Mažytės – 10 centimetrų, o kartais vos 1,5 cm dydžio – naminių gyvūnėlių miniatiūros žmonėms tampa ne tik nauja interjero detale, bet kartais ir jautriu prisiminimu apie mylimus augintinius, kurie jau paliko šį pasaulį.
Pirmoji miniatiūra – pagal savo augintinį
Evelinos kūrybos pradžia buvo asmeniška, neturinti nieko bendro su potencialiu verslu. Idėja velti gyvūnėlių miniatiūras kilo iš meilės savo pačios augintiniams.
„Man ši mintis kilo dėl meilės gyvūnams, nes pati turiu du augintinius – šunį ir katiną. Pirmą mano nuveltą miniatiūrą ir įkvėpė mano šuniukas“, – pasakoja ji.
Iki tol moteris niekada nebuvo nė bandžiusi velti iš vilnos. Įkvėpimas atėjo netikėtai, nors jos mama rankdarbiais domėjosi jau seniai – ji visad mėgdavo nerti vąšeliu, tačiau pačiai Evelinai ši technika „neprilipo“.
„Turėjau adatų visokių, bet vilnos tada dar neturėjau“, – juokiasi kūrėja. Pasiėmusi mamos turėtos vilnos, vieną vakarą ji praleido kurdama pirmąjį savo darbelį. Rezultatu ji pati jautėsi patenkinta, todėl nusprendė nuotrauką įkelti į vieną rankdarbių grupę feisbuke – ir pamiršo.
Kitą dieną merginos laukė staigmena: gausybė „patiktukų“, komentarų ir žinučių su prašymais nuvelti kitų žmonių šunis bei kates už atlygį.
„Mane tai nustebino, bet nežinojau, ar man tikrai pavyks įgyvendinti visus tuos užsakymus, nes niekada nedirbau su veltiniu. Tačiau žmonių komentarai mane padrąsino ir už simbolišką kainą pradėjau imti pirmus užsakymus. Taip ir prasidėjo mano kūryba“, – pasakoja Evelina.
Užsakymų tiek daug, kad visų įgyvendinti nespėja
Pirmieji veltinio darbai atsirado beveik lygiai prieš metus – vasarį. Nors šiandien Evelina dar vis turi pagrindinį darbą vienoje internetinėje parduotuvėje, miniatiūrų užsakymų srautas nuolat auga.
„Užsakymų kiekis didelis, bet žiūriu pagal savo užimtumą ir kiek spėju padarau. Kažkur penkiolika per mėnesį gaunasi“, – sako ji.
Realybėje užklausų būna gerokai daugiau, tačiau kūrėja ne visada spėja jas visas priimti. Ypač prieš šventes – pavyzdžiui, prieš Kalėdas – susidaro net vieno ar dviejų mėnesių laukiančiųjų eilė:
„Visada sakau, kad jeigu reikia dovanos šventiniam laikotarpiui, reikia užsakyti gerokai anksčiau, nes aš tiesiog nespėju visko nuvelti.“
Evelina svarsto ateityje labiau nesusitelkti į rankdarbius, tačiau tam reikėtų kelti kainas – tik taip kūryba galėtų tapti pagrindiniu pajamų šaltiniu.
Kiek kainuoja gyvūnėlių miniatiūros?
Šiuo metu 10 centimetrų miniatiūra pas Eveliną kainuoja apie 20–25 eurus, o mažesnės segės – 21 eurą.
„Atsižvelgdama į žmonių nenorą daug investuoti į tokius darbelius, nusprendžiau padaryti tokią optimalią kainą – dvidešimt penki eurai. Bet po mokesčių tai man nelabai daug ir lieka“, – atvirai kalba ji.
Stebėdama užsienio kūrėjus, kuriančius panašius rankdarbius, moteris pastebi, kad tokio tipo darbai svetur kainuoja gerokai brangiau. Todėl kainų koregavimas, anot Evelinos – tik laiko klausimas.
Darbas, kuris užtrunka valandas
Vienos gyvūnėlio formos sagės gamyba, pasak moters, trunka apie 3–4 valandas. 10 cm miniatiūra, priklausomai nuo gyvūno rūšies bei veislės ir detalių sudėtingumo, gali užtrukti nuo keturių valandų iki dviejų ar net trijų dienų.
„Jeigu per išeigines turiu bent vieną laisvą dieną, tai darbuodamasi visą dieną galiu nuvelti vieną miniatiūrą“, – pasakoja ji.
O kokia yra sudėtingiausia šio darbo dalis? Pasak Evelinos, visi etapai turi savo iššūkių. Pirmiausia – vielinis karkasas, kuris turi būti stabilus, leisti gyvūnui tvirtai stovėti. Vėliau – unikalūs kailio ar odos atspalviai, kuriuos ne visada lengva atitaikyti iš dažytos vilnos:
„Būna, kad atsiunčia nelabai geros raiškos nuotraukas – atrodo, kad rudas kailio atspalvis, o realybėje gyvūnas juodas. Tada reikia pasitikslinti, klausti kliento. Kartais jau pradėtą miniatiūrą tenka koreguoti.“
Didžiausias iššūkis – atitaikyti gyvūnėlio veido išraišką. Būtent todėl ji visada siunčia tarpinį rezultatą klientui, leidžia koreguoti ausytes, akytes ar jų padėtį.
Tiesa, nors Evelinos kūriniai ir atrodo be galo mieli, jų reikšmė dažnai yra gana liūdna. Didžioji dalis užsakymų užsakomi ne šiaip dėl grožio, bet skirti prisiminimui apie jau iškeliavusius žmonių augintinius.
„Paskutinis mano užsakymas buvo du šuniukai. Moteris papasakojo, kad jie abu jau išėjo, ir nusprendė užsakyti miniatiūras sau jų atminimui“, – dalinasi moteris.
Ji teigia specialiai kurianti tokių kompaktiškų apimčių figūrėles, kad šios puikiai tiktų pasidėti prie gyvūno nuotraukos, ant darbo stalo ar lentynos.
Anot jos, nemažai žmonių būtent šitaip pasirenka atminti mylimus šeimos augintinius, kurių neteko.
Ne tik šunys ir katės
Nors dažniausiai užsakomos šunų bei kačių miniatiūros, kūrėjos dirbtuvėse jau gimė ir žirgas, papūga, triušis, šinšila bei žiurkėnas.
„Pirmas toks įdomesnis užsakymas buvo žirgas. Pasakiau klientei, kad nesu tikra, ar man tikrai pavyks. Bet viskas pavyko – jai patiko. Ir man patiko“, – šypsosi Evelina.
Dar vienas gana įspūdingas kūrėjos darbas buvo vos pusantro centimetro dydžio jūrų kiaulytė.
„Nesakyčiau, kad mažesnę miniatiūrą sunkiau padaryti. Mano pirmieji darbai ir buvo tokie mažiukai – trijų, keturių centimetrų“, – sako ji.
Per vos vienerius metus iš spontaniško eksperimento gimusi veikla Evelinai tapo prasmingu užsiėmimu, kuris reikalauja kruopštumo, kantrybės ir empatijos. Kiekviena miniatiūra – tai ne tik vilnos, karkaso ir dažų derinys.
Tai bandymas atkurti individualų gyvūno charakterį, žvilgsnį ir prisiminimą, kuris žmogui dažnai reiškia kur kas daugiau nei pats daiktas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
