Kaune dirbanti gydytoja Kristina Lebedevaitė, internete aktyviai užsiimanti sveikatos švietimu, sako, kad nors pavadinimas klaidinantis, pati liga – itin dažna ir sezoninė, o svarbiausia žinoti, kaip ją atpažinti ir tinkamai gydyti.
Pavasarį sergančiųjų skaičius išauga
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, virusinių žarnyno infekcijų sergamumas pavasarį tradiciškai didėja – tai rodo ir 2025, ir 2026 metų statistika.
2025 m. atvejų skaičius nuo sausio (442) ir vasario (419) išaugo iki 551 kovą, o piką pasiekė balandį (583) ir gegužę (584), t. y. maždaug 30–40 proc. daugiau nei žiemos pradžioje.
2026 m. pradžios tendencijos išlieka panašios: sausį registruotas 451 atvejis, vasarį – 470, kovą – 505, o per pirmąsias 20 balandžio dienų jau fiksuota 260 atvejų, todėl prognozuojama, kad bendras balandžio sergamumas vėl gali siekti apie 400–500 atvejų.
„Remdamiesi sukauptais duomenimis apie patikslintas virusines žarnyno infekcijas (rotavirusinę, norovirusinę, adenovirusinę ir kt.), galime patvirtinti, kad pavasario sezonas iš tiesų pasižymi sergamumo padidėjimu“, – teigia NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistė Vida Bajoriūnienė.
Kas iš tikrųjų slepiasi po „skrandžio gripo“ pavadinimu
Pasak gydytojos, „skrandžio gripas“ nėra tikras gripas – tai virusinė žarnyno infekcija, kurią dažniausiai sukelia visai kiti virusai.
„Skrandžio gripas nėra visai tikslus pavadinimas. Tai dažniausiai yra virusinė infekcija, kurią sukelia rotavirusas, norovirusas ar kiti panašūs virusai“, – aiškina K. Lebedevaitė.
Ji pabrėžia, kad tokie susirgimai ypač būdingi žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje: „Šiuo metų laiku visada matome šių susirgimų piką, tačiau negalima sakyti, kad kasmet sergančiųjų vis daugėja – situacija išlieka gana panaši.“
Pagrindiniai simptomai: prasideda staiga ir stipriai
Liga dažniausiai prasideda netikėtai ir gana intensyviai.
„Dažniausiai pasireiškia stiprus pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, taip pat pakyla temperatūra“, – vardija gydytoja.
Ji priduria, kad simptomai iš pradžių gali priminti apsinuodijimą maistu, tačiau yra vienas svarbus skirtumas: „Temperatūra dažniausiai parodo, kad tai yra infekcija, o ne tiesiog apsinuodijimas.“
Dar vienas svarbus signalas – užsikrėtimo grandinė: „Dažnai matome, kad pacientas prieš sunegaluodamas turėjo kontaktą su kitais sergančiaisiais, o kartais suserga ir visa šeima. Tai taip pat leidžia suprasti, kad tai virusas.“
Svarbiausia – skysčiai
Kadangi tai virusinė liga, specifinio gydymo jai, deja, nėra – gydomi tik simptomai.
„Svarbiausia – vartoti pakankamai skysčių ir elektrolitų“, – pabrėžia gydytoja.
Jei simptomai nėra labai sunkūs, įprastai galima gydytis namuose: „Rekomenduojama lengvesnė dieta – vengti riebaus, aštraus maisto, žalių daržovių ir vaisių, rinktis švelnų, lengvai virškinamą maistą mažomis porcijomis.“
Taip pat, pasireiškus viduriavimui, gali būti skiriami vaistai simptomams lengvinti.
Kada būtina kreiptis į medikus
Vis dėlto, kai kuriais atvejais delsti nereikėtų.
„Jeigu yra nesustabdomas vėmimas ir žmogus negali išgerti skysčių, kyla dehidratacijos pavojus – tokiu atveju būtina kreiptis į gydymo įstaigą“, – įspėja gydytoja.
Pasak jos, tokiais atvejais gali prireikti lašinių ir vaistų nuo pykinimo. Anot jos, paprastai užtenka apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, tačiau jei negalavimas užklumpa vėlai vakare ar šventinę dieną – patartina vykti į priimamąjį.
Vis dėlto, gera žinia ta, kad šis susirgimas dažniausiai būna trumpas.
„Paprastai liga trunka dvi–tris dienas. Kaip staigiai prasideda, taip ir gana greitai praeina“, – sako gydytoja.
Tiesa, ji priduria, kad virškinimas dar kurį laiką gali būti jautresnis: „Po ligos organizmui reikia šiek tiek laiko atsistatyti, todėl gali išlikti lengvi virškinimo sutrikimai.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
