Pasak gydytojos,odos vėžio ir priešlaikinio odos senėjimo rizika kyla visiems, kurie ilgą laiką praleidžia lauke, o kai kurie kremai nuo saulės apsaugo toli gražu nepakankamai.
Didžiausias mitas: „Aš nesideginu, tik būnu lauke“
Pasak gydytojos, nors informacijos apie UV spindulių žalą šiandien netrūksta, daugelis žmonių vis dar neteisingai supranta, kas iš tiesų yra pavojingas buvimas saulėje.
„Vis dar pasitaiko tokių žmonių, kurie įsivaizduoja, kad degintis saulėje ir būti saulėje yra visiškai skirtingi dalykai“, – sako A. Dumbliauskienė.
Anot jos, dažnai tenka išgirsti pacientų pasiteisinimų, kad jie nesidegina, o tik sportuoja ar dirba lauke.
„Ateina jaunuolis šokoladine oda ir sako: „Aš nesideginu, bet aš sportuoju saulėje.“ Arba senjorai iki pūslių nudegusiomis rankomis sako, kad nesidegina, tik sode ravi lysves.
Tačiau ultravioletiniams spinduliams visiškai nesvarbu, ar jūs gulite gulte, ar žaidžiate tinklinį, ar dirbate sode“, – pabrėžia specialistė.
Pasak jos, būtent šis klaidingas suvokimas dažnai tampa priežastimi, kodėl žmonės nesinaudoja apsauginiu kremu nuo saulės tada, kada turėtų.
„Daugeliui lietuvių kremo nuo saulės naudojimas vis dar asocijuojasi su gulėjimu pliaže, su atostogomis. Išvažiavai atostogauti – nusipirkai kremą nuo saulės. Bet jeigu ravi daržą, žaidi krepšinį, tinklinį ar važinėji dviračiu, daugelis jau mano, kad jo nereikia. Tai yra klaida“, – sako ji.
Nudegti galima net ir debesuotą dieną
Dar vienas paplitęs mitas – kad apsiniaukęs dangus visiškai apsaugo nuo kenksmingo saulės poveikio.
Pasak A. Dumbliauskienės, ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia ir pro debesis, todėl nudegti galima net tada, kai tiesioginių saulės spindulių beveik nematyti.
„UVA spinduliai yra labai skvarbūs. Jie praeina ir per debesis, ir per stiklą. Todėl jeigu yra saulėtas sezonas, tikimybė nudegti išlieka, net jeigu saulė pasislėpusi už debesų“, – aiškina gydytoja.
Ji rekomenduoja atkreipti dėmesį į ultravioletinių spindulių indeksą, kurį paprastai galima patikrinti orų programėlėse, ir nepamiršti, kad debesuotas oras savaime nereiškia mažesnės rizikos.
Koks SPF iš tiesų apsaugo?
Kalbėdama apie apsauginius kremus nuo saulės, dermatovenerologė pabrėžia, kad ne visi SPF lygiai suteikia pakankamą apsaugą.
„Onkologinis saugumas prasideda tik nuo SPF 30. Viskas, kas yra mažiau, nėra apsauga, apie kurią kalbėtume odos vėžio prevencijos kontekste. Tai gali apsaugoti nebent nuo nudegimo iki pūslių“, – sako ji.
Vis dėlto daugeliu atvejų gydytoja rekomenduoja rinktis dar stipresnę apsaugą.
„Jeigu yra vidurvasaris, saulėtas sezonas ar vykstate į šiltus kraštus, geriausia naudoti SPF 50. Tai nėra kažkoks ekstremalus stiprumas – tai tiesiog geras standartas“, – teigia specialistė.
Ypač atsargūs turėtų būti šviesios odos, šviesaus gymio žmonės, taip pat turintys daug apgamų, o taip pat tie, kurie anksčiau sirgo odos vėžiu ar kurių šeimoje buvo odos vėžio atvejų.
Turintys kitų odos ligų turėtų saugotis dar labiau
Tiesa, padidintos rizikos grupėms priklauso ne tik žmonės, turintys daug apgamų. Pasak gydytojos, itin atsargūs turėtų būti sergantys kai kuriomis odos ir autoimuninėmis ligomis.
„Yra ligų, pavyzdžiui, vilkligė, kai žmogui apskritai nerekomenduojama būti saulėje. Yra rožinė, dar vadinama rozacija, kuri nuo saulės gali labai paūmėti.
Yra netgi alergija saulei, kai žmonės priversti dėvėti specialius apsauginius drabužius eidami į lauką saulėtą dieną“, – vardija ji.
Dar viena grupė – žmonės, turintys pigmentinių dėmių ar melazmą.
„Jeigu žmogus turi odos dėmių, vadinamų melazmomis, jam dažnai nepakanka nei SPF 30, nei paprasto SPF 50. Reikia labai atsakingos apsaugos ir papildomų fizinių priemonių – skrybėlių, veido dengimo“, – aiškina gydytoja.
Kada apgamas jau turėtų kelti nerimą?
Specialistė ragina reguliariai stebėti savo odą ir nepraleisti ant jos esančių darinių pokyčių. Pasak jos, svarbiausias signalas – naujai atsiradęs darinys arba pakitęs senas apgamas.
„Jeigu kažkas naujo atsirado, ko anksčiau nebuvo, arba tai, kas buvo, pradėjo keistis, tai jau ženklas pasirodyti gydytojui“, – sako A. Dumbliauskienė.
Ji primena vadinamąją „ABCD“ taisyklę, padedančią atpažinti pakitusius apgamus:
- A – asimetrija;
- B – nelygūs ar pakitę kraštai (angl. borders);
- C – spalvos pokyčiai (angl. color);
- D – didėjantis skersmuo (angl. diameter).
Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad pakitęs darinys dar nereiškia vėžio: „Ne kiekvienas pakitęs odos darinys jau yra melanoma. Labai dažnai žmones tiesiog nuraminame.
Būna visiškai gerybinių pakitimų, pavyzdžiui, seborėjinė keratozė, kuri gali atrodyti gana grėsmingai, tačiau nėra nei kiek pavojinga.“
Saulė sendina odą greičiau nei daugelis įsivaizduoja
Nors odos vėžio rizika dažniausiai minima kalbant apie apsaugą nuo saulės, gydytoja primena ir kitą svarbią problemą – priešlaikinį odos senėjimą.
Anot jos, ultravioletiniai spinduliai ardo kolageno tinklą odoje, o šių pokyčių pasekmės dažnai išryškėja tik po daugelio metų.
„Jeigu vaikystėje ar jaunystėje oda buvo nuolat nudeginama saulėje, kolageno tinklas jau suyra. Net jeigu dabar jau dešimt metų labai saugotės, anksčiau padaryta žala niekur nedingsta“, – sako dermatovenerologė.
Todėl specialistė ragina į apsaugą nuo saulės žiūrėti ne tik kaip į būdą išvengti odos vėžio, bet ir kaip į investiciją į sveikesnę bei jaunesnę odą ateityje.
„Mes visi sensime. Klausimas tik vienas – ar sensime sveikai ir gražiai, ar oda bus daugelį metų žalojama ultravioletinių spindulių“, – apibendrina gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
tie kremai tai tik reklama,jei žmogus dirba fizinį darbą-tai kaip tą kremą prakaituodamas tepliosies,kas iš to, kažin ar kelininkai rudi rudi naudoja kremus?
Puola ir pensininkai,o paskui sveikatos problemos ir kviečiama greitoji.
