Martyna Čibonytė

Lietuvoje vis dar gaji tradicija po vizito pas gydytoją atnešti saldainių dėžutę, kavos, pyragą ar gėlių puokštę kaip padėkos gestą. Tačiau šiais laikais panašūs veiksmai dažnai prilyginami kyšiams – ar tai tikrai tik nuoširdi padėka, ar neetiškas atlygis? Etiketo specialistė Alvyda Jasilionytė sako, kad svarbiausia yra ne pati dovana, o jos kontekstas ir forma.

Klausos haliucinacijos visuomenėje vis dar apgaubtos mitais – vieni jas romantizuoja kaip „vidinę kelionę“, kiti laiko visiškai beviltiška būsena, kurios išgydyti praktiškai neįmanoma. Tačiau, kaip pabrėžia gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė, tai – rimtas simptomas, kurio ignoruoti negalima.

Nuolatinis užkandžiavimas daugeliui tampa įprasta kasdienybės dalimi – „kažką pakramsnoti“ ranka kyla net tada, kai fizinio alkio nejaučiame. Vieni tai aiškina greitu gyvenimo tempu, kiti – silpna valia, tačiau specialistai sako, kad priežastys dažnai kur kas gilesnės, o užkandžiavimas  – ne tokia baisi nuodėmė, kokia dalis žmonių jį laiko. Vis dėlto, nuolatos užkandžiauti nėra itin geras įprotis – ilgainiui jis gali sukelti ir sveikatos problemų bei prisidėti prie antsvorio didėjimo.

Prieš maždaug dešimt metų klaipėdietės Renatos gyvenimas apsivertė vos per kelias dienas – ji neteko visų plaukų, taip pat ir antakių bei blakstienų. Diagnozė – alopecija – tapo negailestinga ir savivertei. Šiandien Renata Ačaitė atvirai pasakoja apie patirtą sveikatos sistemos abejingumą, neprašytus žmonių komentarus ir savo ilgą vidinį kelią link susitaikymo su retai visuomenėje aptariama diagnoze. Simptomus suprato ne iš karto Renata sako, kad gamta – jos didžiausia vertybė ir aistra.

Pavasario pradžioje dažnai pasigirsta kalbos apie vadinamąjį skrandžio gripą – nemalonų susirgimą, kuris neretai išguldo ne vieną šeimos narį. Kaune dirbanti gydytoja Kristina Lebedevaitė, internete aktyviai užsiimanti sveikatos švietimu, sako, kad nors pavadinimas klaidinantis, pati liga – itin dažna ir sezoninė, o svarbiausia žinoti, kaip ją atpažinti ir tinkamai gydyti.

Kaunietis verslininkas Matas Barzdžius įrodė, kad net ir itin prastos būklės butas gali tapti patraukliu nuomos objektu. Vos per pusantro mėnesio jis atnaujino apleistą 31 kv. m būstą ir rado jam nuomininką – o viso projekto sėkmę lėmė ne tik patirtis, bet ir gebėjimas skaičiuoti bei priimti rizikingus sprendimus. Jau ne pirmas atnaujintas butas Nors daugeliui toks projektas gali atrodyti sudėtingas, pačiam M. Barzdžiui tai – ne naujiena.

Brutali 31-erių paramediko mirtis sukrėtė visą Lietuvą – dingusio vyro kūnas rastas užkastas, kaip pranešama, galimai suvyniotas į batutą. Ši istorija tampa dar jautresnė dėl to, kad vyras paliko du mažamečius vaikus. Psichologas dr. Marius Daugelavičius sako, jog staigios ir netikėtos artimojo netektys yra vienos sunkiausių, o jų pasekmės gali lydėti ilgai. Milžiniškas smūgis ir trauma Psichologas dr.

Pirmieji pranešimai apie į Lietuvą sugrįžusias gegutes šiemet pasirodė kiek anksčiau nei įprasta ir sukėlė diskusijų – ar tai jau tikras ankstyvo pavasario ženklas? Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad nors tokie ankstyvi grįžtančių paukščių pastebėjimai gali atrodyti neįprasti, jie turi aiškų paaiškinimą ir neturėtų kelti nuostabos.

Išlauže įsikūrusi Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija, veikianti buvusiame grafų Tiškevičių dvare, sulaukė išskirtinio naujo gyventojo. Parapijos kunigas Vilius Sikorskas gimtadienio proga gavo simboliškai dvarui itin tinkančią dovaną – povą, kuris nuo šiol gyvens šioje istorinėje vietoje. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintas vaizdo įrašas sulaukė dėmesio, o pats kunigas naujienų portalui tv3.lt sako, kad ši istorija prasidėjo nuo naujos draugystės.

Daugelis porų susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais ne todėl, kad jiems trūktų meilės vienas kitam, o todėl, kad jie pamiršta pagrindinę darnaus ryšio taisyklę – atvirą ir sveiką tarpusavio komunikaciją. Santykių ekspertė Vilma Šiaučiūnienė įvardija kelias pagrindines santykių klaidas, kurios dažnai sugriauna net ir gražiausius ateities planus: nuo noro kontroliuoti partnerį iki destruktyvios „nekalbadienių“ praktikos.

Kapų dengimas akmens skalda Lietuvoje sparčiai populiarėja, tačiau specialistai įspėja – tai nėra universalus sprendimas visoms kapavietėms. Kada verta rinktis šį dengimo būdą, o kada geriau pasvarstyti apie kitus variantus? Apie tai pasakoja kapų dengimo įmonės „Ponas akmuo“ prekybos aikštelės vadovas Simonas Tamošauskas. Estetika ir mažiau priežiūros – pagrindiniai privalumai Pasak S. Tamošausko, akmens skalda dažniausiai pasirenkama dėl dviejų priežasčių – estetikos ir praktiškumo.

Pavasaris – pats metas galvoti apie braškių sodinimą, tačiau, kaip sako sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė, didžiausia klaida – skubėti tai daryti pagal kalendorių, o ne pagal gamtą. Ji įspėja: netinkamas braškių sodinimo laikas, perdėtas tręšimas ar tiesiog nepakankamas laistymas gali kainuoti visą būsimą derlių.

Planuojamas draudimas Lietuvos nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais pastaruoju metu kelia daug diskusijų. Vieni tai vadina pertekliniu ribojimu, kiti – būtinu žingsniu saugant jaunimo emocinę sveikatą. Psichologas Edvardas Šidlauskas įsitikinęs: visuomenė jau turi pakankamai signalų, kad delsimas uždrausti socialinių tinklų naudojimą vaikams gali kainuoti brangiai.

Vieniša trijų vaikų mama, naktinės pamainos medienos fabrike, braškių laukai Švedijoje, valomos laiptinės ir butai, sudaužyta mašina, skolos ir nuolatinis nuovargis. Dar prieš kelerius metus taip atrodė Juditos Mikalauskaitės-Smilgienės, savamokslės šukuosenų meistrės kasdienybė. Šiandien ji gyvena Vilniuje, kuria meniškas šukuosenas, dalyvauja vaikų šventėse kaip „Princesė Fėja“ ir planuoja atidaryti savo šukuosenų mokyklą.

Iš pirmo žvilgsnio lietuviai pasirodė šalti ir atsiriboję, tačiau netrukus ši šalis atsiskleidė visiškai kitomis spalvomis  – taip savo patirtį Lietuvoje prisimena iš Taivano kilusi studentė Lihuei. Kauno technologijos universitete (KTU) studijavusi mergina sako, kad gyvenimas čia ją nustebino ne tik akivaizdžiais kultūriniais skirtumais, bet ir netikėtu žmonių gerumu, kurio nesitikėjo atvykdama į šaltą ir nepažįstamą kraštą.

Artėjant Velykoms, daugelis lietuvių prisipažįsta – gausiai nukrautas šventinis stalas dažnai baigiasi persivalgymu. Tačiau tai, kas atrodo kaip nekaltas maisto „padauginimas“, iš tiesų yra rimtas išbandymas visam organizmui. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė paaiškina, kas vyksta mūsų kūne, kokie simptomai signalizuoja apie ribos peržengimą valgant ir kaip sau padėti per šias Velykas nepakenkiant sveikatai.

Jaunas vilnietis Stasys Morkūnas šiandien ligoninėje kovoja su sunkia infekcija ir komplikacijomis po operacijų. Jo teigimu, viskas prasidėjo nuo, atrodytų, paprastos diagnozės, tačiau situacija peraugo į gyvybei pavojingą būklę, kuri, anot jo, nėra tinkamai gydoma. „Šiuo metu guliu ligoninėje, tačiau vietoje gydymo aš lėtai mirštu“, – viešai skelbia jis. Savo istoriją tv3.lt naujienų portalui papasakojęs Stasys sako tikintis, kad viešumas padės pagaliau sulaukti realios pagalbos.

Artėjant Velykoms, daugelis skuba ieškoti kuo kūrybiškesnių būdų dažyti margučius, tačiau ne visi šie būdai – saugūs sveikatai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja – kai kurios populiarios kiaušinių marginimo priemonės gali sukelti apsinuodijimą ar alergines reakcijas, o net ir natūralūs metodai ne visada yra tokie nekalti, kaip atrodo.

Lietuvos muzikos pasaulyje neseniai nuskambėjo džiugi žinia. Atlikėjai Dainotas Varnas ir Ieva Barbora Juozapaitytė susituokė. Apie svarbų gyvenimo įvykį pora pranešė labai santūriai – socialiniuose tinkluose pasidalijo vestuvine nuotrauka ir trumpu įrašu „Varnai. 2026 02 21“. Nors vestuvės vyko be didelio viešumo, pats atlikėjas neslepia džiaugsmo ir sako, kad toks sprendimas buvo sąmoningas – pora norėjo šią dieną išgyventi ramiai ir be didelio šurmulio.

Vitaminas C dažnai siejamas su peršalimo prevencija ir imunitetu, tačiau jo reikšmė organizmui kur kas platesnė. Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa teigia, kad rimtos vitamino C stokos pasekmės šiandien yra retos, tačiau visiškai išnykusios – ne. Net ir šiuolaikiniame pasaulyje pasitaiko retos, senos ligos atvejų, susijusių su itin prasta mityba.

Molėtuose gyvenantis tautodailininkas Albinas Dimskas į kūrybą atėjo ne iš dailės mokyklos ar studijų, o iš įgimto noro kurti. Jis jau daug metų drožia mitines būtybes ir kaukes, restauruoja senus baldus su spalvingais lietuviškais motyvais ir dalyvauja parodose bei mugėse, nors pagrindinė jo profesija – visai nesusijusi su menu. „Vieni vaikystėje sportuodavo, o aš užsiimdavau tapyba, – pasakoja Albinas, – o paskui perėjau jau prie medžio, pradėjau drožinėti.

Viena nemaloniausių šaltuoju sezonu pasireiškiančių ligų – plaučių uždegimas. Ši klastinga liga puola tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, ir gydyti ją kur kas sunkiau, nei paprastą peršalimą. Kaip laiku identifikuoti ir tinkamai gydyti plaučių uždegimą, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.

Ilgamečiai sutuoktinių santykiai dažnai atrodo stabilūs ir tvirti, tačiau būtent po kelių dešimtmečių kartu daug porų susiduria su rimtais iššūkiais. Santykių ekspertė Vilma Šiaučiūnienė sako, kad apie 40–50 gyvenimo metus santykius ima veikti ne tik kasdienybės rutina, bet ir abiejų partnerių biologiniai pokyčiai bei besikeičianti šeimos dinamika. Pasak jos, dažna vyresnių porų klaida – visiškai susitelkti į vaikus ir pamiršti vienas kitą, o tai ilgainiui gali nutolinti partnerius.

Artėjant Velykoms daugelis ieško naujų idėjų, kaip šventinį stalą papuošti išskirtiniais margučiais. Socialiniuose tinkluose aktyvi lietuvė, „Tupperware“ prekės ženklo atstovė Eglė Bložienė jau ne vienerius metus dalijasi kūrybiškais kiaušinių marginimo būdais savo „Facebook“ ir „TikTok“ platformose. Jos eksperimentai su netikėtais ingredientais įkvepia išbandyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįprasta – nuo raudono vyno iki brokolių bei arbatos.

Daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos politikoje praleidusi 74-erių Birutė Vėsaitė šiandien kalba ne tik apie darbą Seime, bet ir apie tai, kas lieka už jo ribų.  Nuo santykių su šeima ir anūkais iki paprastų kasdienybės malonumų – daržo, kelionių ir buvimo gamtoje – ji atskleidžia, kaip per metus keitėsi jos gyvenimas ir kaip šiuo metu atrodo jos ir vyro Edmundo Miliučio kasdienybė.

Nugaros skausmas – vienas dažniausių nusiskundimų šeimos gydytojo kabinete. Tačiau, pasak gydytojo Irmanto Aleksos, ne kiekvienas maudimas reiškia tą patį. Kartais tai – paprastas raumenų pertempimas ar nuovargis nuo sėdimo darbo, o kartais organizmo siunčiamas signalas apie rimtesnes ligas, kurias svarbu atpažinti laiku. Kyla dėl įvairiausių priežasčių „Dažniausiai pacientai skundžiasi raumeninio pobūdžio nugaros skausmais – vadinamosiomis raumeninėmis dorsalgijomis ar mialgijomis.

Alytų ir visą Lietuvą vakar sukrėtė brutali ataka – peiliu buvo sužalotas futbolo klubo „Dainava“ žaidėjas iš Nigerijos Obi Jeremiah Chinonso. Nors sportininkas išgyveno ir jo gyvybei šiuo metu pavojus negresia, jis jau išleistas iš ligoninės, įvykis sukėlė ne tik užuojautos ir užpuoliko veiksmų pasmerkimo bangą, bet ir atvėrė tamsesnę visuomenės pusę.

Pavasariui tik prasidėjus ir nutirpus beveik visam sniegui, soduose prasideda pirmieji metų darbai. Tiesa, kai kurių augalų sodinimui dar gerokai per anksti, o kai kurių darbų svarbu nepraleisti, kol orai dar smarkiai neatšilo.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vis labiau šylant orams ugniagesiai gelbėtojai vis dažniau sulaukia pranešimų apie įlūžusius žmones ar gyvūnus. Specialistai perspėja, kad nors kai kurių ežerų viduryje ledas dar gali būti pakankamai storas, pavojingiausia vieta yra pakraščiai, kur jis tirpsta pirmiausia. Situaciją naujienų portalui tv3.lt pakomentavo Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rolandas Pumputis, kurio teigimu – ledas su kiekviena diena vis silpnėja.

Mezgimas – lėtas, greitame šių dienų pasaulyje dažnai pamirštamas hobis – šiandien vėl tampa socialinės jungties, savotiškos terapijos ir net pilietinės žinutės forma. Viena ryškiausių šio reiškinio balsų Lietuvoje – mezgėja, bendruomenių telkėja ir „mezgimo ambasadore“ vadinama Daumantė Strelčiūnienė. Dviejų vaikų mama D. Strelčiūnienė atvirai kalba apie „kraftyvizmą“, atsakingą komunikaciją ir moterų bendrystę.

Kai prieš beveik dešimtmetį Povilas Gudelis „YouTube“ platformoje pamatė Japonijoje statomus kupolinius namus iš putų polistirolo, jis nė nemanė, kad tokie statiniai greit taps jo paties gyvenimo veikla. „Pagalvoju – kas Lietuvoje tai daro? Pradėjau žiūrėti ir supratau, kad beveik niekas“, – prisimena jis. Šiandien, pasak P. Gudelio, kupoliniai namai Lietuvoje jau nebe egzotika, o alternatyva tiems, kurie nori gyventi kitaip – tiek architektūrine, tiek gyvenimo būdo prasme.

Jei reguliariai pabundate tarp 2 ir 3 valandos nakties ir po to sunkiai užmiegate, tai gali būti ne atsitiktinumas, o svarbus organizmo siunčiamas signalas. Sveikatos ekspertas įspėja, kad tokie naktiniai prabudimai kartais gali signalizuoti apie organizmo sutrikimus – nuo hormonų disbalanso iki tam tikrų mineralų trūkumo, rašoma mirror.co.uk. Hormonų ritmas gali būti sutrikęs Sveikatos temomis kalbantis ekspertas dr.

Daugeliui pažįstama situacija – patiriant stresą, įtampą ar liūdesį, ranka tarsi pati tiesiasi prie maisto, nors fizinio alkio nejaučiame. Tai – emocinis valgymas, kuris, nors ir nėra savaime blogas ar pavojingas, ilgainiui gali tapti rimta problema. Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė Ingrida Augutė sako, kad svarbu suprasti, kada emocinis valgymas tampa įpročiu ar signalu, jog verta ieškoti pagalbos.

Pastarosiomis savaitėmis Artimuosiuose Rytuose vykstant kariniams veiksmams bei stiprėjant geopolitinei įtampai visame regione, daliai lietuvių kyla klausimas – ar verta atšaukti suplanuotas keliones į pamėgtas kurortines kryptis? Kelionių agentūros „Kelionių akademija“ pardavimų vadovė Lina Vaicekevičienė papasakojo naujienų portalui tv3.lt apie dabartinę situaciją kelionių rinkoje bei patarė, ką turėtų daryti turintys bilietus į Egipto bei Turkijos kurortus.

Ričardas Savickas jau ne vienerius metus veža paramą į Ukrainą, organizuoja logistiką, rūpinasi kariais ir civiliais, tačiau per vieną sprogimą Pokrovske jo gyvenimas smarkiai pasikeitė – vyras neteko kojos. Tiesa, net ir po šios traumos jis nesustojo – sugrįžo į karo zoną, tęsia misijas ir savo tvirta laikysena tampa pavyzdžiu kitiems. Už savo drąsą, pilietiškumą ir nenutrūkstamą pagalbą Ukrainai šiemet jis nominuotas „Lietuvos garbės“ apdovanojimui.

Buvusi „Eurovizijos“ dalyvė, socialinių mokslų daktarė Laura Čepukaitė pastaraisiais metais viešumoje kalba visai ne apie muziką, o apie mitybą. Kartu su savo vyru virtuvės šefu Liutauru Čepracku ji propaguoja vadinamąją mėsavalgio dietą – mitybą, paremtą vien gyvūninės kilmės produktais.

Vos prieš metus pirmą kartą išbandytas vėlimas iš vilnos šiandien vilnietei Evelinai Dvojakovskajai atneša daugybę užsakymų ir kartais net kelių mėnesių laukimo eilę norintiems įsigyti vieną iš jos kūrinių. Mažytės – 10 centimetrų, o kartais vos 1,5 cm dydžio – naminių gyvūnėlių miniatiūros žmonėms tampa ne tik nauja interjero detale, bet kartais ir jautriu prisiminimu apie mylimus augintinius, kurie jau paliko šį pasaulį.

Po ilgos ir varginančios darbo dienos kai kuriems gerai pažįstamas noras „atsijungti“ – išgerti taurę vyno, alaus ar stipresnio gėrimo, kad atsipalaiduotų. Vieniems tai atrodo nekaltas vakaro ritualas, kitiems – būtinybė, be kurios tampa nebeįmanoma nurimti. Kada alkoholis tampa pavojingu emociniu ramsčiu, kodėl šis įprotis taip plačiai paplitęs ir kaip pradėti jį keisti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas.

Ar vaikas jau pasirengęs pirmai klasei? Klausimas, kokių įgūdžių turi turėti septynerių metų vaikas, daugeliui tėvų tampa aktualus artėjant mokyklai. Vieni skuba mokyti vaikus skaityti, kiti – skaičiuoti, tačiau vaikų psichologė Asta Jakonienė sako, kad svarbiausi dalykai slypi kitur. „Labai dažnai tėvai galvoja: jeigu vaikas jau moka skaityti, pažįsta raideles – yra pasiruošęs mokyklai.

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje buvo girdėti kalbų apie įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose po ledu dūstančias žuvis, tačiau ne visi žino, kodėl tai vyksta ir kaip galima joms padėti. Be to, nors kai kuriems atrodo, kad tai tik žiemos reiškinys, gamtininkas Deividas Makavičius sako, jog deguonies trūkumas vandenyje gali ištikti ir vasarą, o tikrosios problemos dažnai slypi pačiose telkinių sąlygose, kurias galima pagerinti.

Gyvenimas vilkiko kabinoje daugeliui atrodo kaip iššūkis, skirtas tik ištvermingiems vyrams. Tačiau Živilė Mirauskaitė Mačiulienė jau 13 metų kartu su savo vyru važinėja Europos keliais ir sako, kad nieko šiame darbe nenorėtų keisti. Nuo pirmojo pabandymo vairuoti vilkiką Lenkijos kelyje iki savo „mini namų“ kabinoje ir moterų bendruomenės feisbuke – jos istorija griauna įsisenėjusius stereotipus apie vilkikų vairuotojų profesiją.

Šeštadienį, vasario 28-ąją, po to, kai Izraelis sudavė prevencinius smūgius Iranui, o Iranas pradėjo atsakomąsias atakas prieš JAV karines bazes regione, įtampa persimetė ir į Jungtinius Arabų Emyratus. Buvo uždaryti oro uostai, atšaukti skrydžiai, o šimtai keliautojų liko įstrigę Dubajuje. Tarp jų – chirurgas Mykolas Liubauskas ir jo žmona Vaida, skridę namo iš Zanzibaro su trumpu, vos trijų valandų persėdimu Dubajuje. Praėjo jau dvi dienos, o pora vis dar nežino, kada galės grįžti namo.

Inkstai – tai du pupelės formos organai, kasdien atliekantys gyvybiškai svarbų darbą mūsų organizme. Jie filtruoja kraują, pašalina iš organizmo toksinus ir perteklinius skysčius, reguliuoja elektrolitų pusiausvyrą, kraujospūdį bei prisideda prie bendros organizmo homeostazės. Sutrikus jų funkcijai, organizme ima kauptis medžiagos, kurios turėtų būti pašalintos – taip vystosi inkstų nepakankamumas.

Ko gero daugeliui yra tekę girdėti, kad vitamino D trūkumą patiria kone visi lietuviai. Tačiau ar žinome, kas iš tiesų nutinka organizmui, kai trūksta šio vitamino, ir iš kur galime jo gauti, kai nelepina saulė? Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pasakoja, kodėl vitaminas D yra vienas svarbiausių žmogaus organizmui, kodėl Lietuvoje jo trūkumas tapo norma ir ar iš tiesų galime jo gauti pakankamai vien iš saulės ar maisto produktų.

Pirmasis būstas ar sklypas daugeliui tampa vienu didžiausių gyvenimo pirkinių, tačiau būtent čia emocijos dažnai nugali racionalų vertinimą. Nekilnojamojo turto ekspertė sako, kad didžioji dalis problemų kyla ne dėl pačios rinkos ar kainų, o dėl elementaraus nepasiruošimo ir nepatikrintos informacijos.

Ėjimas į bažnyčią – ar tai būtų sekmadienio mišios, vestuvės, ar turistinė ekskursija – daugeliui vis dar kelia klausimų: ar galioja kokios nors aprangos taisyklės, kurių reikia laikytis? Ar galima apnuoginti pečius? Ar šortai ir atviros basutės – nepagarbos ženklas? Stilistė ir stiliaus ekspertė Marija Palaikytė į šiuos klausimus atsako paprastai: apranga tokioje erdvėje pirmiausia yra pagarbos ženklas, net jei toje konkrečioje bažnyčioje ir negalioja griežtos taisyklės.

Po kelių savaičių alinusių speigų ir storos sniego dangos beveik visoje Lietuvoje, kai vietomis termometrai rodė arti –30 laipsnių šalčio, socialiniuose tinkluose tarp sodininkų pradėjo sklisti viltingos diskusijos: galbūt šie žiemiški orai taps natūraliu ginklu prieš vieną didžiausių sodo priešų – šliužus.

Alytiškė šokių mokytoja Julija Ambrasienė dar visai neseniai apie investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT) kalbėjo kaip apie tolimą svajonę. Šiandien ji jau turi kelis nuomojamus objektus, vieną atnaujino ir pardavė, o savo investavimo kelią ji atvirai dokumentuoja socialiniuose tinkluose.

Atėjus šaltajam metų laikui ir prasidėjus šildymo sezonui, daugelis pastebi, kad oda tampa sausesnė, jautresnė, pradeda šerpetoti. Pasak kosmetologės, grožio salono „ENURA Beauty Lab“ įkūrėjos Arūnės Paliulienės, rudens bei žiemos mėnesiais mūsų oda patiria ypatingą stresą, tačiau jį palengvinti – tikrai įmanoma. Kodėl žiemą sausėja oda? „Šaltuoju metų laiku mūsų oda išgyvena kontrastą tarp šalto, drėgmės stokojančio oro lauke ir itin sauso oro šildomose patalpose.