Šiandien vienkiemyje, gamtos apsuptyje gyvenanti moteris pasakoja apie moterų tarpusavio pagalbą, kodėl Lietuvoje apie gimdymą namuose vis dar kalbama „puse lūpų“, bei apie laimę atitrūkus nuo miesto šurmulio.
Tiesa, ne visi specialistai sutinka, jog gimdyti namuose – saugu. Apie tai naujienų portalui tv3.lt pakomentavo ir Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė Violeta Staniulevičienė, kurios teigimu gimdymas namuose gali būti saugus tik tokiu atveju, jei šalia yra licencijuoti medikai.
Sena svajonė, kuri pagaliau išsipildė
Prieš išsikraustydama į kaimą Viktorija gyveno Vilniuje, dirbo projektų vadove, augino vaikus. Tačiau mintis apie gyvenimą gamtoje, be miesto šurmulio, ją lydėjo jau labai seniai.
„Visą laiką norėjau į kaimą, ypač vaikams gimus. Tai buvo mano sena svajonė. Planavom ilgai, tiesiog pavyko įgyvendinti negreit“, – pasakoja ji.
Šiandien ji su vyru gyvena vienkiemyje, šalia miško, prie upelio, ir augina devynerių sūnų ir vienuolikmetę dukrą. Viktorija sako, kad gyvenimo kaime realybė ne tik nenuvylė, bet ir pranoko visus turėtus lūkesčius: „Manęs atsikrausčius į kaimą niekas nešokiravo ir netrikdė, priešingai – mane kur kas labiau trikdė miestas. Aš ir iki tol maniau, kad kaime bus smagu, bet kad bus taip gera – net neįsivaizdavau.“
Viktorija pabrėžia, kad neatpažįstamai pasikeitė ne tik jos, bet ir vaikų gyvenimas: „Gyvenimas mieste ir gyvenimas gamtoje – kategoriškai skirtingi dalykai. Jie auga gamtos apsuptyje, be taršos, be automobilių, be jokių kitų modernaus pasaulio dirgiklių, tokių kaip planšetės ir vaizdo žaidimai.“
Persikėlimas į kaimą Viktorijai atnešė ir dar vieną netikėtą dovaną – pirtį prie upelio, kurią ji vadina „juodąja pirtimi“. Ji ir tapo moters nauja veikla.
„Ji vadinasi juodąja tik todėl, kad iš vidaus yra juoda. Tai nėra jokia atskira pirties rūšis – tiesiog reikėjo kažkaip pavadinti“, – šypsosi ji.
Vis dėlto, pasak Viktorijos, pirtis išskirtinė tuo, kad joje įrengta periodinio kūrenimo krosnis – tradicinė lietuviška sistema, primenanti tikrą mūsų protėvių kūrentą dūminę pirtį.
Šią vietą Viktorija nusprendė atverti ir kitiems. Žmonės gali išsinuomoti pirtį, o kartais organizuojamos ir bendros pirtys tiems, kurie nenori ar negali nuomotis visos erdvės vieni: „Žmonės atvažiuoja čia tiesiog išsimaudyti. O kai maudosi kartu – natūraliai susipažįsta vieni su kitais. Tai smagus laikas, sveikatingumas ir bendrystė.“
Sprendimas vaikus gimdyti namuose
Dar viena jautri ir svarbi Viktorijos gyvenimo dalis – sprendimas abu vaikus gimdyti namuose. Ji pasakoja, kad iki pirmojo nėštumo apie gimdymą apskritai daug negalvojo, tačiau pastojusi pajuto aiškų vidinį klausimą:
„Aš niekada nesu gulėjusi ligoninėje, esu visiškai sveikas žmogus. Vykstu pas gydytojus labai retai, tik jei reikia tvarkyti dantis ar pasidaryti tyrimą. Ir man pasirodė keista, kad turiu važiuoti į ligoninę tam, kad pagimdyti vaiką... Vilktis tą chalatą, dalyvauti medicinos sistemoje, kai tai – toks natūralus kūno procesas.“
Pradėjusi plačiau domėtis, ji suprato, kad daugelyje pasaulio šalių gimdymas namuose yra laikomas gana įprasta praktika – žinoma tik tokiu atveju, jei nėštumas nekomplikuotas: „Supratau, kad tai yra visiškai saugu, normalu ir puiku.“
Tuo metu Lietuvoje (2014 ir 2016 m., kai Viktorija laukėsi savo vaikų) medicininė pagalba gimdant namuose nebuvo reglamentuota jokiais įstatymais, tad oficialiai medikai padėti negalėjo. Vis dėlto, jau ir tada veikė moterų bendruomenės, kuriose buvo dalijamasi patirtimi ir siūloma moteriška tarpusavio pagalba gimdyvėms.
Per pirmąjį gimdymą pas Viktoriją į namus, tuo metu dar Vilniaus senamiesčio bute, atvyko viena patyrusi moteris, kuri padėjo priimti kūdikį. Žinoma, kartu buvo ir Viktorijos vyras.
„Ta man padėjusi moteris nebuvo tiesiog gydytojas, kuris atskuba ir išskuba. Tai buvo tikra moterų tarpusavio draugystė – padėjo, nuramino, išvirė arbatos, vėliau padėjo susitvarkyti tiek erdvę, tiek apsivalyti kūną.
Aišku, viskas nebuvo taip paprasta, nes gyvenant bute viskas girdisi kaimynams, o gimdymas neapsieina be garsų, triukšmo. Abu mano vaikai gimė vasarą, todėl per gimdymą buvo labai karšta ir norėjosi atsidaryti langus, o tuomet riksmai girdisi ir gatvėje“, – pasakoja ji.
Vis dėlto, ji teigia visiškai nesigailinti šio savo sprendimo.
Apie rizikas ir medicininę sistemą
Viktorija pabrėžia, kad gimdymas namuose galimas tik esant nekomplikuotam nėštumui. Tačiau ji gana kritiškai vertina standartizuotą požiūrį, kuriuo vadovaujamasi ligoninėse: „Pagal Lietuvos medicinos sistemą, mano pirmas nėštumas jau būtų buvęs laikomas komplikuotu. Tikriausiai, būčiau guldyta į stacionarą, gimdymas būtų buvęs skatinamas.“
Ji pasakoja, kad pagal oficialius skaičiavimus ji buvo laikoma „pernešiojusia“ vaikelį, nors pati tiksliai žinojo savo pastojimo datą ir žinojo, kad kūnas dar tiesiog nepasiruošęs: „Ligoninėje jau būčiau buvusi indukuojama, o tada – nuskausminimai, didesnė cezario pjūvio rizika.“
Ji taip pat pabrėžia, jog ligoninėse kur kas griežčiau vertinami ir kiti gimdymo aspektai, taigi daug daugiau moterų jaučia baimę, kad su jų vaikeliu kažkas ne taip. Pasak pačios Viktorijos, kiekviena moteris ir nėštumas yra unikalus, todėl nereikėtų tikėtis, kad visi procesai visada vyks identiškai:
„Kai gimdymas vyksta natūraliai, jis kartais gali prasidėti net 24 valandos ar daugiau po vaisiaus vandens nubėgimo. O oficialioje medicinos sistemoje tai jau laikoma problema, gimdymas būtų skatinamas, jei neprasidėjo per pirmas 12 valandų.“
Viktorija pasakoja, jog vienas iš jos vaikų gimė su virkštele, apsisukusia aplink kaklą, tačiau tai buvo greitai ir paprastai išspręsta be jokių neigiamų pasekmių: „Tai gana dažnas atvejis, kuris retai baigiasi rimtomis komplikacijomis. Bet ligoninėje tai galėjo būti pateikta kaip didelė, net mirtina rizika.“
Įstatymo pokyčiai ir šiandieninė situacija
2019 metais Lietuvoje buvo įteisinta galimybė medikams oficialiai teikti pagalbą gimdyvėms, gimdančioms namuose. Tačiau praktikoje tokių paslaugų vis dar labai mažai, o jei jos yra – tai labai ribotos:
„Šiuo metu Vilniuje veikia tik viena moterų, padedančių gimdyvėms namuose, komanda – „Unda“. Tai labai profesionalios, kvalifikuotos moterys, tačiau net ir čia yra taikomas reikalavimas gyventi ne toliau kaip 30 minučių nuo Santaros klinikų. Tik tokiu atstumu gyvenančios moterys gali sulaukti profesionalų pagalbos.“
Pasak Viktorijos, nepaisant to, kad oficialių paslaugų sulaukti daugumoje vietų neįmanoma, dalis moterų ir toliau gimdo namuose neoficialiai, pasitikėdamos uždaromis bendraminčių bendruomenėmis ir asmeninėmis patirtimis.
Kalbėdama apie gimdymą, Viktorija įvardina jį dviem paprastais žodžiais: tai ir rimta, ir paprasta vienu metu.
„Tai, vis dėlto, yra gyvybė, todėl, žūrima labai rimtai. Bet kartu – tai ir natūralus procesas, kuris yra iš esmės visiškai paprastas“, – savo mintį paaiškina ji.
Akušerė: gimdymas namuose galimas, tačiau be specialistų pagalbos – pavojingas
Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė V. Staniulevičienė sako, kad nors gimdymas namuose Lietuvoje kartais pasirenkamas, tai nėra labai dažnas reiškinys. Pasak jos, nemaža dalis moterų, kurios iš pradžių planuoja gimdyti namuose, galiausiai vis dėlto atvyksta į ligoninę.
„Negalima pasakyti, kad labai daug moterų nori gimdyti namuose. Dažnai nutinka taip, kad prasidėjus reguliariai gimdymo veiklai ir sustiprėjus sąrėmiams, kurių moteris nebegali pakelti, ji vis tiek vyksta į ligoninę užbaigti gimdymo“, – pasakoja akušerė.
Vis dėlto yra ir moterų, kurios sąmoningai planuoja gimdymą namuose. Dažniausiai tai būna ne pirmą kartą gimdančios moterys, turinčios ankstesnės patirties ir iš anksto aptarusios tokį sprendimą su specialistais.
Pasak V. Staniulevičienės, Lietuvoje gimdymas namuose gali būti organizuojamas tik su licencijuotų specialistų pagalba. Tokias paslaugas teikia kelios organizacijos, turinčios tam reikalingus leidimus ir bendradarbiaujančios su gydymo įstaigomis – „Unda“ bei „Mamisėlis“.
Tokiu atveju gimdyme dalyvaujančios akušerės yra pasiruošusios stebėti gimdymo eigą ir, kilus komplikacijoms, užtikrinti, kad moteris būtų kuo greičiau pervežta į gydymo įstaigą.
Vis dėlto, akušerės teigimu, net ir tokiais atvejais gimdymas namuose nėra visiškai nerizikingas.
Rizika gali kilti tiek moteriai, tiek naujagimiui
Didžiausią nerimą specialistei kelia situacijos, kai moterys nusprendžia gimdyti namuose visiškai savarankiškai – be akušerės ar gydytojo priežiūros, o tik su draugių ar vyro pagalba.
„Jeigu prie savęs neturite specialisto, kuris tikrai išmano šią sritį, ir jei gimdymas neprasideda spontaniškai labai greitai, tikrai rekomenduočiau vykti į ligoninę“, – pabrėžia V. Staniulevičienė.
Anot jos, šiuolaikinė medicina suteikia galimybes gimdyti saugiai ir kartu išlaikyti didesnę kontrolę dėl sprendimų, susijusių su naujagimiu.
„Jeigu moteriai nepatinka ligoninės aplinka ar ji nenori tam tikrų procedūrų, pavyzdžiui, skiepų naujagimiui, po gimdymo galima parašyti atsisakymą ir gana greitai vykti namo – kad ir po šešių valandų“, – paaiškina specialistė.
Gimdymas – per daug sudėtingas procesas, kad vyktų be medikų
Akušerė pabrėžia, kad gimdymas yra sudėtingas ir nenuspėjamas procesas, kuriame gali kilti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui.
„Šiais laikais mes dėl bet kokių medicininių procedūrų kreipiamės į specialistus – gydome dantis, tikriname akis, ausis. Net auskarą į ausį veriamės pas specialistą“, – sako ji.
Todėl, anot jos, sunku suprasti sprendimą gimdyti namuose visiškai be medicinos specialistų pagalbos.
„Gimdymo metu moteris atsako ne tik už save, bet ir už savo naujagimį. Nemanau, kad visiškai be išmanančio žmogaus gimdyti namuose yra saugu“, – reziumuoja V. Staniulevičienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
