Psichologas Edvardas Šidlauskas įsitikinęs: visuomenė jau turi pakankamai signalų, kad delsimas uždrausti socialinių tinklų naudojimą vaikams gali kainuoti brangiai.
Socialinius tinklus prilygina svaigalams
Paklaustas apie planuojamą ribojimą, psichologas nedvejoja – tai tikrai gera idėja. Jis ragina pažvelgti į situaciją per analogiją su kitomis priklausomybę keliančiomis medžiagomis, kurios jau seniai draudžiamos vaikams ir paaugliams.
„Galime palyginti socialinius tinklus vaikams su alkoholiu ar tabaku. Iš pradžių jie galbūt irgi atrodė nekalti, lengvai prieinami, sukeliantys malonumą. Bet visuomenė pamatė žalą ir ilgainiui atsirado griežti ribojimai. Tas pats vyksta ir čia“, – sako E. Šidlauskas.
Anot jo, socialiniai tinklai gali būti prilyginami „virtualiam alkoholiui“ – malonūs, lengvai pasiekiami, bet turintys rimtą neigiamą poveikį.
„Tyrimai nuo pat socialinių tinklų atsiradimo rodo, kad jie neigiamai veikia nepilnamečius, ypač paauglius. Išpopuliarėjus socialiniams tinklams drastiškai krito jų emocinė gerovė. Padidėjo savižala, suicidiniai impulsai, net ir savižudybių skaičiai. Šie dalykai koreliuoja tarpusavyje ir tikrai yra susiję“, – teigia psichologas.
Nors koreliacija savaime dar nėra tiesioginis priežastinis ryšys, pašnekovas pabrėžia, kad egzistuoja ir tyrimų, kurie rodo aiškesnį poveikį.
„Vienareikšmiškai – tai žalinga. Kaip tabakas ar alkoholis: malonu, bet žalinga“, – priduria jis.
Kodėl paaugliai labiau pažeidžiami nei suaugusieji?
Pasak E. Šidlausko, vaikų ir paauglių pažeidžiamumas pirmiausia susijęs su jų raidos ypatumais.
„Visų pirma, socialiniuose tinkluose vyksta socializacija – jaunimas ten ieško draugų, nori pritapti, lyginasi su kitais. Tas lyginimasis ir yra vienas iš pagrindinių žalingų mechanizmų“, – aiškina jis.
Nuolatinis savęs matavimas pagal kitų įvaizdžius, pasiekimus ar išvaizdą gali stipriai paveikti savivertę. Be to, paauglių smegenys dar tik vystosi.
„Jų emocinė kontrolė dar silpna, impulsai sunkiau valdomi. Valios centras nėra toks stiprus, todėl lengviau įjunka į įvairias priklausomybes – tarp jų ir šią“, – sako psichologas.
Tai reiškia, kad tai, kas suaugusiajam gali būti tiesiog laiko švaistymas ar lengvas įprotis, paaugliui gali tapti rimta priklausomybe su ilgalaikėmis pasekmėmis.
Nuo kiek metų galima leisti socialinius tinklus?
Kalbėdamas apie galimą amžiaus ribą, E. Šidlauskas mini Australijos pavyzdį ir siūlo orientuotis į 16 metų ribą.
„Manau, kad Australijos pavyzdys labai geras – leisti socialinius tinklus nuo šešiolikos metų. Vis dėlto tai nėra visiškai tas pats, kaip rūkalai ar alkoholis“, – teigia jis.
Psichologas pripažįsta, kad visuomenėje kyla klausimų, ar tokį draudimą būtų įmanoma realiai įgyvendinti techniškai. Tačiau, jo manymu, svarbiausia – tvirtas apsisprendimas.
„Tai jau ne mūsų galvos skausmas. Svarbu, kad visuomenė pirmiausia apsispręstų, jog to tikrai nori. Jei žinome, kodėl tai darome, tuomet rasime ir būdą“, – sako E. Šidlauskas.
Anot jo, pirmasis žingsnis – pripažinti problemą ir sutarti dėl krypties. Techniniai sprendimai – tik antras etapas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
