamosiose vietose“, – kalbėjo D. Makavičius.
Gali gerokai nugraužti lapus
Vasaros pabaigoje, orams vėstant, vikšrai nusileidžia ant žemės ir įsirausia į dirvožemį. Ten jie virsta lėliukėmis ir peržiemoja, o kitą sezoną iš žemės išlenda jau suaugę drugiai. Tuomet iš naujo prasideda šių vabzdžių gyvenimo ciklas.
Nors pavieniai vikšrai paprastai didelės žalos nepadaro, susitelkę vienoje vietoje jie gali gerokai apgraužti augalą. Būtent taip nutiko I. Radzevičienės medelyne.
„Kadangi vikšras stambus ir jam reikia nemažai maisto, didesnis jų skaičius gali gerokai nugraužti lapus. Paskui jie pereina ant kito augalo“, – paaiškino gamtininkas.
Vis dėlto ligustrinių sfinksų, pasak jo, nereikėtų laikyti pavojingais kenkėjais. Jų paprastai nebūna tiek daug, kad daroma žala taptų plačiai pastebima, o patys išskirtinės išvaizdos vikšrai žmonėms nekelia pavojaus.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
