Martyna Čibonytė

Žmonės dažnai namus puošia augalais ne tik dėl estetikos, bet ir tikėdamiesi, kad jie padės sukurti sveikesnę aplinką. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja augalai, galintys padaryti namų orą ženkliai švaresnį, ar tai tik populiarus mitas? „Žalios stotelės“ atstovė Dovilė Beivydienė sako, kad tiesos šiame teiginyje tikrai yra, nors stebuklų tikėtis ir nereikėtų. Taip pat, ji įvardina kelias tokių augalų rūšis, kurias auginti savo namuose verta kiekvienam.

Ilgą laiką lietuvės Gintarės Davainienės gyvenimą temdė sunkus lėtinis refliuksas, dėl kurio ji negalėdavo normaliai miegoti, o kartais naktimis net išvemdavo suvalgytą vakarienę. Situacija buvo pasiekusi tokį lygį, kad moteriai teko nuolat tikrintis dėl pakitimų stemplėje, o gydytojų prognozės optimizmo nekėlė. Vis dėlto šiandien ji sako nebeturinti jokių virškinimo problemų ir įsitikinusi, kad sveikimo kelią pradėjo ne vaistai, o radikalūs gyvenimo pokyčiai.

Magnolijos puošia vis daugiau lietuvių kiemų, tačiau daugelis augindami jas daro tas pačias klaidas: specialistas atskleidė, kas svarbiausia, kad šie įspūdingi augalai gausiai žydėtų Magnolijos jau seniai nebėra tik pietų kraštų puošmena – vis daugiau lietuvių jas sodina savo kiemuose ir džiaugiasi įspūdingais žiedais. Vis dėlto specialistai sako, kad gražus vaizdas priklauso ne tik nuo pasirinktos veislės, bet ir nuo tinkamos vietos, laistymo bei priežiūros.

Prie medinių namų sienų ar po pastogių besidarbuojantys geniai neretai sukelia nemažai rūpesčių gyventojams – paukščiai ne tik garsiai kalena, bet ir iškapoja dešimtis skylių sienose ar namų apdailoje. Vis dėlto ornitologai ramina, kad dažniausiai paukščiai tai daro ne todėl, jog nori įsikurti žmogaus būste, o juos atbaidyti nėra sunku. Genių elgesį lemia visai kita priežastis, o atvejai, kai geniai iš tiesų apsigyvena pastatuose, Lietuvoje yra itin reti.

Verslininkė Irma Jenuševičiūtė-Spudienė drauge su vyru jau beveik 20 metų kuria ir vysto šeimos verslą, tačiau jos kelias iki šiandienos buvo paženklintas ne tik atkakliu darbu, bet ir rimtais išbandymais. Trijų vaikų mama atvirai pasakoja, kaip pavyko suderinti verslą ir motinystę, kodėl vaikai jai niekada netapo kliūtimi ir kokią kainą tenka sumokėti kuriant savo veiklą. Šeimos verslas, gimęs prieš pat krizę Irma kartu su vyru yra įmonės UAB „DSB Plus“ įkūrėja.

Pavasarį ir vasarą namų gyventojai neretai pastebi po stogais, prie langų ar balkonų įsikuriančias kregždes. Nors vieniems jos asocijuojasi su gamta ir gyvybe, kiti skundžiasi purvu ant palangių, balkonų ar automobilių. Tačiau ornitologas Liutauras Raudonikis pabrėžia – net jei paukščiai kelia nepatogumų, jų lizdus naikinti galima nevisada.

Viktorija Prokofjeva – dviejų vaikų mama iš Vilniaus, šiandien su šeima gyvenanti kaime. Apie savo kai kuriems neįprastą sprendimą abu vaikus gimdyti namuose Viktorija pasakoja atvirai – ji priėmė jį dar pirmojo nėštumo metu, nes, kaip pati sako, jai atrodė keista vykti į ligoninę, kai su sveikata problemų nėra.

Vilniaus senamiestyje esančiame istoriniame name, kuriame daugiau nei prieš šimtmetį veikė pirmoji lietuviška gimnazija ir kuris buvo tapęs svarbiu kultūros židiniu, šiandien gyvena architektė Ema Avlas su savo šeima. Tačiau prieš atsikraustant į šį butą jo laukė ilgas virsmas. Kadaise madingu „euroremonto“ stiliumi uždengta erdvė slėpė kur kas daugiau istorijos, nei buvo galima numanyti iš pirmo žvilgsnio.

Padidėjęs kraujospūdis yra viena dažniausių sveikatos problemų, galinti ilgainiui lemti rimtas komplikacijas – insultą, infarktą ar kitus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Nors daugelis ieško natūralių būdų sumažinti kraujospūdį, šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pabrėžia, kad stebuklingų priemonių nėra, o svarbiausias vaidmuo vis tiek tenka gydytojo paskirtam gydymui ir gyvenimo būdo pokyčiams.

Metus po Pietų Ameriką su kuprinėmis ir palapine keliavę sutuoktiniai Germanas ir Donata per tą laiką aplankė dešimt šalių, šimtus naktų praleido palapinėje bei miegodami ant svetimų žmonių sofų, o jų patirti nuotykiai vėliau sugulė į knygą, išleistą praėjus septyneriems metams po kelionės. Kelionėje netrūko nei įspūdingų žygių, nei pavojingų situacijų – porą apvogė tarpmiestiniame autobuse, o vienos kelionės metu Brazilijoje vairuotojas netikėtai išsitraukė pistoletą.

Vasaros pradžioje daugelis sodininkų ima pastebėti besiraitančius augalų lapus, sulėtėjusį augimą ar net ant stiebų ir kamienų besibūriuojančius vabaliukus. Pasak ilgametę patirtį turinčio sodininko Gedimino Cijūnaičio, būtent tai gali būti vieni pirmųjų ženklų, kad augalus užpuolė amarai.  Jis pasidalino keliais svarbiais patarimais, kaip šių nepageidaujamų gyvių atsikratyti bei kaip iš anksto užkirsti kelią amarų atsiradimui.

Šilutės rajone šeštadienio rytą vos neįvyko tragedija – keturračiu važiavęs vaikas palindo po judančiu traktoriumi. Nors berniukas liko gyvas ir atsipirko nubrozdinimais, nelaimė priminė apie pavojus, kurie gali tykoti vaikų vairuojant tokias transporto priemones. Keturračiai daugeliui asocijuojasi su pramoga ir laisvalaikiu gamtoje, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra žaislai.

Vilnietei Nijolei Ratkevičienei – 72-eji, tačiau ji judresnė ir sportiškesnė nei dažnas jaunuolis. Moteris kasdien juda, važinėja dviračiu, veda savo pačios sukurtas treniruotes, o trenerės kelią atrado tik perkopusi penkiasdešimtmetį. Nors didelę dalį savo veiklos ji sieja ir su meditacijomis bei įvairiomis dvasinėmis praktikomis, pati Nijolė įsitikinusi, kad didžiausia jaunystės paslaptis slypi labai paprastuose dalykuose – judesyje, lankstume ir nuolatiniame rūpinimesi savo kūnu bei siela.

Vasarą daugelis mėgsta mėgautis saule, tačiau specialistai primena, kad pavojų odai kelia ne tik gulėjimas paplūdimyje, bet ir kitos pramogos lauke. Dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė sako, kad viena dažniausių klaidų – įsitikinimas, jog nuo ultravioletinių spindulių saugotis reikia tik atostogaujant prie jūros. Pasak gydytojos,odos vėžio ir priešlaikinio odos senėjimo rizika kyla visiems, kurie ilgą laiką praleidžia lauke, o kai kurie kremai nuo saulės apsaugo toli gražu nepakankamai.

Šiandien Šiaulių apskrityje, Pavartyčių kaime buvo užfiksuotas neeilinis vaizdas, nustebinęs socialinių tinklų vartotojus. Pievoje prie sodybos buvo matyti kelios dešimtys vienoje vietoje susibūrusių gandrų. Nuotraukomis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijęs Sigitas Mikutis sulaukė gausybės komentarų – žmonės svarstė, ar toks būrys paukščių gali reikšti ankstyvą pasiruošimą migracijai, o galbūt signalizuoja apie kitus gamtos pokyčius.

Šiaulietė Jovita Baltramėjūnienė savo vestuvių dieną nustebino ne tik artimuosius, bet ir praeivius – į santuokos ceremoniją ji atvyko vairuodama vilkiką. Nors daugeliui nuotakų vestuvių diena asocijuojasi su limuzinais ar prabangiais automobiliais, Jovita pasirinko tai, kas jai pačiai turi ypatingą reikšmę. Vilkikas jai – ne tik transporto priemonė, bet ir ilgai brandintos svajonės, naujo gyvenimo etapo bei bendrų planų su vyru simbolis.

Kiaunės žmonių namuose – kur kas dažnesnė problema, nei gali pasirodyti, ypač gyvenant arti miško. Jos įlenda į palėpes, pastoges ar kitas sunkiau pasiekiamas namo vietas, o apie nekviestus gyventojus žmonės dažniausiai supranta iš naktimis girdimų cypimo ar draskymo garsų. Vis dėlto kenkėjų naikinimo specialistas Ąžuolas Maštaras sako, kad ne visada palėpėje triukšmaujantis gyvūnas yra kiaunė.

Daugelis mano, kad sulaukus 60-ies ar 70-ies metų pradėti sportuoti ir keisti gyvenimo būdą jau per vėlu. Tačiau 65-erių Regimantas Dima su tuo nesutinka. Visą gyvenimą aktyviai sportavęs vyras vyresniame amžiuje atrado kai ką naujo – jėgos treniruotes. Jis taip pat pakoregavo mitybą ir per tris mėnesius atsikratė 7 kilogramų. Jis įsitikinęs, kad norint vyresniame amžiuje pakeisti savo fizinę būklę bei savijautą svarbiausia ne drastiškos dietos, o nuoseklūs pokyčiai ir ekspertų pagalba.

Apie vadinamąjį „seno žmogaus kvapą“ kalbama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šią temą vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Nors dažnai manoma, kad šis specifinis kvapas susijęs su prastesne higiena, mokslininkai teigia ką kita – tam tikri organizme vykstantys natūralūs procesai gali lemti išskirtinį kvapą net ir kruopščiai besirūpinantiems savimi žmonėms.

Prasidėjus birželiui pievos, miškų pakraščiai ir laukymės sparčiai prisipildo naudingų vaistažolių, kurias daug lietuvių renka arbatoms, sveikatai stiprinti ar tiesiog kasdieniam vartojimui. Žolininkė Jolanta Wittib sako, kad būtent birželis yra vienas svarbiausių metų mėnesių vaistažolių rinkėjams, tačiau perspėja – neužtenka vien žinoti, ką rinkti. Ne mažiau svarbu žinoti, kada, kur ir kaip tai daryti.

Staiga ištinęs, paraudęs ir nenumaldomai skaudantis pėdos didysis pirštas – tai klasikinis podagros požymis. Nors apie šią ligą yra girdėję daugelis, retas žino, kad šį sveikatos sutrikimą gali išprovokuoti net ir iš pirmo žvilgsnio sveika mityba. Šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė atskleidžia, kas iš tiesų sukelia šį susirgimą, kaip elgtis ištikus priepuoliui ir kokios klaidos daryti jokiu būdu negalima.

Lietuvos miškuose ir parkuose šiuo metu akį traukia ryškiai geltonos spalvos grybai, augantys tiesiai ant medžių kamienų. Nors dalis grybautojų juos puikiai pažįsta, kiti pro šalį praeina net neįtardami, kad tai – valgomoji geltonpintė, laikoma vienu įdomiausių pavasario ir vasaros pradžios grybų. Šie įspūdingi vaisiakūniai dažniausiai auga ant senų lapuočių medžių, ypač ąžuolų, gluosnių ir vaismedžių, o kai kurie sako, kad jų skonis primena vištieną.

Bijūnai jau ne vienerius metus išlieka vienomis mėgstamiausių gėlių lietuvių soduose. Jie vertinami dėl savo įspūdingų žiedų, ilgaamžiškumo ir gana nesudėtingos priežiūros. Vis dėlto ne vienas sodininkas susiduria su problema, kai vešlus augalas auga metų metus, tačiau taip ir nesukrauna žiedų. Daugiau nei dešimtmetį savo ūkyje bijūnus auginanti Renata Jančoraitė sako, kad dažniausiai dėl to kalta ne netinkama priežiūra ar trąšų trūkumas, o klaidos, padarytos dar sodinant augalą.

Nors šiuo metu Lietuvoje daugiavaikėmis laikomos visos šeimos, kuriose yra trys arba daugiau vaikų, viena mama – Izabela Stankevičienė – džiaugiasi gerokai gausesne šeimyna: ji turi net šešis vaikus, o paklausta, ar norėtų dar daugiau, tokios galimybės neatmeta.

Nors pamažu šylant orams daugelis iš mūsų pradeda prakaituoti daugiau, kartais prakaitas gali pasakyti daugiau apie mūsų sveikatos būklę, nei manome. Viskas priklauso nuo to, kaip dažnai ir net kokiu paros metu jis pasireiškia. Anot šeimos gydytojo Irmanto Aleksos, kai kurie žmonės paprasčiausiai linkę daugiau prakaituoti, nei kiti – tai nulemia genetika. Vis dėlto, kai kuriais atvejais prakaitavimas gali signalizuoti net apie labai pavojingas ligas.

Sodas daugeliui atrodo visų pirmiausia kaip grožio ir estetikos projektas, tačiau, pasak kraštovaizdžio dizainerės Joana Bakūnė, tai pirmiausia turėtų būti patogi gyvenimo erdvė. Ji įspėja – būtent neteisingi prioritetai, madų vaikymasis ir bandymas sutalpinti „viską“ į nedidelį plotą dažniausiai lemia, kad kiemas tampa ne džiaugsmu, o nuolatiniu darbu.

Santykiai retai subyra staiga – dažniausiai jie prastėja pamažu, beveik nepastebimai: mažiau pokalbių, mažiau juoko, mažiau artumo. Santykių terapeutas ir mediatorius Egidijus Meiženis sako, kad vienas pirmųjų ženklų, išduodančių emocinį atšalimą, yra jausmas, kad gyveni nebe su partneriu, o su kaimynu. Specialistas paaiškino, kokie pokyčiai santykiuose signalizuoja rimtas problemas, kada konfliktai yra normalu, o kada jau vertėtų ieškotis pagalbos kitur ar net svarstyti apie skyrybas.

Nors daugelis žmonių apie inkstų sveikatą susimąsto tik pajutę rimtesnius negalavimus, specialistai perspėja – šie organai dažnai pažeidžiami tyliai ir ilgą laiką apie problemas nepraneša jokiais ryškiais simptomais.

Vos tik pradeda šilti orai, sodus papuošia įspūdingais žiedais apsipylusios magnolijos. Dar prieš išsprogstant lapams jos nusidažo baltais, rausvais ar net sodriai purpuriniais atspalviais ir kiekvieną pavasarį vėl sukelia tikrą susižavėjimo bangą. Tačiau nors magnolijos atrodo gana egzotiškai, specialistai sako, kad sėkmingai jas auginti Lietuvoje tikrai įmanoma – svarbiausia žinoti kelias esmines taisykles.

Anot jau 10 metų mėsos nevalgančios Rugilės, dar prieš dešimtmetį vegetarizmas Lietuvoje daugeliui atrodė keistas ar net pavojingas pasirinkimas, tačiau tai nesutrukdė jai priimti tvirto sprendimo dėl savo mitybos. Rugilė Dundulytė mėsos atsisakė būdama vos šešiolikos ir, kaip pati sako, tai buvo momentinis sprendimas po internete pamatytų vaizdų iš gyvūnų skerdyklų.

Sodas – tai ne tik gėlės, veja ar kiti dekoratyvūs sprendimai. Pasak kraštovaizdžio dizainerės Danielės Vyšniauskaitės-Clark, jis atspindi mūsų gyvenimo būdą, santykį su aplinka ir net kultūrines šaknis. Danielė Vyšniauskaitė-Clark, internete prisistatanti kaip Danielė Vyšnia, dirba su sodais Lietuvoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. Ji teigia, jog lietuviai vis dar ieško savo sodo identiteto – ir dažnai daro tas pačias klaidas, kurios kartais kainuoja daug laiko, pinigų ir komforto.

Kai kaunietis Vaidas Milikauskas su drauge Danguole prieš 15 metų atvyko į seną, apleistą Danguolės močiutės sodybą, jie nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną čia jie augins šitiek įvairių augalų ir rinks derlių. Šiandien, be visų kitų augalų, ypatingo dėmesio gauna čia augančios šilauogės, kurias šio ūkelio šeimininkai saugo nuo paukščių itin unikaliu būdu.

Pavasariui įsibėgėjus daugelis suskuba puošti savo balkonus ne tik gėlėmis, bet kartais ir įvairiais valgomais augalais. Net ir mažoje erdvėje norisi suderinti estetiką bei praktiškumą, todėl svarbu žinoti, kokie augalai geriausiai tinka balkonams ir kaip juos prižiūrėti. Žurnalistė ir sodininkė Reda Narmontė pasidalijo savo asmenine patirtimi bei patarimais, kaip balkoną paversti jaukia ir žaliuojančia poilsio vieta.

Nors daugelis vis dar mano, kad ilgaamžiškumą labiausiai nulemia genai, ekspertai jau kurį laiką neigia šį mitą. Be to, daugelis galvoja, jog būtina kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių, o gerai savijautai reikia bent jau 8 valandų miego, tačiau specialistai sako, jog realybė – sudėtingesnė. Šiandien Vilniuje vykusiuose „Eurovaistinės“ žiniasklaidos pusryčiuose ekspertai pristatė Nacionalinio savijautos indekso duomenis bei paneigė kelis populiariausius mitus apie ilgaamžiškumą.

Lietuvių vestuvės per pastaruosius kelerius metus pasikeitė iš esmės – nuo planavimo įpročių iki maisto kultūros ir pačių jaunavedžių lūkesčių. Ilgametę patirtį sukaupusi sodybos savininkė Diana, šioje srityje dirbanti jau 20 metų, sako atvirai: šiandieninės šventės ne tik brangesnės, bet ir kur kas reiklesnės. „Seniau žmonės džiaugdavosi kiekviena detale. Dabar „gerai“ yra norma“, – pastebi ji.

Apie pornografijos poveikį žmogaus psichikai ir elgesiui diskutuojama jau daugelį dešimtmečių. Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad pats reiškinys nėra naujas – jis tyrinėjamas nuo praėjusio amžiaus vidurio. Tačiau šiuolaikinės technologijos pakeitė pornografijos vartojimo būdą, o kartu ir jos keliamas rizikas.

Kai daugelis jų bendraamžių dar tik svarstė apie pirmojo būsto nuomą arba įsigijimą, Mažena (28 m.) Raimundas (27 m.) Vysockiai jau planavo savo pirmojo namo statybas. Dar mokykloje susipažinusi pora šiandien kartu jau daugiau nei dešimtmetį, augina du vaikus ir gyvena pačių susikurtame name Vilniaus rajone, šalia Maženos tėvų namų.

Sukčiai Lietuvoje veikia vis rafinuočiau – kaip teigia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė, finansiniai nusikaltėliai šiandien pasitelkia ne tik melagingas SMS žinutes ar skambučius, bet ir dirbtinį intelektą, viešai prieinamą informaciją bei suklastotus interneto puslapius. Ekspertė įspėja, kad atpažinti apgaulę darosi vis sunkiau, o sukčių aukomis gali tapti net ir itin atsargūs žmonės, todėl reikia būti ypač atidiems.

Kai daugelis šeimų svajoja apie ilgesnes atostogas svetur, Vytis su savo šeima ryžosi kai kam ekstremalesnio – prieš daugiau nei dešimtmetį jie paliko savo įprastą gyvenimą Lietuvoje, pardavė verslą, automobilius ir išvyko į Tailandą be aiškaus plano. Šiandien jų gyvenimas driekiasi tarp Lietuvos ir Tailando, o svarbiausia atrasta vertybė, pasak pašnekovo, yra laikas su šeima.

Aromaterapija dažnai suvokiama labai paprastai – kaip malonus kvapas namuose ar jauki aromatinė žvakė. Vieniems tai – natūralus būdas atsipalaiduoti, kiti į ją vis dar žiūri skeptiškai, laikydami tai labiau placebo efektu nei realia pagalba organizmui. Vis dėlto aromaterapijos specialistai pabrėžia: ši praktika yra kur kas gilesnė ir apima ne tik emocinę, bet ir fizinę žmogaus savijautą.

Po penkiasdešimties daugelis žmonių ima taikstytis su nuovargiu, prastesniu miegu ar silpnesniu kūnu – esą tai natūrali amžiaus dalis. Tačiau gydytoja, endobiogenikos specialistė ir pati save taip įvardinanti ilgaamžiškumo entuziastė Gitana Lapinskaitė sako: būtent toks požiūris ir yra didžiausia klaida. Anot jos, ilgaamžiškumą labiausiai trumpina ne ligos, o kasdieniai, dažnai nepastebimi įpročiai.

Skydliaukė – nedidelė, tačiau itin svarbi liauka mūsų kūne, nuo kurios priklauso viso organizmo veiklos tempas. Sutrikus skydliaukės veiklai, jos hormonų gamybai, organizmas gali siųsti labai skirtingus signalus – nuo nuolatinio nuovargio ir svorio augimo iki nerimo, nemigos ar širdies permušimų. Kada šie simptomai tampa rimtu ženklu susirūpinti ir kaip atpažinti pirmuosius skydliaukės veiklos sutrikimus, atsako šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

Jonavos rajone, sodyboje prie miško gyvenanti Gražina Norvilienė prieš kelerius metus nė neįtarė, kad paprastas paukščių lesinimas virs išskirtiniu ryšiu su laukiniais gyvūnais, kuriuos retas pamato iš arti. Šiandien prie jos namų nuolat lankosi voverės, kurios ne tik ima maistą iš rankų, bet kartais net drąsiai įžengia į kambarį. Viskas prasidėjo nuo paukščių lesyklos Gražina pasakoja, kad neįprasta pažintis su voverėmis prasidėjo 2020-ųjų žiemą, prieš pat prasidedant pandemijai.

Sausio žvarba, daugiabučio laiptinė Vilniuje ir mįslingas rudas lagaminas, kuriame buvo kūdikis. Taip prasidėjo neįtikėtina vieno lietuvio gyvenimo istorija, kuris aprėpia kelis miestus ir visa aibę talentų bei veiklų. Šiuo metu su šeima Utenos rajone gyvenantis 53-ejų tautodailininkas Albinas Šileika sako, kad jo gyvenimas galėjo pasisukti visai kitaip, tačiau jį lydėję geri ir palaikantys žmonės ir vidinė stiprybė nulėmė kitokį kelią.

Ar sapnai apie neištikimybę reiškia, kad santykiai griūva? Kodėl sapnuojame artimųjų mirtį ar krentame iš aukščio? O ką apie mūsų vidinį pasaulį pasako sapnai apie kritimą iš didelio aukščio? Apie dažniausius ir daugiausiai emocijų keliančius sapnų scenarijus naujienų portalui tv3.lt komentuoja psichoterapeutė, psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė.

Pusryčiai jau ilgą laiką vadinami svarbiausiu dienos valgiu, tačiau šiandien vis dažniau pasigirsta priešingų nuomonių. Taigi, ar tikrai būtina valgyti ryte? Jei taip – ką rinktis, kad tai būtų ne tik skanu, bet ir naudinga organizmui? Mitybos specialistas Mantas Liekis sako, kad vieno teisingo atsakymo nėra – viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, tačiau kai kurios taisyklės galioja bene visiems.

Kurkliai – vieni nemaloniausių daržo gyventojų, galintys greitai sunaikinti augalų šaknis ir visą derlių. Nors daugelis ieško stebuklingų sprendimų, praktika rodo, kad efektyviausi metodai dažnai būna paprasti ir lengvai pritaikomi.

Testamento rašymas daugeliui atrodo kaip tolimas ar net šiek tiek nejaukus klausimas, tačiau teisininkai pabrėžia – būtent jis gali padėti išvengti šeimos konfliktų ateityje ir aiškiai apibrėžti paskutinę žmogaus valią. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, dr. Eimantas Kadys paaiškina, ką svarbu žinoti apie testamentus, paveldėjimą ir dažniausias klaidas.

Daugelis ieškodami namų ar investicinio objekto dairosi visiškai naujo, įrengto būsto, į kurį būtų galima įsikelti kuo greičiau, tačiau Laura Bernotienė pasirinko visai kitą kelią. Socialiniame tinkle „Instagram“ turinį kurianti Laura Kaune įsigijo seną, apleistą 27 kv. m butą ir per keturis mėnesius pavertė jį šviesia, jaukia erdve, kuri šiandien jau yra išnuomota. Nors projektas pareikalavo ne tik pinigų, bet ir nemažai nervų, moteris sako, kad rezultatas pranoko lūkesčius.