Šią patirtį pora neseniai perkėlė ir į knygą, kurioje pasakoja apie savo pasirinkimą valgyti beveik vien mėsą, dalijasi receptais ir aiškina, kodėl mano, kad toks mitybos modelis gali būti naudingas sveikatai.
Pati L. Čepukaitė plačiau naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie savo sprendimą tapti mėsavalge ir apie tai, ką mano apie skeptikus. Taip pat kontroversiškai vertinamą dietą pakomentavo gydytojas Irmantas Aleksa.
Dieta, turinti nemažai skeptikų
Lietuvoje L. Čepukaitė daugeliui pirmiausia žinoma iš muzikos pasaulio. 2005 metais ji kartu su grupe „Laura & The Lovers“ atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse, o vėliau pasuko akademiniu keliu – įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Tiesa, pastaraisiais metais jos veikla vis dažniau siejama su mitybos tema, apie kurią ji kalba viešai, dalijasi savo patirtimi ir diskutuoja su skeptikais.
Didžiausio dėmesio sulaukia jos su vyru propaguojama karnivoro dieta. Tai išskirtinis mitybos modelis, kai beveik visiškai atsisakoma augalinio maisto ir daugiausia vartojami gyvūninės kilmės produktai – mėsa, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, gyvūniniai riebalai, tam tikri pieno produktai.
Šios dietos šalininkai teigia, kad toks mitybos būdas gali pagerinti savijautą, padėti atsikratyti įvairių sveikatos problemų ir numesti arba stabilizuoti svorį.
Idėja gimė po ilgų svarstymų
Pašnekovė pasakoja, kad prie tokio mitybos būdo jie priėjo ne spontaniškai, o po ilgų domėjimosi metų ir nemažai perskaitytos informacijos. Pasak L. Čepukaitės, viskas prasidėjo nuo jos vyro, žinomo šefo L. Čepracko, kuris pradėjo domėtis mėsavalgiška mityba ir svarstyti, ar tokį modelį verta išbandyti.
„Viskas prasidėjo nuo Liutauro. Jis kokius porą metų iki to labai daug skaitė apie šią mitybą ir jam pasirodė, kad tai vienas iš būdų pagerinti savo savijautą, kurio dar nebuvome bandę – atsisakyti angliavandenių ir pabandyti mėsavalgišką arba karnivoro mitybą“, – pasakoja ji.
Karnivoro mityba yra grindžiama gyvūninės kilmės produktais. Joje dominuoja mėsa, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, gyvūniniai riebalai ir kai kurie pieno produktai, o augalinės kilmės maistas visiškai arba beveik visiškai eliminuojamas.
„Šie dalykai sudaro apie 98-100–90 proc. visos mūsų mitybos. O cukraus, daržovių, vaisių, sėklų ar uogų mūsų mityboje nėra“, – aiškina pašnekovė.
Iš pradžių planavo tik trijų mėnesių eksperimentą
Anot jos, pradinis planas buvo gana paprastas – tiesiog išbandyti tokį mitybos modelį ribotą laiką ir stebėti organizmo reakciją.
„Mes galvojome, kad pabandysime nuo mėnesio iki trijų mėnesių – išlaikyti 90 dienų ir pažiūrėti, kas bus“, – sako ji.
Tačiau rezultatai, pasak pašnekovės, nustebino.
„Praėjo tos 90 dienų ir mes supratome, kad nebenorime grįžti atgal. Kaip jaučiamės, yra neapsakomas dalykas – lengvumas, sotumas ir stabilus energijos lygis visą dieną“, – teigia L. Čepukaitė.
Jos teigimu, vienas svarbiausių pokyčių buvo nuolat jaučiamo alkio sumažėjimas.
„Kai negauni cukraus ir angliavandenių, nebelieka staigių energijos šuolių. Pavalgai pusryčius – tarkime, kiaušinius su daug sviesto, mėsa ar lašiša – ir apie maistą gali negalvoti penkias ar šešias valandas“, – pasakoja ji.
Skeptikams – atsakymas apie cholesterolį ir skaidulas
Karnivoro dieta dažnai sulaukia kritikos iš kai kurių mitybos specialistų, kurie teigia, kad tokia mityba gali būti žalinga sveikatai dėl skaidulų ir augalinio maisto trūkumo bei didesnio gyvūninių riebalų kiekio.
L. Čepukaitė sako, kad šiems klausimams atsakyti su vyru skyrė daug dėmesio ir rašydami savo knygą „Mėsavalgiai“ analizavo šimtus mokslinių šaltinių.
„Apie cholesterolį, skaidulas ir angliavandenius mes daug kalbame ir knygoje. Man teko perskaityti daugiau nei 250 įvairių mokslinių šaltinių. Pirma kyla klausimas – ką mes iš tikrųjų žinome apie cholesterolį? Dažniausiai tik tai, ką mums pasako“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, mokslinėje literatūroje egzistuoja skirtingos nuomonės tiek apie cholesterolio pavojų, tiek apie skaidulų svarbą organizmui.
„Yra šaltinių, kurie teigia, kad skaidulos būtinos, bet yra ir tokių, kurie sako priešingai – kad jos nebūtinos ar net gali sukelti tam tikrų sveikatos problemų. Todėl viskas priklauso nuo to, kuo žmogus tiki ir kokią informaciją renkasi“, – teigia ji.
Pabrėžia pasirinkimo laisvę
Nors mėsavalgystė dažnai sukelia aštrias diskusijas, L. Čepukaitė sako nesistengianti įtikinti visų ar leistis į ginčus su skeptikais.
„Nėra prasmės bandyti įrodyti savo tiesą. Kiekvienas turi savo nuomonę ir gali pasirinkti tai, kas jam labiausiai tinka“, – sako ji.
Vis dėlto pašnekovė išskiria kelis principus, kurie, jos manymu, galėtų būti naudingi daugeliui žmonių – nepriklausomai nuo pasirinkto mitybos modelio.
„Vienas svarbiausių dalykų – atsisakyti stipriai perdirbto maisto, augalinių (sėklinių, grūdinių) ir cukraus. Mes vaikams sakome: visada skaitykite etiketes. Jei produktas turi daugiau nei penkis ingredientus arba bent vieno iš jų nesuprantate – grąžinkite atgal į lentyną“, – pasakoja ji.
Didžiausias iššūkis – patiekalų įvairovė
Pasak pašnekovės, daugeliui žmonių sunkiausia įsivaizduoti gyvenimą be įprastų, netgi sveikais laikomų produktų – kruopų, duonos, vaisių ar daržovių.
„Žmonėms labai sunku suvokti, kad gali būti sveika mityba be bulvių, daržovių ar kruopų. Dažniausiai pirmas klausimas būna – kaip jūs be viso to gyvenate?“ – sako ji.
Dar viena dažna problema, su kuria susiduria mėginantys išbandyti mėsavalgystę – mitybos monotoniškumas.
„Daug kas pabando ir sako: pasilaikiau dešimt dienų, o po to jau atsibodo valgyti tą patį. Todėl mums buvo svarbu parodyti, kad tokia mityba gali būti įvairi“, – pasakoja L. Čepukaitė.
Būtent dėl to jos sutuoktinis šefas L. Čeprackas sukūrė daugybę įvairių receptų – nuo skirtingų mėsos patiekalų, sriubų ir troškinių iki net mėsavalgiškų desertų šventėms.
„Galima pagaminti ir desertų – pavyzdžiui, iš grietinėlės ar varškės. Mano vyras yra sukūręs sūrio torto, šokoladinio braunio bei varškės apkepo desertus, atitinkančius mūsų mitybą. Jiems naudojame ir saldiklius, jei norisi pasilepinti per šventes“, – pasakoja ji.
Kartais leidžia sau nukrypti nuo taisyklių
Nors didžiąją laiko dalį šeima laikosi karnivoro mitybos principų, kartais jie leidžia sau ir išimtis – vadinamąsias „sukčiavimo dienas“.
„Mes juk nesame alergiški šiems produktams – tiesiog pasirinkome jų nevalgyti. Todėl kartais leidžiame sau paragauti kažko per vadinamąsias „sukčiavimo dienas“, dažniausiai per šventes arba kelionėse, kai norisi paragauti vietinių skanėstų“, – sako L. Čepukaitė.
Tačiau, jos teigimu, organizmas į tokius pokyčius reaguoja gana greitai.
„Kai, pavyzdžiui, per Kūčias pavalgau angliavandenių, iš karto jaučiu – pradeda pūsti pilvą, atsiranda diskomfortas. Tada supranti, kad vėl nori grįžti prie savo mitybos, kur jautiesi lengvai ir gerai“, – teigia ji.
Gydytojai tokią mitybą vertina skeptiškai
Vis dėlto ne visi specialistai į tokią mitybą žiūri palankiai. Šeimos gydytojas I. Aleksa karnivoro dietą vertina labai kritiškai ir teigia, kad ji gali kelti rizikų sveikatai.
Pasak jo, žmogaus organizmui būtinos skaidulos, kurių gaunama tik iš augalinio maisto – grūdinių kultūrų, daržovių, vaisių, uogų ar riešutų.
„Žmogui reikia skaidulų, o maitindamasis vien mėsa jis jų negauna. Tai reiškia, kad netenkama labai svarbios raciono dalies“, – sako gydytojas.
Anot jo, toks mitybos modelis gali skatinti trigliceridų kiekio didėjimą kraujyje ir spartinti aterosklerozės vystymąsi.
„Kai padidėja trigliceridai, jie pradeda kauptis kraujagyslėse ir gali pagreitinti aterosklerozės procesus. Riebalų sankaupos gali kauptis ir kitur organizme, pavyzdžiui, po oda“, – perspėja I. Aleksa.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
